Prancūzijos Fauna: Išsamus Aprašymas
Prancūzija, turtinga kultūros ir gamtos įvairove, pasižymi įspūdinga fauna, kurią formuoja įvairus kraštovaizdis - nuo Atlanto vandenyno pakrančių iki Alpių viršukalnių ir Viduržemio jūros regionų. Šiame straipsnyje pateikiamas išsamus Prancūzijos faunos aprašymas, atsižvelgiant į geografines ypatybes, buveines ir rūšių įvairovę.
Geografinė Įvairovė ir Klimato Įtaka
Prancūzijos teritorija pasižymi įvairiu reljefu, kuris tiesiogiai veikia faunos paplitimą ir įvairovę. Apie 53% šalies teritorijos yra iki 200 m aukščio, 20% - iki 500 m, 18% - daugiau nei 500 m, o 9% - daugiau nei 1000 metrų.
- Šiauriniai krantai: Mažai raižyti, statūs klifai kaitaliojasi su smėlio kopų krantais.
- Cotentino ir Bretanės pusiasaliai: Uolėti, su daugybe įlankų ir užutėkių.
- Biskajos įlanka: Šiaurinė dalis vingiuota ir uolėta, o pietinė - žema ir smėlėta su kopomis.
- Viduržemio jūros krantai: Vakarinėje dalyje lagūniniai, vidurinėje - pelkėta Ronos delta, o rytinėje - uolėti su smėlėtais užutėkiais.
Klimatas taip pat labai įvairus. Didžiojoje Prancūzijos dalyje vyrauja vidutinių platumų jūrinis klimatas, šiaurės rytuose ir rytuose - pereinamasis į žemyninį, o pietryčiuose - mediteraninis. Tokia klimato įvairovė lemia skirtingų faunos rūšių paplitimą.
Žinduoliai
Prancūzijoje veisiasi 93 rūšys žinduolių, iš kurių 18 rūšių priskiriamos nykstančioms. Fauna tipiška Vakarų Europai, jai didelę įtaką turėjo žmogaus veikla.
- Alpės: Čia veisiasi gemzės, kalniniai ožiai, alpiniai švilpikai, snieginiai pelėnai.
- Laukai ir miškai: Gyvena įvairių rūšių smulkieji graužikai (pelės, miegapelės, voverės), kirstukai, ežiai, šikšnosparniai, pilkieji kiškiai, laukiniai triušiai, plėšrieji - rudosios lapės, paprastosios genetos ir vilpišiai.
- Retesni žinduoliai: Barsukai, ūdros, upiniai bebrai, rudieji lokiai, lūšys.
Paukščiai
Prancūzijoje gausu paukščių - peri 283 rūšys. Šalyje žiemoja daugelis Šiaurės ir Vidurio Europos paukščių, Prancūziją praskrenda Afrikoje žiemojantys paukščiai.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Būdingi paukščiai: Karveliai, kurapkos, slankos, strazdai, šarkos, žvirbliai, raudonkojai keklikai.
- Pietūs: Flamingai.
- Alpės: Tundrinės žvyrės, baltapilviai alpiniai čiurliai.
Didžioji kuolinga (Numenius arquata L.) priklauso paukščių (Aves) klasei, sėjikinių (Charadriiformes) būriui, tilvikinių (Scolopacidae) šeimai, kuolingų (Numenius) genčiai. Tai didžiausias sėjikinių būrio paukštis, perintis Lietuvoje, kurio kūno ilgis 50-60 cm, snapo ilgis 10-15 cm, ištiestų sparnų mostas siekia 80-100 cm. Didžioji kuolinga sveria apie 0,5-0,9 kg. Patelės didesnės ir sunkesnės už patinus. Didžiosios kuolingos kūno danga pilkai ruda, neryškiai dryžuota, antuodegis ir dalis nugaros balti, snapas ilgas, lenktas žemyn.
Ropliai ir Varliagyviai
Prancūzijoje gyvena 32 rūšys roplių (iš nuodingųjų sutinkamos angys) ir 39 rūšys varliagyvių.
Bestuburiai
Šalyje gausu bestuburių, ypač vabzdžių - daugiau nei 35 000 rūšių. Pietinėje ir pietrytinėje dalyje yra skorpionų.
Buveinės ir Mityba
Didžioji kuolinga įsikuria didelėse atvirose, nelabai klampiose pelkėse, šlapiose pievose, ganyklose. Paprastai didžioji kuolinga laikoma didelių atvirų aukštapelkių paukščiu. Be aukštapelkių taip pat įsikuria nedidelėse pelkutėse, apsuptose agrarinio kraštovaizdžio. Tai daugiau būdinga kalvoto reljefo regionuose. Taip pat paskutiniuoju metu stebimas didžiųjų kuolingų plitimas į šlapias pievas arba ganyklas. Tačiau daugeliu atvejų, renkantis buveinę, galioja keletas taisyklių: teritorija turi būti pakankamai atvira ir šlapia. Aukštapelkėms sausėjant ar jas dirbtinai nusausinus, paspartėja pelkės užaugimas medžiais, sumašindamas atvirus plynių plotus, taip pat įsigali krūmokšniai (viržiai, gailiai, vaivorai ir kt.) ir nebelieka klampynių, kurios svarbios jauniklių auginimo periodu. Žemapelkių užaugimas krūmais ir medžiais taip pat turi neigiamos įtakos didžiosioms kuolingoms. Pavieniai nedideli medžiai ir krūmai gali būti toleruojami, bet svarbu, kad vietovė nepradėtų vertis į mišką ar ištisinį krūmyną. Aukšti medžiai atviroje vietoje taip pat nėra toleruotini. Ant jų mėgsta tupėti varniniai ir plėšrieji paukščiai, taip sukeldami stresą didžiosioms kuolingoms. Kuolingos, sukdamos lizdą, nuo stambesnių medžių atsitraukia bent 100 metrų spinduliu. Jei buveinės pakraštyje driekiasi miško siena, paukščiai atsitraukia dar toliau - apie 500 metrų.
Didžioji kuolinga yra vabzdžiaėdis paukštis, mintantis vien bestuburiais. Sezoninė variacija mitybiniame racione yra dėl buveinių pasikeitimo perėjimo, migracijų ir žiemojimo vietose. Didžioji kuolinga turi tris maitinimosi strategijas. Pirmas, paviršinis būdas, kai snapo nekiša į žemę ir renka tik dirvos paviršiuje esančius bestuburius. Antras būdas, kai trumpam įkiša apie pusę turimo ilgo snapo į žemę. Šiuo būdu dažniausiai tikrina grobio gausumą ir prieinamumą. Trečias būdas, kai įkišamas snapas ilgesniam laikui, visiškai ar tik iš dalies, bet jau pagriebiant grobį. Perėjimo buveinėse didžioji kuolinga dažniausiai maitinasi vabalų (žygių (Carabidae), kryptūnėlių (Histeridae), trumpasparnių (Staphylinidae), kūdravabalių (Hydrophilidae), plokštėtaūsių (Scarabeidae)) lervomis ir suaugėliais, dvisparniais (ilgakojais uodais (Tipulidae), musiniais dvisparniais (Orthorrhapha ir Cyclorrhapha)), žiogais, sliekais, laumžirgiais, voragyviais, skruzdėlėmis ir kt.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Apsauga
Saugomos teritorijos užima apie 26,34 % (144 583 km2) Prancūzijos ploto. Šalyje yra 10 nacionalinių parkų, 53 regioniniai gamtos parkai, 346 gamtos draustiniai, 5094 gamtos paminklai ir 14 UNESCO pripažintų biosferos rezervatų.
Didžioji kuolinga įrašyta į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos III priedėlį „Globojamos faunos rūšys“. Didžioji kuolinga taip pat įrašyta į Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo (Bonos) konvencijos II priedą, kaip migruojanti rūšis, kuri saugoma pagal tarptautinius susitarimus. Didžioji kuolinga saugoma ir Europos Sąjungos lygmeniu - rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p.7) …
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #prancūzijos #fauna #aprašymas