Korėjietiški vardai ir pavardės: reikšmės, tradicijos ir istorinis kontekstas
Korėjietiški vardai ir pavardės yra neatsiejama Korėjos kultūros dalis, atspindinti istoriją, tradicijas ir socialines normas. Šiame straipsnyje panagrinėsime korėjietiškų vardų struktūrą, reikšmes, naudojimo ypatumus ir istorinį kontekstą.
Vardo sandara ir rašymo tvarka
Tiek Pietų, tiek Šiaurės Korėjoje korėjiečiai turi pavardes ir vardus. Korėjiečių kalboje terminas "vardas" (ireum arba songmyeong) dažnai apima ir pavardę (seong) bei vardą. Todėl kalbant apie korėjietišką vardą, paprastai turimas omenyje visas vardas ir pavardė kartu. Pilnas korėjietiškas vardas paprastai susideda iš trijų skiemenų: pirmasis skiemuo yra pavardė, o likę du - vardas. Skirtingai nei daugelyje vakarietiškų kultūrų, Korėjoje pirmiausia rašoma pavardė, o po to vardas. Pavyzdžiui, varde So Kang Džiun, So yra pavardė, o Kang Džiun - vardas. Rašant ar tariant pilną vardą, tarpai ar pauzės nededami, taip sudarant vieną bendrą vardo darinį.
Reti atvejai:
- Pavardė gali būti sudaryta iš dviejų skiemenų, pvz., Namgung, Sonu ir Sakong.
- Vardas gali būti sudarytas iš vieno arba trijų skiemenų.
Pavardžių paplitimas ir klanai
Korėjoje yra apie 300 pavardžių, tačiau trys populiariausios - Kim, I ir Park - sudaro daugiau nei pusę visų korėjiečių. Kim sudaro apie 22 % (apie 10 milijonų žmonių), o I - apie 14 %. Asmenys, turintys tą pačią pavardę, nebūtinai yra susiję kraujo ryšiais. Kiekviena pavardė yra padalinta į vieną ar du klanus (bongwan), nurodančius klano kilmės miestą. Klanai paprastai nėra susiję tarpusavyje, net jei dalinasi ta pačia pavarde. Pavyzdžiui, vienas gausiausių klanų yra Gimhė Kim klanas (Kim klanas iš Gimhė miesto). Klanai vėliau dalinami į įvairias filijas, kylančias iš naujesnių bendrų protėvių. Tradiciškai, kiekvienas toks klanas kas 30 metų publikuodavo išsamią genealogiją (džokbo). Ankstesnėje, patriarchalinėje Korėjos visuomenėje, žmonės teikė ypatingą dėmesį savo šeimos vertybėms bei jos tapatumui. Dėl šios priežasties, tradiciškai, ištekėjusios moterys privalo išlaikyti savo mergautinę pavardę, paveldėtą iš tėvų ir protėvių, kuri jokiu būdu negali būti pakeičiama.
Vardų reikšmės ir parinkimo tradicijos
Tradiciškai, korėjietiški vardai yra iš dalies lemiami atsižvelgiant į visos giminės kartos vardus. Vienas iš dviejų skiemenų kiekvieno korėjiečio varde yra unikalus bei parenkamas ir suteikiamas individualiai tik tam žmogui. Dėl istorinių aplinkybių, ilgus metus, iki savos abėcėlės sukūrimo 1443 m., korėjiečiai naudojo kiniškus hieroglifus išreikšti savo kalbai. Kinų hieroglifų pritaikymas prie savos kalbos lėmė tarimo bei gramatikos skirtumus. Šie kinų kalbos hieroglifai naudojami korėjiečių kalboje yra handžia (korėjietiškas pavadinimas nusakyti iš kinų kalbos pasiskolintiems hieroglifams ir įtrauktiems į korėjiečių kalbą su korėjietišku tarimu). Korėjoje vardai paprastai buvo taip pat sudaromi iš handžia. Nors Šiaurės Korėjoje vardų užrašymui handžia jau nebėra vartojama, tačiau reikšmės vis dar suprantamos. Nors Korėjoje vis dar laikomasi šios vardų sudarymo tradicijos, tačiau nuo 8 dešimtmečio didžioji dalis tėvų savo vaikams skiria grynus korėjiečių kalbos reikšmės vardus, dažniausiai dviejų skiemenų. Vienus populiariausių vardų yra Hanul - „Rojus“ arba „Dangus“; Arum - „Grožis“; Isul - „Rasa“; ir Sulgi - „Išmintis“. Pradžioje, Pietų Korėjoje nebuvo jokio teisėto vardo ilgio ribojimo, tad daugelis žmonių registravo ypatingai ilgus vardus sudarytus iš grynų korėjietiškų žodžių, kaip pavyzdžiui 16 skiemenų ilgio vardas Ha-nul-bjol-nim-gu-rum-hėn-nim-bo-da-sa-rang-su-ro-u-ri.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Socialinės normos ir kreipiniai
Korėjos istorija iki šių dienų yra paremta pagrindiniais konfucianizmo principais, daugiausia įsisavintais Džiosono dinastijos metu, 1392 m. Konfucianizmu paremta tradicija giliai įsišaknijo Korėjos kultūroje ir stipriai įtakojo įvairius kultūros aspektus. Korėjiečiai, kaip ir daugelis kitų konfucianizmo įtakotos Azijos šalys, turi kelis pagarbumo lygius, kurie yra taikomi atsižvelgiant į kokį žmogų norima kreiptis. Dėl šios priežasties, Korėjos tradicinėje visuomenėje vardų naudojimas yra lemiamas taip pat griežtų normų. Paprastai, yra laikoma grubu kreiptis į asmenį tik vardu. Ypač tuo atveju, jei norima kreiptis į vyresnį ar socialiai aukščiau stovintį žmogų. Kreiptis vardu yra priimtina tik tuo atveju, jei žmogus yra to paties amžiaus ar jaunesnis. Tarp vaikų ar artimų draugų taip pat yra natūralu kreiptis tik vardu. Dėl sudėtingų socialinių normų, norint išvengti daugelio nesusipratimų, korėjiečių kalboje yra vartojama daug įvairių vardo pakaitalų bei kreipinių, nurodančių pagarbą. Tarp panašaus statuso suaugusiųjų yra priimtina kreiptis į kitus jų pilnu vardu pridedant priesaga Ši, tačiau netinkama kreiptis tik pavarde net pridedant šią priesaga. Kuomet asmuo turi oficialų rangą, yra natūralu į jį kreiptis to rango pavadinimu, kaip pavyzdžiui „Direktorius“ , „Pavaduotojas“, „Vadybininkas“, „Mokytojas“ ir t.t., dažnai pridedant pagarbų kreipinį Nim. Taip pat, Korėjoje yra plačiai vartojami įvairūs žmonių pavadinimai, kurie yra skirtingi priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus ar tarpusavio santykių. Tokių pavadinimų pavyzdžiai galėtų būti pavadinimas Adžiuma skirtas vadinti vyresnio amžiaus moteris, ir Adžioši - pagyvenusiems vyrams. Taip pat, vartojama daug šeimos santykius ar glaudžius tarpusavio ryšius nusakančių pavadinimų, tokių kaip Opa - skirtas vartoti merginoms vadinant savo vyresniu brolius arba vyresnius labai artimus vyriškos lyties draugus; Oni - vartojamas merginų vadinant vyresnes seserys arba geras drauges; Hjiong - vartojamas vaikinų vadinant vyresnius brolius ar vyresnius draugus; Nuna - vartojamas vaikinų vadinant vyresnias seserys ar artimas vyresnias drauges; Dongsėng - pavadinimas skirtas vadinti jaunesnius brolius ir seserys, nepaisant lyties; Maknė - vartojamas vadinti jauniausiam šeimos nariui arba jaunesiam žmogui tam tikroje žmonių grupėje.
Istorinis kontekstas ir vardų raida
Vardų naudojimas Korėjoje vystėsi laikui bėgant. Pirmasis vardo įrašas atsirado Trijų karalysčių ankstyvajame laikotarpyje (58-668 m. pr. Kr.). Kiniškų hieroglifų pritaikymas prie savosios kalbos prisidėjo prie korėjietiškų vardų atsiradimo ir vartojimo. Tuo metu susiklosčiusi sudėtinga vardų sistema, apimanti mandagumo vardus, pseudonimus, vaikystės ir pomirtinius vardus kilo iš konfucianizmo tradicijos. Trijų karalysčių laikotarpyje vardai kartais buvo sudaromi iš trijų skiemenų kaip Mi-sa-hun ir Sa-da-ham, kurie vėliau buvo perrašomi į kiniškus rašmenis (kor. Hanja).
Korėja ir globalizacija
Pietų Korėja yra viena labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, tiek ekonomikoje, tiek kultūroje. Šalies gyvenimo kokybės lygis yra labai aukštas, todėl didžioji dauguma šalies gyventojų keliasi gyventi iš mažesnių miestų į didmiesčius kur siūlomos didesnės darbo bei laisvalaikio galimybės.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #korėjietiški #vardai #ir #pavardės #reikšmės