Pietų Korėjos mokyklų sistema: pažangos ir iššūkių derinys

Švietimo sistemos visame pasaulyje skiriasi savo filosofija, metodais ir rezultatais. Pietų Korėjos švietimo sistema, pasižyminti dideliu konkurencingumu ir akademiniu griežtumu, dažnai lyginama su kitomis pirmaujančiomis švietimo sistemomis, pavyzdžiui, Suomijos. Lietuvoje veikianti bendrojo lavinimo mokyklų programa, kaip ir europinė, turi būti kardinaliai pertvarkyta, sako švietimo srities specialistai iš užsienio. Pasak jų, keisti yra ką ir darželiuose, nes kitu atveju vaikai neturės šansų konkuruoti su Azijos šalių vaikais, kurie pagal mokymosi rezultatus dabar pirmauja. Šiame straipsnyje aptarsime Pietų Korėjos švietimo sistemos ypatumus, palyginsime ją su kitomis sistemomis ir pamąstysime, ką galėtume pritaikyti Lietuvos švietimo sistemoje.

Korėjos švietimo sistemos istorija

Korėjos švietimo sistemos formavimasis prasidėjo Trijų valstybių laikotarpiu, patiriant didelę Kinijos švietimo sistemos įtaką. 682 m. buvo įkurta Nacionalinė akademija. Šiloje buvo plėtojama unikali aristokratų jaunimo ugdymo sistema, vadinama hvarangdo, kuri 7 a. padėjo suvienyti Korėją. Pekčė taip pat plėtojo švietimą, ugdydama įvairių disciplinų mokslininkus, kurie prisidėjo prie ankstyvosios japonų kultūros. Iki 1 a. vyravo kinų klasikiniai mokslai.

XI amžiaus viduryje įvykdyta švietimo reforma, kuria siekta rengti valstybės tarnautojus. Korių dinastija 992 m. įkūrė Valstybinį universitetą Kegione (dabar Kesongas). Tuo metu centrinė vyriausybė ėmė siųsti mokslininkus į provinciją šviesti vietos gyventojų.

XIV amžiaus pabaigoje budizmas Korėjoje ėmė silpti. Li dinastijos pradininkai pasirinko konfucianizmą kaip valstybės politikos, etikos ir socialinių institucijų principų pagrindą. Valdant šiai dinastijai, svarbiausia švietimo ir aukštojo mokslo institucija buvo Valstybinė Konfucijaus akademija. Veikė dviejų tipų vidurinės mokyklos: haktang Hansonge (dabar Seulas) ir hianggio kaimuose.

XVII-XIX a. Korėja patyrė didelę Vakarų įtaką. Ėmė plisti vadinamasis širchak, arba praktinis mokymasis. Siekta praktiškai pritaikyti įvairių disciplinų (istorijos, politikos, ekonomikos, gamtos ir humanitarinių mokslų) žinias ir panaudoti jas modernizuojant šalį. Šį pavyzdį korėjiečiai perėmė iš kinų, kurie jau plėtojo ryšius su Vakarais.

Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje

Korėjos karalius Kodžongas 1882 m. leido valstybinėse mokyklose mokytis visų sluoksnių, ne tik aristokratų, vaikams. Pirmoji tokio tipo mokykla įkurta 1886 m. 1886 m. įkurta pirmoji vakarietiška krikščioniškoji misionierių mokykla ir metodistų misionierių mokykla mergaitėms. 1887 m. presbiterionai įkūrė berniukų vidurinę mokyklą. Vėliau misionieriai Korėjos didžiuosiuose miestuose atidarė dar 5 tokio tipo mokyklas. 1905 m. Jungtinių Amerikos Valstijų krikščionys misionieriai atidarė Čosono krikščionių koledžą (Seulas), 1906 m. - Sungšilio koledžą Pchenjane.

Japonų valdymo metais modernaus švietimo plėtra sulėtėjo. Mokslas buvo prieinamas ne visiems (pavyzdžiui, pradinėse mokyklose mokėsi tik 30 %, vidurinėse mokyklose - 20 % atitinkamo amžiaus vaikų; aukštojo mokslo galėjo siekti dar mažiau jaunuolių). Pradinėse ir vidurinėse mokyklose buvo uždrausta mokyti korėjiečių kalbos ir istorijos. Iki 1948 m. veikė Korėjos universitetas (įkurtas 1905 m.), muziejus (įkurtas 1934 m.), Korėjos centrinė valstybinė biblioteka (įkurta 1923 m.; visi Seule).

Pietų Korėjos švietimo sistemos apžvalga

Pietų Korėja garsėja savo švietimo manija, kuri pripažįstama kaip viena iš pagrindinių šalies ekonomikos augimo priežasčių. Švietimas čia vertinamas kaip privilegija, o ne pareiga, todėl jam skiriamas didelis dėmesys. Pietų Korėjos švietimo sistema yra suskirstyta į kelias pakopas:

  • Pradinė mokykla: 6 metai (nuo 6 metų)
  • Pagrindinė mokykla: 3 metai
  • Vidurinė mokykla: 3 metai (akademinė arba profesinė)
  • Aukštojo mokslo įstaigos: universitetai, koledžai

Mokslas valstybinėse mokyklose yra nemokamas, o mokslų metai prasideda kovo mėnesį. Lankomumas yra griežtas, o akademiniai pasiekimai vertinami nuolat. Dauguma mokinių po pamokų dalyvauja papildomose pamokose ir popamokinėje veikloje.

Inovatyvios technologijos švietime

Pietų Korėja aktyviai diegia švietimo technologijas, siekdama modernizuoti mokymo procesą. Pietų Korėjos Švietimo, mokslo ir technologijų ministerija paskelbė investuosianti 2 mlrd. JAV dolerių, jog iki 2015-ųjų šalies mokyklose būtų sukurta ir įdiegta tobulesnė ir efektyvesnė interaktyvaus turinio skaitmeninių vadovėlių sistema. Tai reiškia, jog įprasti popieriniai vadovėliai Pietų Korėjoje netrukus taps istorine relikvija. Iki kitų metų Pietų Korėjoje pradės dirbti 500 vaikus anglų kalbos mokančių robotų, o iki 2013 m. jų skaičius išaugs iki 8 000.

Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai

Studijos Korėjoje: lietuvės patirtis

Jurgita pasakoja, jog Rytų Azija, ypatingai Pietų Korėja, susidomėjo dar mokykloje. Tam nemažą įtaką padarė Pietų Korėjos kultūra, ypatingai K-pop muzika. Šie interesai paskatino merginą ir savo studijų kryptį susieti būtent su šiuo pasaulio regionu, todėl po ilgų paieškų ji pasirinko Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų studijas, kurių metu mokėsi ir korėjiečių kalbos. „Galimybė aplankyti Pietų Korėją visada traukė, tačiau pradėjusi mokytis kalbos susidūriau su sunkumais - raštas, tarimas, viskas buvo nauja. Vis dėlto, norą dalyvauti mainų programoje paskatino tiek asmeninis smalsumas, tiek ir šeimos pavyzdys - abi mano sesės jau turėjo patirties, kadangi taip pat buvo išvykusios į mainus Europoje. Tad įkalbėta dėstytojų ir nepaisydama savo baimių, jog mano korėjiečių kalba nebuvo tobula - nusprendžiau pabandyti“, - sprendimą studijų semestrui išvykti į Pietų Korėją prisimena mergina. Universitete beveik nėra rašto darbų Jurgita sako, jog pirmas įspūdis atvykus į šalį, kurią svajojo aplankyti ilgą laiką, buvo tarsi scena iš korėjietiško serialo - viskas atrodė pažįstama, bet kartu neįtikėtina. „Pirmas mėnuo tikrai nebuvo lengvas: buvimas toli nuo šeimos ir pažįstamos aplinkos tapo nemenku iššūkiu. Visgi laikui bėgant ėmiau jaustis vis saugiau ir pasinėriau į vietinį gyvenimą“, - pripažįsta studentė.

Mergina pasakoja, jog studijos Pietų Korėjos universitete nuo studijų Lietuvoje skyrėsi tiek paskaitų struktūra, tiek ir vyravusia atmosfera. „Dėstytojai nuolat skatino aktyvias diskusijas, to paties studijų dalyko paskaitos vykdavo du kartus per savaitę, o registracija į jas vyko principu „kas pirmesnis - tas laimi“. Tuo metu VDU šis procesas, ar pateksi į norimo studijų dalyko paskaitą, ar ne, priklauso nuo tavo vidurkio bei kelinto kurso studentas esi. Neįprasta buvo ir tai, kad turėdavome labai mažai atsiskaitymų ar namų darbų, kuriuos reikėdavo atlikti raštu. Naujas temas mokydavomės apie jas daug diskutuodami“, - studijų išskirtinumą apibūdina studentė. Nors Jurgita į Pietų Korėją išvyko jau turėdama tvirtus korėjiečių kalbos pagrindus, atvykusi į naują šalį ji toliau gilino vietinės kalbos žinias. „Buvau pasirinkusi aukščiausią iš visų užsieniečiams siūlomų korėjiečių kalbos kursų lygių, tačiau kiek apmaudu, kad ir jis man pasirodė per lengvas, teko kartoti tas pačias gramatikos taisykles, kurias prieš tai jau mokiausi Lietuvoje. Be kalbos dar mokiausi ir apie šiuolaikinę Korėjos muziką, istoriją, regiono reprezentaciją medijose - būtent šios paskaitos metu nagrinėjome Rytų Azijos regionui opias temas, kaip, pavyzdžiui, mažėjantis gimstamumas ar diskriminacija prieš mažumų bendruomenes. Džiaugiuosi, jog turėjau galimybę dalį šių paskaitų lankyti pas tą pačią dėstytoją, kuri, taip pat būdama užsieniete, pasidalindavo įdomiomis įžvalgomis apie gyvenimą Pietų Korėjoje ir korėjiečius“, - įgyta patirtimi dalinasi mergina.

Gebėjimas perprasti bendravimą su vietiniais - dar viena svarbi patirties dalis gyvenant naujoje šalyje. „Nors korėjiečiams anglų kalba nėra sava, jie stengiasi padėti. Dalis jų iš pradžių atrodo santūrūs ar net gi konservatyvūs, bet užmezgus ryšį tampa labai draugiški ir nuoširdūs. Pasitaikė situacijų, kai su korėjiečiais kalbant jų kalba, nes noriu ją praktikuoti, šie dažnai pereina į anglų kalbą, tokiu būdų patys stengdamiesi geriau įsisavinti šią užsienio kalbą. Pasitaikė sutikti ir tokių žmonių, kurie, norėdami pasirodyti prieš savo draugus, specialiai fotografuojasi su užsieniečiais, o po to tiems patiems draugams korėjiečiams siunčia tas nuotraukas norėdami parodyti, kiek esą užsieniečių draugų turi“, - vietinių elgesio ypatumus vardija Jurgita. Studentė pasakoja neišvengusi ir tam tikrų kultūrinių skirtumų. „Pavyzdžiui, vieną kartą su drauge laukdamos traukinio stotyje nugirdome, kaip šalia sėdinčios vyresnio amžiaus moterys, nežinodamos, kad suprantame korėjiečių kalbą, aptarinėja mūsų išvaizdą. Bet tai - ne iš blogos valios, o iš smalsumo ir kitokio kultūrinio požiūrio“, - prisimena Jurgita. Ji sako, jog studijų semestras, praleistas gyvenant Busane - antrame pagal dydį Pietų Korėjos mieste - suteikė daugiau galimybių patirti autentišką vietinių kasdienybę. „Užsieniečių čia sutiksi daug mažiau nei, pavyzdžiui, sostinėje Seule. Kadangi penktadieniais neturėdavau paskaitų, tad savaitgaliai dažnai būdavo skirti šalies pažinimui - turėjau galimybę pakeliauti ne tik po didžiuosius miestus, bet ir aplankyti mažesnius miestelius. Nustebino tai, kad dėl itin griežtos atliekų rūšiavimo politikos šalyje beveik nėra šiukšliadėžių, todėl esi priverstas nuolat galvoti, kur turėsi išmesti kokį popierėlį nuo maisto ar pan. Tačiau šalis labai tvarkinga - gatvėse tikrai nepamatysi nė vienos šiukšlės“, - vietinę tvarką apibūdina mergina.

Jurgita pasakoja, jog studijų mainų programos metu Pietų Korėjoje praleistas semestras praturtino ją ne tik akademine, bet ir asmenine prasme. „Didžiausiu pokyčiu laikau tau, jog įsidrąsinau kalbėti korėjietiškai, pradėjau mažiau jaudintis, net jei vis dar pasitaiko klaidų. Išmokau labiau gerbti vietos istoriją, nes kai kalbiesi su žmonėmis, kurie vis dar gyvena tokių skaudžių įvykių kaip 1910 - 1945 m. vykęs Japonijos okupacijos laikotarpis, atmintyje, suvoki tai ne kaip sausą faktą istorijos vadovėlyje, o kaip tikrą žmonių patirtį. Buvimas Pietų Korėjoje padėjo suprasti, kiek svarbu pažinti kitą kultūrą būtent per jos žmones“, - pripažįsta studentė. Paklausta, o ką apie Lietuvą žino vietiniai korėjiečiai, Jurgita sako likusi maloniai nustebinta. „Štai vienas sutiktas vyresnio amžiaus žmogus pasakojo, kad net yra lankęsis Lietuvoje. Pastebėjau, kad bendraujant su korėjiečiais ir paminėjus Lietuvos pavadinimą, daugelis jų nėra girdėjęs apie mūsų šalį, tačiau tikrai žino Baltijos šalių regioną. Pasitaikė atvejų, jog žmonės Lietuvą žinojo dėl Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos arba dėl lindyhopo - pasirodo, šis šokis gana populiarus ne tik Lietuvoje, bet ir Pietų Korėjoje. Taip pat smagu, kad neteko sutikti vietinių gyventojų, kurie, galbūt stereotipiškai, Lietuvą iškart pultų sieti su Rusija ir pan. Tai suteikia vilties, kad mūsų šalies tapatybė yra išskirtinė, o ir pats žinomumas auga“, - sako Jurgita.

Stažuotė Pietų Korėjoje: Lietuvos švietimo atstovų įžvalgos

Vilniaus Universiteto doktorantė Snieguolė Bagočienė buvo atrinkta Nacionalinės švietimo agentūros ir EdTech centro vykti 2024 m. sausio 15-21 d. į organizuotą stažuotę Pietų Korėjoje. Stažuotės metu Lietuvos atstovai susipažino su Korėjos švietimo sistema, aplankė įvairias švietimo įstaigas, dalyvavo parodose ir diskusijose.

Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva

Pirmiausia atvykus į Seulą, buvo surengtas susitikimas su Lietuvos Respublikos ambasados darbuotojais. Buvo aptarta stažuotė, jos tikslai ir išklausyta ambasadoriaus R.Šlepavičiaus analizė apie švietimo situaciją Korėjoje bei šios šalies kultūrinius ypatumus.

Stažuotės dalyviai apsilankė elektronikos ir telekomunikacijų tyrimų institute (ETRI) Daejeon mieste, kuris yra vienas didžiausių Korėjos valstybinių tyrimų institutų, specializuojantis skaitmeninėse inovacijose ir yra vienas iš labiausiai tarptautiškų institutų šalyje. Čia delegacija ne tik dalyvavo diskusijoje, bet ir praktiškai išbandė sukurtas inovatyvias technologijas. ETRI atstovai pristatė, kaip Korėjos švietimo sistema keičiasi, nuo konceptualaus supratimo paradigmos pereidama prie 6C įgūdžių (kūrybiškumo, kritinio mąstymo, informacijos raštingumo, nukreipiančiųjų įgūdžių bei charakterio), kuriuos skatina ir tobulina dirbtinis intelektas. Šie įgūdžiai yra grindžiami dirbtinio intelekto integracija. Pats ETRI institutas buvo įkurtas 1976 m. ir nuo tada ne tik prisidėjo prie šalies ekonominio vystymosi, bet ir įgyvendino daugybę inovacijų, tokių kaip nešiojama automatinio vertimo technologija bei belaidis namų tinklas, kurie šiandien naudojami visame pasaulyje.

Korėjos švietimo sistema orientuota į studento individualumą, mokytojų ir dėstytojų vaidmenų transformaciją bei naujų, interaktyvių mokymo metodų taikymą. Stažuotės metu taip pat aplankyta Serom vidurinė mokykla Seule, kuri garsi savo šiuolaikišku požiūriu į mokymą ir mokymosi aplinkos organizavimą. Čia delegacija stebėjo, kaip kiekvienas kabinetas aprūpintas interaktyviomis lentomis, kompiuteriais ir bevielio interneto prieiga, demonstruojant aukštą technologinio aprūpinimo lygį. Mokykla taip pat įdiegė ir diegia hibridinio mokymo klases, leidžiančias mokiniams dalyvauti pamokose nuotoliniu būdu. Serom vidurinė mokykla skiria didelį dėmesį neformaliam ugdymui, įtraukdama mokinius į įvairias veiklas už klasės ribų, pabrėžiant holistinį vaiko ugdymo procesą ir skatinant tiek akademinį, tiek socialinį bei emocinį tobulėjimą. Informatikos mokytoja pristatė programavimo platformas su kuriomis dirba mokiniai per pamokas.

Taip pat buvo apsilankyta Seulo metropoliteno švietimo biure, kuriame buvo pristatyti įgyvendinami projektai ir strategijos, siekiant integracijos švietimo sektoriuje. Biuro pristatymas atskleidė, kaip skaitmenizacija ir dirbtinis intelektas naudojami sprendžiant specifinius ugdymo iššūkius, pavyzdžiui, personalizuoto mokymo modelio diegimas, pagrįstas vienam mokiniui - vienas įrenginys principu. Nuo šių mokslo metų pasirinkta strategiją skiriant daugiau pamokų matematikai, informatikai ir anglų kalbos pamokoms.

Lietuvos delegacija dvi dienas dalyvavo „Education Korea 2024“ parodoje, kuri vertinama kaip didžiausia Azijos šalyse edukacinių technologijų ir švietimo tendencijų paroda. Parodoje EdTech produktus pristatė 420 įmonių, bendras stendų skaičius - 1400. Parodos metu taip pat išklausyti seminarai skaitmeninių technologijų naudojimo ugdyme tema.

Vizitas „Google Korea“ būstinėje leido diskutuoti skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto naudojimo švietime klausimais. Aptartas Google ir P. Korėjos verslo įmonių dalyvavimas AI Digital Textbook projekte: SMP kūrėjai skatinami investuoti ir kurti kokybiškus produktus savo lėšomis, o valstybė įsipareigoja suteikti technologinę platformą produktų platinimui. Lankėsi Seule esančiame universitete. Korėjos universitetas yra Nr. 1 universitetas Pietų Korėjoje ir Nr. 69 - tarptautiniame universitetų reintinge. Jis yra vienas didžiausių ir seniausių šalies universitetų bei vienas geriausių universitetų Pietų Korėjoje ir Azijoje. Susitikimo metu pasidalintos įžvalgos apie skaitmenitizacijos procesus, vykstančius P. Korėjoje, ir aptartas universiteto vaidmuo šiame procese. Diskutuota apie mokytojų vaidmens kaitą, kylančius iššūkius skaitmenizacijos procese. Dalintasi įžvalgomis ir patirtimis dėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, mokytojų pasirengimo dirbti su skaitmeninėmis priemonėmis.

Apibendrinant, stažuotės metu įgyta patirtis suteikė Lietuvos švietimo atstovams naujų įžvalgų, kurias jie siekia pritaikyti savo darbe, kad modernizuotų Lietuvos švietimo sistemą. Skaitmenizacija - pagrindinis Pietų Korėjos švietimo tikslas, kurio turime pasimokyti.

Pietų Korėjos švietimo sistemos stiprybės ir trūkumai

Pietų Korėjos švietimo sistema turi keletą stiprių pusių:

  • Aukšti akademiniai rezultatai: Pietų Korėja nuolat patenka į geriausių pasaulio šalių penketuką pagal mokslo ir matematikos balus, kuriuos vertina EBPO.
  • Didelis dėmesys švietimui: Tėvai ir visuomenė labai vertina švietimą, todėl mokiniai yra motyvuoti siekti aukštų rezultatų.
  • Kvalifikuoti mokytojai: Mokytojo profesija yra prestižinė, o pedagogai turi puikias darbo sąlygas ir gerą atlyginimą.

Tačiau, be stiprybių, Pietų Korėjos švietimo sistema turi ir trūkumų:

  • Didelis konkurencingumas: Didelis konkurencingumas dėl aukštų pažymių ir patekimo į prestižinius universitetus sukelia didelį stresą mokiniams.
  • Psichologinė įtampa: Egzaminų sesijos yra labai įtemptos, o kai kurie mokiniai, jausdami spaudimą, net nusižudo. Daugiau nei pusė linkusių į savižudybę 15-19 metų amžiaus jaunuolių „mokslinius pasiekimus ir stojimą į koledžą“ įvardija kaip vieną iš svarbiausių priežasčių, verčiančių susimąstyti apie savižudybę.
  • Ribojimai: Mokiniams dažnai draudžiama žiūrėti televizorių, naudotis internetu, mobiliaisiais telefonais ar muzikos grotuvais, ypač prieš egzaminus. Seulo priemiesčių mokyklose pokalbiai tarp vaikinų ir merginų griežtai draudžiami. Kiekvieną jų žingsnį akylai seka apsaugos kamerų objektyvai.
  • Tradicinis požiūris: Kai kurios mokyklos vis dar laikosi tradicinių metodų, tokių kaip griežtos uniformos ir tvarkos. Niekas iš mokykloje egzaminams besirengiančių jaunuolių negali žiūrėti televizijos, naudotis internetu, mobiliaisiais telefonais ar muzikos grotuvais. Vaikinai privalo dėvėti mėlynos, merginos - raudonos spalvos uniformas, mokyklose nuolat vertinamos moksleivių žinios, mokyklinė veikla, pamokų lankomumas, ypatingi sugebėjimai, dorovė.

Lyginamasis aspektas: Pietų Korėja ir Suomija

Pietų Korėjos švietimo sistema dažnai lyginama su Suomijos, kuri laikoma viena pažangiausių pasaulyje. Skirtingai nei Pietų Korėja, Suomija akcentuoja holistinį mokymąsi, individualų požiūrį į mokinius ir minimalų standartizuotą testavimą. Suomijoje mokiniai pradeda lankyti mokyklą vėliau (nuo 7 metų), o pamokos prasideda vėliau (9:00 arba 9:45). Daugiau dėmesio skiriama mokymuisi per žaidimą, ilgesnėms pertraukoms ir mokytojų profesiniam tobulėjimui. Suomijoje yra viena pažangiausių ir progresyviausių švietimo sistemų pasaulyje, kuri lenkia JAV skaitymo, gamtos mokslų ir matematikos srityse. Kai kuriems Suomijos švietimo sistema yra svajonė: ankstyvasis ugdymas remiasi mokymus per žaidimą, nemokamas maitinimas mokykloje, o studentams iš ES, Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių ir Šveicarijos universitetai yra nemokami. Dauguma mokytojų taip pat turi magistro laipsnį. Jokių standartizuotų testų, jokio streso. Suomijos švietimo sistema nuolatos vertinama kaip geriausia pasaulyje.

Ką galime pritaikyti Lietuvoje?

Lietuvos švietimo sistema turi savo programą, kurios laikosi daugelis mokyklų. Geri akademiniai rezultatai yra vienas pagrindinių įrankių siekiant įgyvendinti savo svajones, taigi, jie būtini. Tačiau čia labai svarbi pusiausvyra, kad lavindami protą, išsaugotume prigimtinį kiekvieno vaiko kūrybiškumą bei gebėjimą girdėti savo širdį. Atsižvelgiant į Pietų Korėjos ir Suomijos patirtį, Lietuva galėtų pritaikyti keletą dalykų:

  • Didesnis dėmesys mokinių gerovei: Sumažinti konkurenciją ir stresą, skatinti psichologinę pagalbą ir emocinį intelektą.
  • Individualizuotas mokymas: Atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius ir gebėjimus, kurti individualias mokymosi programas.
  • Mokymasis per praktiką: Integruoti daugiau praktinių užduočių, projektų ir eksperimentų į mokymo procesą.
  • Šiuolaikinės technologijos: Naudoti šiuolaikines technologijas, tokias kaip interaktyvios lentos, planšetiniai kompiuteriai ir programavimo pradmenys, ugdymo procese. Tėvams svarbu, kad vaikas ugdymo procese naudotųsi visomis šiuolaikinėmis technologijomis. Juoda lenta - malonūs sentimentai, turintys būti klasėje dėl „bendro vaizdo“, tačiau realiai tėvai supranta, kad vaikui turi būti sudarytos sąlygos išmokti naudotis technologijomis atliekant prasmingas veiklas. Tėvai atkreipia dėmesį ar yra interaktyvi lenta, ar kiekvienam vaikui suteikiamas planšetinis kompiuteris, ar ugdomi programavimo pradmenys ir kaip visa tai integruojama į ugdymo procesą, bei ateities kompetencijų ugdymą.
  • Mokytojų kvalifikacijos kėlimas: Investuoti į mokytojų profesinį tobulėjimą, skatinti inovatyvius mokymo metodus ir technologijų naudojimą.
  • Tėvų įtraukimas: Aktyviai įtraukti tėvus į mokyklos veiklą, skatinti jų bendradarbiavimą su mokytojais ir mokinių ugdymą. Tyrimų duomenys rodo, kad 90 proc. tėvų mokykloje atliko kokį nors vienkartinį darbą, 53 padėjo mokytojams vesti pamokas, 60 proc. teikė pagalbą už klasės ribų - bibliotekoje, leidžiant mokyklos laikraštį, rengiant mokslo medžiagą ir pan. Tai leidžia tėvams sekti savo vaikų mokymosi procesą ir pastebėti iškilusias problemas, taip pat nukreipti juos reikiama linkme.

Svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp akademinių rezultatų ir kūrybiškumo, gebėjimo girdėti savo širdį. Mokslininkų tyrimai sako, kad būtent dėl didelio gyvenimo tempo ir milžinišku greičiu vykstančių kasdienių pokyčių, mūsų vaikams profesijas gali tekti keisti septynis, gal net dešimt kartų per gyvenimą. Tam reikalinga išugdyti absoliutų emocinį stabilumą ir įprotį bei vidinį poreikį nuolat mokytis.

tags: #pietu #korejos #mokyklos #sistema

Populiarūs įrašai: