Pietų Korėjos savižudybių priežastys: visuomenės spaudimas ir tobulumo siekis
Pietų Korėja, viena iš ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių, deja, patenka į pirmąjį dešimtuką šalių pagal savižudybių skaičių. Kasdien vidutiniškai 43 žmonės nusprendžia atimti sau gyvybę. Ši problema yra daugialypė ir susijusi su įvairiais socialiniais, ekonominiais ir kultūriniais aspektais.
Populiarus savižudybių taškas: Mapo tiltas
Mapo tiltas (kor. 마포대교, Mapodaegyo) - 1 400 m ilgio tiltas Seule, jungiantis Mapo ir Jongdiungpo rajonus, esančius skirtingose Hangano upės krantuose. Tiltas pradėtas statyti 1968 m. vasarį ir buvo baigtas po dvejų metų. Iš pradžių jis buvo pavadintas Seulo tiltu, tačiau vėliau išpopuliarėjo kaip „Korėjos mirties tiltas“. Nuo 2007 iki 2012 m. nuo šio tilto nušoko 108 žmonės.
Viena didžiausių Korėjos draudimo kompanijų „Samsung“ investavo didelę pinigų sumą, bandydama pakeisti tilto įvaizdį ir suvaldyti situaciją, kuri neigiamai paveikė net turistų požiūrį į šalį. 2011 m. organizacija „Korėjos gyvenimo tiltas“ atliko apklausą, siekdama išsiaiškinti, kodėl būtent čia kyla savižudiškų minčių. Dauguma apklaustųjų teigė, kad naktį tiltas yra visiškai tamsus, o tai kelia baimę ir neviltį.
Buvo nutarta apšviesti tiltą LED lemputėmis su jutikliais, kurie suveiktų žmogui prisiartinus, ir užmegzti pokalbį su depresijos apimtais žmonėmis. Ant tilto atsirado įvairių užrašų: „Ar geras jausmas būti lauke, vaikščioti tiltu?“, „Rūpesčiai yra niekis“, „Ar pavalgei?“, „Kaip laikaisi?“, „Kas tave neramina?“, „Viskas gerai?“, „Atrodai pavargęs“, „Geriausios gyvenimo akimirkos laukia priešakyje“ ir t. t. Taip pat buvo atrinkta daug besišypsančių žmonių nuotraukų, o pačiame tilto gale įkurdinta dviejų sėdinčių draugų skulptūra.
Tačiau, nepaisant visų priemonių, su tiltu susijusių savižudybių skaičius nesumažėjo, bet priešingai - išaugo. Dėl šios priežasties 2015 m. organizacija buvo uždaryta. Gyventojų nuomonės išsiskyrė dėl to, kodėl projektas nedavė teigiamų rezultatų. Vienas iš požiūrių - tokie užrašai ir nuotraukos galėjo paskatinti kenčiantį žmogų dar sunkiau išgyventi savo situaciją. Galiausiai 2016 m. valdžia įgyvendino dar vieną priemonę - ant Mapo tilto atbrailų buvo pritvirtintos tvorelės.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pagrindinės savižudybių priežastys
Nors priežastys yra įvairios, išskiriamos kelios dažniausiai pasitaikančios:
- Šeimos problemos: Konfliktai, skyrybos, smurtas šeimoje.
- Mokyklos problemos: Didelis mokymosi krūvis, konkurencija, patyčios.
- Nelaiminga meilė: Atsisakymas, išdavystė, vienatvė.
- Sparčiai besivystanti šalies ekonomika: Didelis spaudimas būti sėkmingam, užsitikrinti stabilų gyvenimą.
- Visuomenės spaudimas: Stipri konkurencija, noras gerai pasirodyti visuomenėje, nuolatinis tobulumo siekis.
Šios problemos ir nuolatinis tobulumo siekis neretai tampa psichinių sutrikimų priežastimi.
Mokytojų savižudybės: pedagogų pyktis
Mokytojų savižudybės Pietų Korėjoje iškėlė į viešumą ilgus metus už mokyklos durų laikytą pedagogų pyktį. Mokytojai teigia, kad yra pervargę nuo darbo krūvio ir įsibaiminę, jog mokinių tėvai juos apkaltins smurtu prieš savo vaikus. Pedagogų teigimu, institucijos, kurios turėtų juos ginti, yra visiškai neveiksnios.
Mokytojams be ir taip intensyvaus grafiko po darbo valandų ar net naktimis tenka atsakinėti į tėvų skundus dėl įvairiausių priežasčių: pavyzdžiui, kad mokytojai neturėtų bausti jų vaikų nepadarius namų darbų arba kad jie juos per mažai giria. Gyvybę sau atėmusios mokytojos rasti dienoraščiai ir darbo žurnalai atskleidė, kad keletą pastarųjų mėnesių prieš mirtį ji sulaukė daugybės tėvų skundų ir skambučių dėl tarp mokinių kilusio kivirčo. Pasak pedagogų, šios mokytojos istorija atspindi daugelio kasdienybę.
Švietimo ministerija pažadėjo inicijuoti naują reagavimo į skundus sistemą, pagal kurią tėvams bus uždrausta dėl skundų tiesiogiai susisiekti su mokytojais. Ekspertų vertinimu, šią skundų kultūrą skatina itin konkurencinga Pietų Korėjos visuomenė, kurioje akademinė sėkmė labai vertinama. Studentai nuo pat mažens aršiai varžosi dėl geriausių pažymių, kad vėliau patektų į geriausius universitetus. Už mokyklos ribų tėvai savo vaikus siunčia mokytis į privačias mokyklas, kurios dirba nuo 5 val. ryto iki 10 val.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Psichikos sveikatos problemos ir visuomenės stigma
Dvidešimtmetė Jong-sun Woo, kuri per pastaruosius dešimt metų daugybę sykių bandė nusižudyti, įsitikinusi - bemaž 50 mln. gyventojų turinčioje Pietų Korėjoje ne itin gerai suvokiama psichinių sutrikimų problema, nepaisant to, kad savižudybių skaičius šioje šalyje kosmiškai auga. Mergina slėpė savo depresiją nuo artimųjų, tačiau šie, sužinoję apie jos ketinimus nusižudyti, dėl depresijos apkaltino pačią mergina.
Kang-ee Hong, vaikų psichologas, teigia, kad per pastaruosius 40 metų Pietų Korėjos tėvai, siekdami vieno vienintelio tikslo, pamiršo tradicines vertybes. „Nuo pat ankstyvos vaikystės tėvai akcentuoja pinigų ir pasiekimų svarbą, taigi vaikai mano, kad jei mokykloje negauna gerų pažymių, neįstoja į gerą universitetą, yra nevykėliai. Tėvai tokiu atveju elgiasi tarsi toks vaikas jiems būtų svetimas", - kalbėjo dr. K.Hongo. Net pradinių klasių moksleiviai dažnai mokosi nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro ir net savaitgaliais, norėdami patekti į geriausius universitetus ir galiausiai taip užsitikrinti gerai apmokamas darbo vietas. Pasak dr. K.Hongo, spaudimas kelti didžiulius reikalavimus savo vaikams daugelį tėvų privertė netgi įveikti ėjimo pas psichiatrą stigmą. „Tėvai kreipiasi į mane norėdami išsiaiškinti, kaip priversti savo vaikus sunkiau dirbti“, - sakė vyras.
Konfucianizmo įtaka ir visuomenės veidas
Konfucianizmas, turintis didelę įtaką Pietų Korėjos kultūrai, pabrėžia harmoniją, pagarbą vyresniesiems ir socialinę atsakomybę. Šios vertybės gali skatinti žmones slėpti savo emocijas ir problemas, baiminantis sugriauti socialinę harmoniją arba prarasti „veidą“ (socialinę reputaciją).
Šeimos įtaka yra labai didelė. Tėvai nusprendžia, į kurią mokyklą eis vaikas, į kurį universitetą stos, su kuo susituoks, kiek turi turėti vaikų, kur dirbs, kiek turi uždirbti. Kol tėvai yra gyvi, jie viską sprendžia už vaikus.
Darboholizmas ir stresas
Nors Pietų Korėja yra viena stipriausių pasaulio ekonomikų, algas reikia užsidirbti tiesiogine to žodžio prasme. Lietuvoje savižudybių skaičius nėra didelis paauglių tarpe, tačiau Pietų Korėjoje jau nuo 13-14 metų yra nemažai žmonių, kurie žudosi. Tas stresas yra ne tik dėl darbo, kai tau tiesiogine to žodžio prasme reikia užsidirbti atlyginimą, bet jau ir mokykloje - prasideda nuo mokymosi. Mokiniai tol, kol baigia mokyklą, ateina 8 val. ryte į mokyklą ir išeina, jeigu labai anksti, aštuntą vakaro. Reikia ne tik kad mokytis, tačiau tėvai reikalauja, kad būtų geri pažymiai, kad galėtum įstoti į universitetą. Taigi yra nuolatinis spaudimas iš aplinkos, kad turi gauti gerą pažymį, turi gerai išlaikyti egzaminus, turi įstoti į gerą universitetą, turi susirasti gerą darbą, turi gerai uždirbti, turi rasti gražią žmoną arba gerai uždirbantį vyrą, turi būtinai nusipirkti gražią mašiną, turi turėti gerą namą ar butą, iškart po santuokos turi tuoj pat turėti vaikų.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Tradiciškai čia yra įprasta, jog nesvarbu, ar turi ką darbe veikti, tačiau kol tavo viršininkas neišeina iš darbo, tu negali iš darbo išeiti. O viršininkas, pavyzdžiui, gali būti susipykęs su žmona ir jis tiesiog nenori eiti namo. Dėl to visi darbuotojai sėdės.
Valstybės atsakas ir visuomenės iniciatyvos
Kiek žinoma, oficialiai Pietų Korėjoje garsiai apie savižudybes nekalbama. Pasirodo kai kurie straipsniai šia tema žiniasklaidoje, tačiau rimtų sprendimų nėra.
Nepaisant to, organizacijos ir valdžios institucijos bando spręsti šią problemą. Yra speciali Savižudžių gelbėjimo komanda, kuri kiekvieną dieną patruliuoja Hangano upėje.
Panašumai su Lietuva
Nors Lietuvą ir Pietų Korėją skiria tūkstančiai kilometrų, lietuviai ir korėjiečiai turi daug bendrų bruožų. Tiek korėjiečiams, tiek lietuviams yra labai svarbi šeima. Visos svarbiausios šventės yra susijusios su šeima.
Tiek lietuviai, tiek korėjiečiai pasaulyje pirmauja pagal liūdną statistiką - savižudžių skaičių. Lietuvoje savižudybių priežastis galime numanyti, tačiau kas lemia tokį didelį savižudybių skaičių Pietų Korėjoje, kuri yra tarp 20-ies stipriausių pasaulio ekonomikų?
tags: #pietu #koreja #savizudybių #priežastys