Korėjos karo istorija: konfliktas tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos
Įvadas
Beveik kasdien žiniasklaida praneša apie Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų bandymus ar raketų paleidimą į jūrą. Šie provokuojantys veiksmai gali įžiebti karinį konfliktą tarp abiejų Korėjų. Prieš daugiau nei šešis dešimtmečius Šiaurės ir Pietų Korėja kariavo tarpusavyje, o karas pareikalavo didžiulių aukų ir sunaikinimo. Šis karas kupinas mažai žinomų, tačiau svarbių faktų.
Priešistorė: padalintos Korėjos šaknys
Žiauraus Korėjos karo ištakos siekia XX a. pirmosios pusės šalies istoriją. 1910 m. Japonija okupavo Korėją ir pavertė pusiasalį savo kolonija. Antrojo pasaulinio karo metu, 1945 m. balandį, į Korėją iš šiaurės įsiveržė Sovietų Sąjungos kariuomenės daliniai, o pietuose išsilaipino amerikiečių jūrų pėstininkai. Pagal JAV ir Sovietų Sąjungos susitarimą šalis buvo padalinta palei 38 lygiagretę.
Amerikiečių kontroliuojamuose pietuose buvo surengti demokratiški rinkimai, į valdžią atėjo liberalių pažiūrų prezidentas Li Singmanas. Šiaurėje Sovietų Sąjunga be jokių rinkimų perdavė valdžią komunistų lyderiui Kim Ir Senui, dabartinio Šiaurės Korėjos lyderio Kim Čen Uno seneliui.
Buvo planuojama, kad abi Korėjos dalys bus suvienytos, bet nepavyko susitarti, mat skirtingose pusiasalio pusėse įsigalėjo ideologiškai skirtingi režimai. Galiausiai 1947 m. spręsti šį sudėtingą reikalą tiesiogiai ėmėsi Jungtinės Tautos, tačiau ir jų įtaka buvo ribota. 1948 m. abi korėjiečių valstybės priėmė savo konstitucijas, abiejose buvo deklaruojamas siekis į savo rankas perimti visą šalį.
Pasirengimas karui ir Šiaurės Korėjos invazija
1949 m. SSRS ir JAV kariniai daliniai buvo išvesti iš pusiasalio. Šiaurės Korėja intensyviai rengėsi „pietinės šalies dalies išvadavimui“. Josifas Stalinas po ilgų Kim Ir Seno įkalbinėjimų įtikėjo, kad karo atveju amerikiečiai nesikiš, todėl galima ir reikia paremti komunistinę Šiaurės Korėjos valdžią. Sovietų Sąjunga suteikė Šiaurės Korėjai milžinišką paramą, perdavė daug ginkluotės, technikos, amunicijos, nusiuntė į šalį karinius patarėjus. Kita solidi Šiaurės Korėjos rėmėja buvo Mao Dzedongo vadovaujama komunistinė Kinija.
Taip pat skaitykite: Korėjos pusiasalio konfliktas
Amerikiečiai iš pradžių neskyrė deramos paramos Pietų Korėjos ginkluotosioms pajėgoms, nenorėdami provokuoti Pekino. Pietų Korėjos kariuomenė (93 tūkst. karių) buvo silpnesnė nei šiauriečių pajėgos, beveik neturėjo šarvuotosios technikos, o karo lėktuvų buvo vos keliolika. Tuo metu šiauriečiai turėjo 175 tūkst. karių, 150 tankų, 172 kovos lėktuvus, šimtus artilerijos pabūklų.
1950 m. birželio 25 d. Šiaurės Korėjos pajėgos įsiveržė į Pietų Korėją. Pasaulio bendruomenei tai buvo netikėta. JAV kariuomenei buvo nurodyta transporto lėktuvais evakuoti iš Pietų Korėjos šalies piliečius, taip pat skubiai suteikti Pietų Korėjai karinę paramą. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nusprendė siųsti karinį kontingentą į pagalbą Pietų Korėjai.
Karo eiga ir pagrindiniai etapai
Karo pradžioje akivaizdžiai geriau sekėsi šiauriečiams. Jie užėmė Seulą ir sparčiai veržėsi į pietus. Jungtinių Tautų pajėgos, vadovaujamos amerikiečių generolo Daglaso Makarturo, sugebėjo sustabdyti komunistinių pajėgų puolimą tik pietrytinėje šalies dalyje, Pusano uostamiesčio regione.
1950 m. rugsėjo 15 d. buvo išlaipintas amerikiečių jūrų desantas Inčchone. Šiaurės Korėjos kariuomenei kilo grėsmė, kad priešai atsidurs jos užnugaryje, tad teko pradėti trauktis iš Pietų Korėjos. Jungtinių Tautų karinės pajėgos perėmė iniciatyvą ir, stumdamos šiauriečių pajėgas, įžengė į Šiaurės Korėją.
Spalio 26 d. kai kuriose vietose netgi buvo pasiekta Jalu upė (ja eina Šiaurės Korėjos ir Kinijos siena). Kilo šiauriečių pajėgų sutriuškinimo pavojus. Tačiau padėtį radikaliai pakeitė daugiau nei pusės milijono Kinijos karių įsiveržimas į Korėją. Dabar jau Jungtinių Tautų daliniams teko trauktis į pietus. Per mėnesį Šiaurės Korėjos kariai ir kinai, remiami sovietų karo aviacijos, atkovojo visą Šiaurės Korėjos teritoriją ir užėmė Seulą bei žemes apie 100 kilometrų piečiau 38-osios lygiagretės. Galiausiai 1951 m. sausį Jungtinių Tautų pajėgos pamažu vėl kiek nustūmė šiauriečius, atkovojo Seulą. Fronto linija iš esmės stabilizavosi ties ta pačia 38 lygiagrete.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Technologijos ir taktikos
Korėjos karas buvo paskutinis, kuriame dar gausiai naudoti propeleriniai kovos lėktuvai, ir pirmasis, kuriame jau intensyviai pasitelkti reaktyviniai naikintuvai. Sovietų Sąjunga 1950-ųjų rudenį nusiuntė į Kiniją bei Korėją visą korpusą tuo metu moderniausių naikintuvų „MiG 15“, lakūnų, aviacijos inžinierių, skrydžių valdymo specialistų bei instruktorių. Jau pirmieji oro mūšiai parodė, kad „MiG 15“ yra pajėgesni už amerikiečių naikintuvus „F-80 Shooting Star“ ir „F-84 Thunderjet“. Padėtį ore pakeisti amerikiečių naudai padėjo atsiųsti naujausi naikintuvai „F-86 Sabre“. Karas Korėjoje tapo reaktyvinės karo aviacijos eros pradžia.
187-osios orlaivių pulko kovinės komandos desantininkai ore atliko visus vykdomus Korėjos karo veiksmus. Jie 1950 m. iš orlaivių parašiutais iššoko į Šiaurės Korėjos Sunch'ŏn miestą ir 1952 m. Munsan-ni Pietų Korėjoje. Desantininkai Korėjoje kovojo iš viso šešiose kampanijose. 1950 m. Inchon mūšio metu buvo vykdoma invazija amfibijomis iš Geltonosios jūros. Tai buvo didžiulė Jungtinių Tautų pergalė, kuri pakreipė jėgų pusiausvyrą.
JAV žvalgyba ir komunikacijos perėmimas
Po Antrojo pasaulinio karo JAV išardė daugumą savo signalų žvalgybos ir kriptoanalizės pajėgumų. Tačiau Sovietų Sąjunga padarė atvirkščiai, jie suaktyvino naują ryšių tinklą ir pagerino šifravimo metodiką. Norėdamas atsakyti rusams, JAV gynybos sekretorius įsakė įsteigti aukščiausio slaptumo organizaciją, kuri buvo pavadinta „Ginkluotųjų pajėgų saugumo agentūra“ arba sutrumpintai vadinama AFSA. Nors AFSA nebuvo veiksminga prieš Sovietų Sąjungą, Korėjos karo metu ji sėkmingai perimdavė Šiaurės Korėjos aukšto lygio transliacijas. Šiaurės Korėja be jokio šifravimo transliavo karinių operacijų taktikas ir paslaptis. Kai korėjiečiai suprato, jog amerikiečiai perima jų signalus, jie pradėjo šifruoti visą informaciją, tačiau tas šifravimas buvo nesudėtingas AFSA agentūrai. Vėliau ši agentūra buvo reorganizuota ir pavadinta „Nacionalinio saugumo agentūra“.
Branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė
1950 m. buvo jau praėję penkeri metai po atominių bombų numetimo Japonijoje. Buvo daroma prielaida, kad atominiai ginklai bus įtraukti į bet kokį būsimą konfliktą, įskaitant ir Korėjos karą. Jungtinės kariuomenės vadai įsakė numesti atominę bomba ant Kinijos, jeigu ji išsiųs karius į Korėją. Kinija žinoma ignoravo grėsmę. Panašiai buvo planuota numesti atominę bombą ant Sovietų Sąjungos, jeigu ji įsitrauktų į tiesioginę sąjungą, tačiau Europos lyderiai tokiam eskalavimui pasipriešino, bijodama, kad tai bus pretekstas Europos užkariavimui. Todėl Jungtinės Amerikos Valstijos pažadėjo atominius ginklus naudoti Korėjoje tik siekiant užkirsti kelią didelėms karinėms katastrofoms.
Paliaubos ir karo pabaiga (ar ne?)
1951 m. liepą Šiaurės ir Pietų Korėjos pradėjo derybas. Jos užtruko net dvejus metus. Galiausiai 1953 m. liepos 27 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis, o fronto linija, ėjusi į šiaurę nuo 38 lygiagretės, tapo faktine abi Korėjos valstybes skiriančia siena. Taikos sutartis tarp Pchenjano ir Seulo nepasirašyta iki šiol, tad galima sakyti, kad ir karas juridiškai dar nėra baigtas.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Aukos ir pasekmės
Korėjos karas buvo tragiškas įvykis ir Šiaurės ir Pietų Korėjoms. Bandymai suvienyti Korėją nepasiteisino ir pasekmės buvo tik tragiškos ir destruktyvios. Žmonių aukų skaičius buvo neįtikėtinai aukštas. Vien Pietų Korėjoje žuvusių ar sunkiai sužeistų, Šiaurės Korėjos pagrobtų ar dingusių be žinios karininkų ir civilių buvo apie 1,3 milijono. Dėl karo maždaug 1 000 000 vaikų tapo našlaičiais ir apie 600 000 moterų liko našlėmis. Sostinė Seulas buvo smarkiai suniokota, sugriauta pusė valstybės industrinės infrastruktūros bei trečdalis gyvenamųjų pastatų. Šiaurės Korėjoje iš viso suskaičiuota apie 1,5 mln. civilių ir karininkų aukų, taip pat dauguma šalies industrijos sunaikinta, o sostinė Pchenjanas sulyginta su žeme.
Karo pavadinimai ir interpretacijos
Korėjos karas įvairiose šalyse vadinamas skirtingai. Jungtinėse Amerikos Valstijose tai vadinama Korėjos kartu, o kartais ir „Pamirštu karu“. Šiaurės Korėja vadina „Tėvynės išlaisvinimo karu“. Pietų Korėjoje jis vadinamas „šešiais-dviem-penkiais“ arba pavadinimas gali būti pateikiamas kaip „yugio“. Kinija karui suteikė subtilų pavadinimą - „Karas priešintis JAV agresijai ir pagalba Korėjai“.
Šiaurės Korėja po karo
Šiaurės Korėja, pasirinkusi komunistinį raidos kelią, šiandien yra tikras pasaulio bendruomenės galvos skausmas. Neturtinga šalis visą dėmesį skiria karinių pajėgų plėtrai ir, tikėtina, turi branduolinį ginklą. Tuo pat metu dauguma šalies gyventojų gyvena skurdžiai ir gali tik pasvajoti apie tokią gyvenimo kokybę, kokia gali džiaugtis demokratiją ir laisvąją rinką pasirinkusios Pietų Korėjos žmonės. Iki šiol Šiaurės Korėja vykdo raketų ir branduolinio ginklo kūrimo programas, o Pietų Korėjos ekonomika klesti, tokie jos prekių ženklai kaip „Samsung“, „Hyundai“, „Kia“ yra puikiai žinomi visame pasaulyje.
tags: #pietu #ir #siaures #korejos #konfliktas #istorija