Pietų ir Pietryčių Azijos gamtinės sritys
Įvadas
Pietų ir Pietryčių Azija - tai regionas, kuris pasižymi neįtikėtina gamtine įvairove. Nuo aukščiausių pasaulio kalnų iki vešlių atogrąžų miškų, šis regionas yra namai daugybei skirtingų ekosistemų. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines Pietų ir Pietryčių Azijos gamtines sritis, aptarsime jų ypatumus, klimatą, augaliją ir gyvūniją.
Kinijos geografinė apžvalga
Kinijai priklauso apie 5400 salų, iš kurių didžiausios yra Taivanas, Hainanas, Čongmingas ir Džoušanas. Bendras kranto linijos ilgis siekia apie 32 000 km, o žemyninės dalies - apie 18 000 km. Šiaurinės dalies krantai (Liaodongo ir Bohai įlankų) yra mažai vingiuoti. Dėl Huanghės upės nešamų nuosėdų kranto linija kasmet slenka jūros link. Šandongo ir Liaodongo pusiasalių krantai, susidarę iš skalūnų ir gneisų, yra suskaidyti, kai kur skardingi. Krantai nuo Šandongo pusiasalio pietinės dalies iki Hangdžou įlankos yra lygūs dėl Jangdzės ir kitų upių plukdomų nuosėdų. Pietvakariniai ir pietiniai krantai nuo Hangdžou įlankos iki Tonkino įlankos yra labai vingiuoti, daugiausia riasiniai.
Reljefas
Kinijos rytinėje dalyje (iki 200 m aukščio) vyrauja akumuliacinės, vakarinėje ir vidurinėje dalyje - erozinės reljefo formos. Vakaruose Tibeto kalnyną juosia Karakorumas ir Pamyras, šiaurėje - Kunlunas (7723 m, Ulugmuztago kalnas), Altintago kalnagūbris ir Nanšano kalnai (tarp jų yra 2600-3100 m aukščio Caidamo lyguma), rytuose Sino-Tibeto kalnai (7556 m, Gonggašano kalnas), pietuose Himalajai (aukščiausi pasaulyje kalnai; didžiausias aukštis 8851 m, Džomolungmos viršūnė). Kinijos šiaurės vakaruose - Tian Šanio kalnų dalis (7439 m, Pergalės viršūnė, kinų kalba Šeng-li Feng); jų papėdėje yra viena giliausių pasaulyje sausa Turfano įduba (absoliutusis aukštis - 154 metrai). Šalies šiaurės vakaruose Rytų Tian Šanio kalnai atskiria Džungarijos lygumą ir Kašgaro įdubą (joje yra Takla Makano dykuma). Kinijos šiaurėje Inšano, Alanšano ir Beišano kalnai skiria Gobio, Alašano, Ordoso dykumines plynaukštes. Į pietus nuo Ordoso plynaukštės yra Liosinė plynaukštė - didžiausia pasaulyje teritorija, padengta liosu (apie 400 000 km2). Iš pietų ją juosia Činlingo kalnagūbris (3767 m, Taibaišano kalnas). Kinijos šiaurės rytuose yra Didžiojo ir Mažojo Chingano, Čangbaišano kalnai. Tarp Šano kalnyno, Sino-Tibeto kalnų ir Sičuano įdubos yra Junnano-Guidžou kalnynas, kuris rytuose pereina į Pietų Kinijos kalnus, pietuose - į žemakalnius. Kalnyno pietuose (Guilino apylinkėse) daug karsto reiškinių (Guilino karstas), karstinių reljefo formų, urvų, požeminių upių. Kinijos pietryčiuose - Nanlingo kalnai.
Seisminis aktyvumas
Kinijoje būna žemės drebėjimų (kasmet vidutiniškai 10-20). Vienas stipriausių (manoma, magnitudė siekė 7,9-8) žmonijos istorijoje žemės drebėjimas įvyko 1556 m. sausio 23 d. Šaansi provincijoje; epicentre atsivėrė 20 m gylio plyšiai, 500 km spinduliu būta sugriovimų, dėl požeminių smūgių ir jų sukeltų purvo srautų žuvo apie 830 000 gyventojų. Vienas tragiškiausių 20 a. žemės drebėjimų įvyko 1976 m. liepos 28 d. Šiaurės Kinijoje; dėl pagrindinio smūgio (magnitudė 7,6; kitais duomenimis, 8,2) ir posmūgių (apie 130 vėlesnių smūgių seka buvo registruojama iki rugpjūčio 1 d.; stipriausių magnitudė siekė 6-7) buvo sugriautas Tangšanas ir dalis kitų gyvenviečių (smūgiai buvo jaučiami iki 800 km nuo epicentro), oficialiais duomenimis, žuvo 242 000 gyventojų.
Klimatas
Klimatas Kinijos rytinėje dalyje musoninis (šiaurės rytuose - vidutinių platumų, rytuose - subtropinis, pietuose - subekvatorinis), vakarinėje dalyje žemyninis (šiaurėje - vidutinių platumų, vakaruose - subtropinis) ir aukštikalnių (pietvakariuose). Kinijos šiaurėje aukštos kalnų grandinės sulaiko šalto oro mases iš šiaurės, pietuose - šilto oro mases iš pietų (dėl to tarpukalnių įduboms būdingas ryškus klimato kontinentalumas). Sausio maksimali temperatūra Kinijos pietryčiuose yra teigiama, pietuose siekia 22-24 °C, šiaurėje ir šiaurės vakaruose nukrinta iki -8 °C (Tibete), -22 °C (Mandžiūrijoje). Sausio minimali temperatūra Kinijos didžiojoje dalyje nesiekia 0 °C (pietryčiuose daugiau kaip 0 °C, pietuose 12 °C), Mandžiūrijoje nukrinta iki -36 °C, Tibete mažiau kaip -30 °C (įdubose -10, -15 °C). Liepos maksimali temperatūra Tibeto vakaruose mažiau kaip 8 °C (įdubose daugiau kaip 20 °C, kartais 38-40 °C), Džungarijos lygumoje ir Kašgaro įduboje 36 °C, Kinijos pietvakariuose 32-34 °C (kartais iki 38 °C). Liepos minimali temperatūra aukščiausia Kinijos pietvakariuose - 22-24 °C, žemiausia Tibete - mažiau kaip -4 °C (įdubose 8-10 °C); Kinijos šiaurės vakaruose (Kašgaro įduboje ir Džungarijos lygumoje) daugiau kaip 18-20 °C, šiaurės rytuose mažiau kaip 12 °C. Daugiausia kritulių iškrinta Rytų Kinijos jūros ir Pietų Kinijos jūros pakrantėse, Hainano saloje ir Kinijos pietuose (pasienyje su Butanu, Indija ir Birma) - daugiau kaip 1600 mm per metus. Kitoje Kinijos dalyje (Didžiojo Chingano, Inšano, Kunluno, Karakorumo, Himalajų kalnuose, Tibeto kalnyne, Džungarijos lygumoje) per metus iškrinta 50-400 mm kritulių, išskyrus Kašgaro ir Caidamo įdubas, kur per metus vidutiniškai iškrinta daugiau kaip 50 mm kritulių. Apie 70 % visų kritulių iškrinta per audras birželį, liepą, rugpjūtį ir rugsėjį. Vasarą kalnuose kritulių iškrinta pietrytiniuose ir pietvakariniuose šlaituose, žiemą - šiaurės rytiniuose. Sniego iškrinta nedaug, tik aukštuose kalnuose sninga 65 d. Kinijos pietrytinei pakrantei nuo gegužės iki spalio (ypač liepą-rugsėjį) būdingi tropiniai ciklonai; kasmet jų būna iki 20. Vietovėse, kur klimatas sausas, vasarą būdingos smėlio audros (juostoje nuo Kašgaro įdubos iki Didžiosios Kinijos lygumos kasmet jos trunka apie 20 dienų).
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Hidrografija
57 % Kinijos teritorijos priklauso Ramiojo vandenyno, 7 % - Indijos vandenyno, 0,4 % - Arkties vandenyno baseinams. Tankiausias upių tinklas yra šalies rytuose (ypač Didžiojoje Kinijos lygumoje), rečiausias - dykumose (šiaurėje ir vakaruose). Tibeto kalnyne prasideda daugelis Azijos didžiųjų upių: Jangdzė (jos baseinas užima apie 19 % Kinijos teritorijos), Huanghe, Mekongas, Salvinas, Indas. Kinijos šiaurės rytinės dalies didžiausios upės: Amūras su intaku Sungari, Liaohe, Huaihe. Vandens lygis vasarą labai pakyla, būna potvynių (kartais katastrofiškų); daug sąnašų. Apsaugai nuo potvynių palei upių vagas supilta daug pylimų, upių nuotėkiui reguliuoti įrengta hidrotechnikos įrenginių bei tvenkinių. Šalies pietrytinės dalies upių (Jangdzės, Sidziango) nuotėkis vienodesnis, mažiau sąnašų, žiemą jos neužšąla. Kinijoje yra apie 2800 ežerų, kurių plotas didesnis kaip 1 km2. Daugiausia ežerų yra Jangdzės vidurupio ir žemupio baseinuose, Didžiosios Kinijos lygumos pietuose; didžiausi - Pojanghu, Dongtinghu, Hongdzehu, Taihu, Nanjanghu, Hongdzehu, Gaojouhu. Daug ežerų ir Tibeto kalnyne, jie dažniausiai būna druskėti, druskingi, tektoninės arba ledyninės kilmės, didžiausi - Kukunoras, Namco ežeras, Silingo ežeras. Sausose Sindziango Uigūrų autonominio rajono ir Vidinės Mongolijos teritorijose yra druskingų, daugiausia reliktinės kilmės ežerų - Lobnoras, Bostenhu, Uljungur Nuras. Vienas seniausių ir didžiausių Kinijos hidrotechninių įrenginių - Didysis Kinijos kanalas (jis jungia Pekiną su Hangdžou; ilgis 1782 kilometrai).
Ledynai
Ledynai užima apie 57 000 km2, daugiausia jų yra Kunluno, Himalajų ir Tian Šanio kalnuose.
Dirvožemiai
Kalnus daugiausia dengia uolienų dūlėjimo produktai. Caidamo lygumą dengia druskožemiai, jos pakraščius - gipsažemiai, Kašgaro, Turfano įdubas, Džungarijos lygumą - smėlynai, kai kur yra druskožemių, Gobio dykumos pietinę dalį - akmeningi kalkžemiai. Sungliao lygumoje vyrauja juodžemiai ir juosvažemiai, Čangbaišano, Didžiojo ir Mažojo Chingano kalnuose - išplautžemiai, Sandziango lygumoje - šlynžemiai, palvažemiai, Sičuano įduboje, Šandongo pusiasalyje, Huanghės žemupio baseine, Kukunoro ežero įduboje, tarp Inšano ir Didžiojo Chingano kalnų - rudžemiai (Liosinėje plynaukštėje dėl žemės ūkio veiklos jie virto trąšažemiais). Pojanghu ir Dongtinghu ežerų apylinkėse, Taivano sąsiaurio, Bohai, Liaodongo įlankų pakrantėse ir į šiaurę nuo Hangdžou įlankos iki Šandongo pusiasalio vyrauja šlynžemiai, Didžiojoje Kinijos lygumoje - rudžemiai ir išplautžemiai (yra blizgažemių, į pietvakarius nuo Didžiojo Kinijos kanalo - verstžemių). Kinijos pietrytinę dalį užima rūgštžemiai.
Augalija
Kinijoje yra daugiau kaip 32 000 aukštesniųjų augalų rūšių. Daug senosios floros reliktų (ginkmedžiai, metasekvojos, eukomijos). Miškai užima 16,6 % Kinijos teritorijos (daugiausia kalnuose). Mišrieji ir lapuočių miškai (ąžuolų, liepų, klevų, skroblų, korėjinių kedrų, mandžiūrinių riešutmedžių) auga nuo Amūro iki Jangdzės. Į pietus nuo Jangdzės - visžaliai paatogrąžių miškai (lauramedžių, kamelijų, magnolijų, figmedžių, hopėjų) ir bambukų sąžalynai. Junnano provincijos pietuose ir Hainano saloje - atogrąžų miškai (palmės, lianos, epifitai). Pietų Kinijos jūros pakrantėje - mangrovės. Šiaurės Kinijoje - sausų stepių, pusdykumių ir dykumų augalija (yra plotų be augalijos). Stepėse auga varpučiai, pluoštiniai barzdočiai, ašuotės, pusdykumėse ir dykumose - krūmokšniai ir žoliniai augalai (druskingose vietovėse vyrauja halofitai).
Gyvūnija
Kinijoje yra daugiau kaip 6200 rūšių stuburinių. Šiaurėje gausu Europai būdingų gyvūnų: tauriųjų elnių, šernų, lapių, rudųjų lokių, barsukų. Pusdykumėse veisiasi Prževalskio arkliai, džeiranai, Kinijos vidurinėje dalyje - dėmėtieji elniai, bengalinės katės, usūriniai šunys, t. p. Jangdzėje veisiasi kininiai aligatoriai, kininiai ežeriniai delfinai, Tibeto pasienio kalnuose - kabarginiai, takinai, himalajiniai tarai, goralai. Iš plėšrūnų kalnuose veisiasi snieginiai leopardai, himalajiniai lokiai, kabargos, iš žolėdžių - didžiosios ir mažosios pandos, jakai, iš paukščių - deimantiniai fazanai ir kelios tragopanų (Tragopan) rūšys.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Saugomos teritorijos
Saugoma 15,6 % (1 461 511 km2) Kinijos teritorijos. Yra 187 nacionaliniai parkai (Huanglongo, Lušano, Pudakvo, Sančingšano), 1999 gamtos rezervatai (iš jų 226 nacionalinės reikšmės) ir kitos saugomos teritorijos. Kinijoje yra 4 mišrios (gamtos ir kultūros) ir 14 gamtos pasaulio paveldo vertybių; saugoma Pietų Kinijos karsto, Sančingšano, Sindziango Tian Šanio, Hubei Šenongdzia kalnų kraštovaizdžiai, Taišano, Emeišano masyvai, Huangšano kalnagūbris ir kita. 34 UNESCO pripažinti biosferos rezervatai.
Pietų Azijos gamtinės sritys
Pietų Azija, apimanti Indiją, Pakistaną, Nepalą, Bangladešą, Šri Lanką ir kitas šalis, yra regionas, kuriame vyrauja musoninis klimatas ir gyvena penktadalis pasaulio gyventojų. Šiame regione išskiriamos kelios pagrindinės gamtinės sritys:
Dekano plokščiakalnis
Dekano plokščiakalnis yra didelis plokščiakalnis, esantis Indostano pusiasalyje. Jam būdingos labai senos geologinės uolienos. Vidutinis aukštis siekia nuo 300 iki 600 metrų.
Indo ir Gango žemumos
Indo ir Gango žemumos yra didelė lyguma, susidariusi dėl Indo ir Gango upių nuosėdų. Ši teritorija yra labai lėkšta, joje gausu vingiuojančių upių ir drėkinimo kanalų. Dėl derlingos žemės ir palankaus klimato, tai yra viena tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje.
Himalajai
Himalajai - aukščiausi pasaulio kalnai, susidarę dėl Indijos ir Eurazijos tektoninių plokščių susidūrimo. Juose yra aukščiausia pasaulio viršūnė - Džomolungma (Everestas). Himalajai daro didelę įtaką regiono klimatui, sulaikydami šaltas oro mases iš šiaurės ir lemia musonų susidarymą.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Musonai: džiaugsmas ar prakeiksmas?
Musonas - tai sezoninis vėjas, kuris lemia ryškius kritulių svyravimus per metus. Vasaros musonas atneša daug drėgmės iš Indijos vandenyno, todėl iškrinta didelis kiekis kritulių, kurie yra gyvybiškai svarbūs žemės ūkiui. Tačiau per didelis kritulių kiekis gali sukelti potvynius ir didelius nuostolius. Žiemos musonas yra sausas ir atneša vėsų orą iš žemyno.
Pietų Azijos valstybės
Indija
Indija yra didžiausia regiono valstybė ir antra pagal gyventojų skaičių pasaulyje. Tai labai įvairi šalis, kurioje susipina skirtingos kultūros, religijos ir kalbos. Indijai būdinga kastų sistema, nors ji oficialiai ir panaikinta, tačiau vis dar turi įtakos visuomeniniam gyvenimui. Indijos ūkis sparčiai auga, tačiau šalyje vis dar yra daug skurdo ir socialinių problemų.
Pakistanas
Pakistanas yra antra pagal plotą regiono valstybė. Šalyje dominuoja islamas. Viena didžiausių Pakistano problemų yra terorizmas.
Nepalas
Nepalas yra maža valstybė, įsikūrusi Himalajų kalnuose. Šalis garsėja savo kalnų peizažais ir šerpais - vietiniais gyventojais, kurie yra puikūs alpinistai.
Bangladešas
Bangladešas yra viena iš tankiausiai apgyvendintų šalių pasaulyje. Šalyje vyrauja absoliutus patriarchatas.
Šri Lanka
Šri Lanka - tai sala valstybė, esanti Indijos vandenyne. Šalis garsėja savo arbatos plantacijomis ir gražiais paplūdimiais.
Pietryčių Azijos gamtinės sritys
Pietryčių Azija yra regionas, kuris apima Indokinijos pusiasalį ir Malajų salyną. Šiam regionui būdingas atogrąžų klimatas, vešlūs miškai ir didelė biologinė įvairovė.
Klimatas
Pietryčių Azijos klimatas yra daugiausia atogrąžų, su dideliu kritulių kiekiu ir aukšta temperatūra ištisus metus. Regionui būdingi musonai, kurie lemia ryškius kritulių svyravimus per metus.
Augalija
Pietryčių Azijoje vyrauja vešlūs atogrąžų miškai, kuriuose gausu įvairių medžių rūšių, lianų, epifitų ir kitų augalų. Pakrantėse auga mangrovės.
Gyvūnija
Pietryčių Azija yra namai daugybei gyvūnų rūšių, įskaitant dramblius, tigrus, raganosius, orangutanus, gibonus, beždžiones, roplius ir paukščius. Regionas pasižymi didele biologine įvairove.
Pietų Afrikos gamtinės sritys
Nors Pietų Afrika geografiškai nepriklauso Azijai, jos gamtinė įvairovė ir unikalios ekosistemos yra vertos paminėjimo.
Klimatas
Pietų Afrikos klimatas yra įvairus, priklausomai nuo regiono. Šalies centre vyrauja kontinentinis tropinis klimatas, rytų pakraščiuose - jūrinis tropinis, o šalies pietvakariuose - mediteraninis.
Gyvūnija
Pietų Afrika garsėja savo laukine gyvūnija, ypač vadinamuoju „Didžiuoju Afrikos penketu“: drambliais, buivolais, leopardais, liūtais ir raganosiais. Šalyje taip pat galima pamatyti babuinus, begemotus, banginius, pingvinus ir daugybę kitų gyvūnų.
Saugomos teritorijos
Pietų Afrikoje yra daug nacionalinių parkų ir rezervatų, kuriuose saugoma unikali gamta ir gyvūnija. Vienas žymiausių yra Kriugerio nacionalinis parkas.
tags: #pietų #ir #pietryčių #Azijos #gamtinės #sritys