Kastos Indijoje: socialinė nelygybė ir pokyčių vėjai
Indija, garsėjanti savo kultūrų ir religijų įvairove, vis dar susiduria su giliai įsišaknijusiomis socialinėmis problemomis, kurių viena opiausių - kastų sistema. Ši hierarchinė visuomenės struktūra, gyvuojanti šimtmečius, lemia žmonių socialinę padėtį, galimybes ir netgi kasdienį gyvenimą. Nors oficialiai kastų diskriminacija yra uždrausta, jos atgarsiai vis dar jaučiami, ypač žemiausioje socialinės piramidės pakopoje - tarp dalitų, dar vadinamų „neliečiamaisiais“.
Kastų sistemos ištakos ir esmė
Kastų sistema - tai visuomenės susiskirstymas į uždaras grupes, paremtas gimimu ir paveldimu statusu. Ši sistema, įsišaknijusi hinduizme, tradiciškai skirstė žmones į keturias pagrindines varnas (luomus): brahmanus (šventikai), kšatrijus (kariai), vaišijus (pirkliai ir žemdirbiai) ir šudras (tarnai). Už šių varnų ribų egzistuoja dalitai, kurie istoriškai buvo laikomi „neliečiamaisiais“ ir atliekantys nešvariausius darbus.
Pasak mitų, iš aukojamo pirmžmogio Purušos kūno dalių sukuriamas visas pasaulis, taip pat - visuomenės luomai: iš burnos - šventikai (brahmanai), iš rankų - kariai, iš šlaunų - prekybininkai (vaišijai), iš pėdų - žemdirbiai ir tarnai (šudros). Į šiuos luomus neįeinantys žmonės vadinami neliečiamaisiais, tai gali būti mišrių šeimų vaikai, visi gyvenantys ne Indijoje (užsieniečiai, negimę šioje kastų sistemoje).
Kastų sistema ilgai buvo laikoma viena griežčiausių visuomenės sluoksniavimo formų pasaulyje ir yra būdinga Indijai bei jai artimiems kraštams, kuriuose paplitęs hinduizmas. Tokie įsitikinimai Indijoje susiformavo per daugelį metų. Kilme, papročiais, darbu ar verslu susijusiose uždarose žmonių grupėse ėmė galioti normos ir taisyklės, kurių buvo griežtai laikomasi, o už jų nepaisymą - baudžiama. Pavyzdžiui, už santuoką su kitos kastos atstovu žmogus galėdavo būti pašalintas iš kastos.
Kastos Indijos simboliu tapo kolonijiniu laikotarpiu, kai britai, padedami brahmanų (šventikų), daugiasluoksnę visuomenę, pasidalijusią į daugybę profesinių grupelių, suskirstė hierarchiškai pagal varnų modelį, kad būtų lengviau pažini ir valdyti.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Dalitų padėtis: istorinė diskriminacija ir dabarties iššūkiai
Dalitai, kurių Indijoje gyvena apie 200 milijonų, yra viena skurdžiausių ir labiausiai marginalizuotų grupių. Istoriškai jie buvo atstumti nuo visuomenės, jiems draudžiama naudotis bendruomenių šuliniais, dalyvauti religinėse ceremonijose, o jų prisilietimas buvo laikomas suteršiančiu. Ši diskriminacija lėmė jų socialinę ir ekonominę atskirtį, ribodama galimybes gauti išsilavinimą, darbą ir teisingą atlygį.
Maždaug 160 mln. Indijos dalitų anksčiau buvo laikomi „neliečiamaisiais“ ir dirbdavo patį juodžiausią darbą. Daugelis jų jaučiasi diskriminuojami iki šiol, jiems draudžiama naudotis bendruomenių šuliniais, neleidžiama dalyvauti jų renginiuose, nors Indija yra priėmusi tokį diskriminavimą draudžiančius įstatymus. Naujausių apklausų duomenimis, 30 proc. indų teigė, kad neleistų neliečiamiesiems įžengti į savo namų virtuvę ir naudotis tais pačiais įrankiais. 23 proc. Indijos sikhų, 18 proc. musulmonų ir 5 proc. krikščionių taip pat teigia vengiantys neliečiamųjų. Kai kuriuose Indijos regionuose manoma, kad žmogų suteršia net ir ant jo kritęs neliečiamojo šešėlis.
Didžioji dalis surinkėjų, padedančių sutvarkyti apie 40 proc. plastiko atliekų, Indijoje vadinami „neliečiamaisiais“. Tokiu žodžiu šioje valstybėje praminti žemiausios kastos gyventojai, neturintys jokių teisių ir atstumti visuomenės. „Neliečiamieji“ gyvena itin vargingai ir dirba nežmoniškomis sąlygomis, be to, neturi jokios atlygio garantijos. Ilgą laiką atliekų surinkėjai neturėjo nė asmens dokumentų ir dėl to nuolatos buvo persekiojami policijos.
Kova su kastų diskriminacija: įstatymai ir pozityviosios diskriminacijos politika
Indijai paskelbus nepriklausomybę 1947 m., kastų diskriminacija buvo pripažinta nusikaltimu, o neliečiamybės praktika uždrausta. Indijos Konstitucija uždraudžia diskriminaciją neliečiamybės pagrindu, bet ne kastų sistemą. Siekiant kompensuoti istorinę nelygybę, įgyvendinama pozityviosios diskriminacijos politika, rezervuojant tam tikrą skaičių vietų valstybinėse institucijose ir universitetuose ekonomiškai atsiliekančioms grupėms, įskaitant dalitus.
Beje, šitas reiškinys (pozityvioji diskriminacija) vis dar gyvas ir moderniojoje Indijoje. Neliečiamieji ir žemesniosios kastos turi kvotas. Neliečiamiesiems rezervuojamas tam tikras kiekis vietų universitete, samdomuose darbuose pvz. policijoje ir pan. Tai dažnai kelia nepasitenkinimą tarp kitų indų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Tačiau, pasak Vytauto Didžiojo universiteto doktorantės ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorės lektorės Kristinos Garalytės, rezervacijų politika Indijoje vertinama labai daugiaprasmiškai. Be abejo, ji reikalinga socialiai pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip buvę neliečiamieji arba gentinėms bendruomenėms, nes šių žmonių socialinė ir ekonominė pažanga be valstybės įsikišimo sunkiai įsivaizduojama ir, ko gero, beveik neįmanoma. Tačiau atlikti tyrimai ir besitęsiantys įvairūs protestai, pabrėžia politologė, liudija, kad kvotų sistema sąmoningai neįgyvendinama iki galo. Pavyzdžiui, daugelis socialiai pažeidžiamoms grupėms rezervuotų vietų yra neužpildomos sistemingai ir sąmoningai, bandant išlaikyti aukštesnių kastų dominavimą.
Pokyčiai ir iššūkiai: kastų sistemos transformacija šiuolaikinėje Indijoje
Nors kastų sistema oficialiai panaikinta, jos įtaka vis dar jaučiama, ypač kaimo vietovėse ir tarp žemiausio visuomenės sluoksnio. Tačiau, globalizacija, urbanizacija ir švietimas skatina pokyčius, mažindami kastų skirtumus ir suteikdami galimybių dalitams kilti socialiniu ir ekonominiu atžvilgiu.
Jau daugiau nei dvylika metų į Indiją keliaujanti Eglė Kauneckienė, Ajurvedos centro „SPA Shanti“ vadovė, teigia, kad šiandien ribos tarp kastų didmiesčiuose beveik išsitrynusios, tačiau provincijose arba tarp žemiausio visuomenės sluoksnio žmonių dar galima pastebėti šios sistemos „likučių“. „Nemažai Indijos piliečių vis dar laikosi nuostatos, kad gimęs šlavėju, šventiku netapsi. Viskas nulemta kastos. Tiesa, pažįstu ir nemažai indų, kurie vadovaujasi vedomis - šventaisiais raštais, kuriuose teigiama, kad ne kasta lemia žmogaus likimą, o prigimtinės savybės“, - pasakoja E. Kauneckienė.
Nemenka išlikusi diskriminacija verčia neliečiamuosius ieškoti išeičių, kaip savo statusą pakeisti. Dalis jų keičia religiją tikėdamiesi, kad islamo, budizmo ar krikščioniška bendruomenė juo priims kaip lygius. Kelias savaites neliečiamųjų ramnamių bendruomenėje gyvenusi K. Garalytė pastebi, kad į neliečiamųjų pastangas pakeisti savo statusą reaguojama labai įvairiai.
Vis dėlto, nors dažniausiai kalbama apie kastos pakeitimą, pasak K. Garalytės, pasigirsta kalbų ir apie visišką jų panaikinimą: „Apie būtinybę panaikinti kastas kalbama jau labai seniai, dar kolonijiniu laikotarpiu krikščionių misionieriai kritikavo kastų sistemą ir laikė ją viena pagrindinių Indijos atsilikimo ir indų moralinės degradacijos priežasčių. Yra žmonių, kurie visomis išgalėmis siekia kastinės santvarkos panaikinimo. Tai buvę neliečiamieji, kitaip - dalitai. Tai žmonių grupės, buvusios ir vis dar esančios pačioje socialinės hierarchijos apačioje ir turinčios skaudžios socialinės ir ekonominės diskriminacijos patirties.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Tačiau, kaip pastebi K. Garalytė, pavyzdžiui, dalitų revoliuciniai siekiai yra apriboti rezervacinę valstybės politiką, tačiau, nors jie ir siekia atsikratyti buvusių neliečiamųjų tapatybės, būtent per ją gauna valstybės teikiamas privilegijas. „Rezervacijų įstatymai, dėl kurių dabar ir vyksta protestai Harijanos valstijoje, yra viena iš kertinių priežasčių, palaikančių kastų gyvybingumą. Kadangi tam tikrai žmonių grupei suteikiamos privilegijos kastinės tapatybės pagrindu, žmonės suinteresuoti palaikyti kastinę tapatybę.
Verslo indėlis į socialinę integraciją
Atsivėrus „neliečiamųjų“ problemoms, iniciatyvą prisidėti prie pokyčių užtikrinant stabilesnį gyvenimą ir sąžiningą atlygį, rodo ir verslo atstovai. Pavyzdžiui, pasaulinė grožio kompanija „The Body Shop“ pradeda naują bendruomenių plastiko prekybos projektą kartu su organizacija „Plastic For Change“. Šios organizacijos surinktą plastiką pradės naudoti plaukų priežiūros priemonių buteliukų gamyboje. Remiantis kompanijos inicijuota bendruomenių prekybos programa bus nupirkta 900 tonų plastiko ir pagerintos daugiau nei 2500 atliekų rinkėjų darbo sąlygos. Laiku sumokamas sąžiningas atlygis, suteikiamos galimybės gauti švietimo, sveikatos priežiūros bei finansines paslaugas.
Naujas prezidentas - naujos galimybės?
2017 m. Indijos prezidentu išrinktas Ramas Nathas Kovindas, žemiausios kastos atstovas. Jo išrinkimas buvo vertinamas kaip simbolinis žingsnis į priekį, galintis sustiprinti dalitų įgalinimą ir socialinę integraciją.
Tikėtinas laimėtojas, 71 metų Ramas Nathas Kovindas, yra buvęs rytinės Biharo valstijos gubernatorius, seniai priklausantis hinduistų grupei „Rashtriya Swayamsevak Sangh“ („Nacionalinis savanorių korpusas“), kuri kaltinta neapykantos musulmonams kurstymu. R.N.Kovindas taip pat yra žemiausios Indijos kastos atstovas. Valdančioji partija R.N.Kovindą vaizdavo kaip lyderį iš dalitų bendruomenės, kuri yra ant žemiausio sudėtingos hierarchinės hinduistų kastų sistemos laiptelio.
tags: #kastos #Indijoje #žemiausios