Giliausia Amerikos vandenyno įduba: kelionė į Marianų lovį
Marianų lovys, dar žinomas kaip Marianų įduba, yra giliausia vieta pasaulio vandenyne. Šis povandeninis lovys Ramiajame vandenyne, vakarinėje jo dalyje, driekiasi palei rytinius Marianų salų šlaitus. Tai vieta, kuri visada traukė mokslininkus, tyrinėtojus ir nuotykių ieškotojus, norinčius pažinti paslaptingą vandenyno gelmę.
Marianų lovio atradimas ir matmenys
Marianų lovys pirmą kartą buvo aptiktas 1875 m. britų burlaiviu „Challenger“ vykdyto okeanografinio tyrimo metu. Buvo nustatytas 8367 m ir 8184 m gylis. 1951 m. britų laivas „Challenger II“ pirmą kartą išmatavo lovio gylį echolotu ir nustatė, kad jis siekia 10 863 m. Giliausia lovio vieta pavadinta „Challenger Deep“.
Marianų lovio ilgis siekia apie 1500 km, plotis - apie 70 km, o vidutinis gylis - daugiau kaip 7000 metrų. Giliausia jo vieta - Čalendžerio gelmė, kurios gylis, priklausomai nuo matavimo, siekia nuo 10 911 m iki 11 034 m. Palyginimui, aukščiausias pasaulio kalnas Everestas yra 8848 m aukščio, taigi, Čalendžerio gelmė yra daugiau nei 2 km gilesnė už Everesto viršūnę.
Slėgis ir sąlygos Marianų lovyje
Marianų lovio dugne slėgis yra neįtikėtinai didelis - apie 108,6 MPa, arba daugiau nei 1000 kartų didesnis už atmosferos slėgį jūros lygyje. Įsivaizduokite, kad kiekvienam jūsų kūno centimetrui tenka 1600 dramblių svoris. Be to, ten tvyro beveik visiška tamsa, o temperatūra artima užšalimui - apie 1-2 °C.
Gyvybė Marianų lovyje
Nepaisant ekstremalių sąlygų, Marianų lovyje egzistuoja gyvybė. Mokslininkai čia aptiko įvairių organizmų, prisitaikiusių prie didelio slėgio, tamsos ir šalčio. Tarp jų yra:
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
- Šoniplaukos (Amphipod): viename iš jų, pavadintame Eurythenes plasticus, rasta mikroplastiko.
- Foraminiferos: mažyčiai jūriniai gyvūnai su kriauklėmis.
- Plekšnes primenančios žuvys: 2017 m. japonų mokslininkams pavyko nufilmuoti Marianų gleiviažuvę 8178 m gylyje.
- Krevetės ir medūzos.
Šie organizmai yra prisitaikę išgyventi be saulės šviesos, maitindamiesi organinėmis medžiagomis, kurios nusėda iš aukštesnių vandenyno sluoksnių.
Žmonių kelionės į Marianų lovį
Per visą istoriją tik nedaugelis žmonių ryžosi keliauti į Marianų lovio dugną. Tai yra didžiulis iššūkis dėl didelio slėgio ir techninių sunkumų.
„Trieste“: pirmasis nusileidimas
1960 m. sausio 23 d. Žakas Pikaras (Jacques Piccard) ir Donas Volšas (Don Walsh) tapo pirmaisiais žmonėmis, pasiekusiais Čalendžerio gelmę su batiskafu „Trieste“. Kelionė į dugną truko beveik penkias valandas, o dugne jie praleido apie 20 minučių. Jų prietaisai rodė 11 521 metrų gylį (vėliau patikslinta iki 10 924 metrų) ir 1099 atmosferų išorinį slėgį.
Džeimso Kamerono ekspedicija
Po daugiau nei pusės amžiaus, 2012 m. kovo 26 d., režisierius Džeimsas Kameronas (James Cameron) vienviečiu povandeniniu laivu „Deepsea Challenger“ pasiekė Marianų lovio dugną. Jis praleido ten apie 6 valandas, filmuodamas ir rinkdamas mėginius.
Kitos ekspedicijos
Be pilotuojamų misijų, Marianų lovį tyrinėjo ir nuotoliniu būdu valdomi aparatai, tokie kaip „Nereus“ (2009 m.) ir „Vityaz-D“ (2020 m.). Šie aparatai padėjo tiksliau išmatuoti gylį ir rinkti duomenis apie aplinką ir gyvybę lovyje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Marianų lovio tyrimų svarba
Marianų lovio tyrimai yra svarbūs dėl kelių priežasčių:
- Mokslinis pažinimas: jie padeda mums geriau suprasti Žemės geologiją, vandenyno sroves ir gyvybę ekstremaliomis sąlygomis.
- Technologijų tobulinimas: kelionės į didelius gylius reikalauja naujų technologijų kūrimo, kurios gali būti pritaikytos ir kitose srityse.
- Aplinkosauga: Marianų lovyje rasta mikroplastiko rodo, kad tarša pasiekia net giliausias vandenyno vietas, todėl svarbu toliau tirti ir saugoti šią unikalią ekosistemą.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #giliausia #amerikos #vandenyno #įduba