Pietų Amerikos Ugnikalniai: Geologinis Žemėlapis ir Kelionių Įspūdžiai
Pietų Amerika - tolima, egzotiška ir visomis prasmėmis karšta. Šiame žemyne susipina įvairūs kraštovaizdžiai, nuo saulėtų paplūdimių iki atšiaurių ledynų, ir įvairios kultūros. Žmonės stengiasi apsaugoti šį didingą gamtos kūrinį, todėl čia įkurta daug nacionalinių parkų. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Amerikos ugnikalnius, jų geologinę reikšmę ir įtaką kraštovaizdžiui, taip pat pasidalinsime kelionių įspūdžiais.
Pietų Amerikos Geografija ir Geologija
Pietų Amerika yra žemynas, kuriame susiduria įvairios geologinės struktūros ir klimato zonos. Paviršiaus vidutinis aukštis siekia 655 m, o didžiausias - 6960 m (Aconcagua kalnas). Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, prie kurios iš rytų prisišlieja plačios žemumos - Amazonės ir La Platos. Išilgai Pietų Amerikos šiaurės rytinės pakrantės yra Gvianos žemuma. Tarp Gvianos, Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis (aukščiausia viršūnė Neblinos kalnas, 3014 m), rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis (Bandeiros kalnas, 2890 m).
Centrinę ir rytinę žemyno dalį sudaro Brazilijos platforma, esanti tarp Andų raukšlėkalnių ir Atlanto vandenyno. Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje ją juosia Andų kalnų sistema.
Anduose gausu vulkanizmo suformuotų struktūrų (stambių granitoidų batolitų intruzyvų, ofiolitų), veikiančių ir užgesusių ugnikalnių (aukščiausias Llullaillaco ugnikalnis, 6723 metrai). Andus sudaro dvi lygiagrečios raukšlėtos vakarų ir rytų juostos, kuriose iškilę kalnagūbriai (Vakarų Kordiljera, Rytų Kordiljera, Centrinė Kordiljera, Pagrindinė Kordiljera); juos skiria įdubos, plynaukštės (Altiplano, Maracaibo).
Iki triaso-juros laikotarpio Pietų Amerika su Afrika sudarė vieną žemyną - Pangėją. Plioceno laikotarpyje Pietų Amerika susijungė su Šiaurės Amerika. Subdukcija prasidėjo triaso-juros metu, kai okeaninei Nazcos plokštei nyrant po žemynine Pietų Amerikos plokšte ir spaudžiant jos pakraštį pradėjo formuotis Andų (Kordiljerų) raukšlėkalniai. Dėl lydymosi į Pietų Amerikos žemyno plutą įsiskverbė ir jos paviršių padengė didžiuliai lavos sluoksniai ir piroklastinės medžiagos kiekiai. Dabartinis subdukcijos greitis - 70-120 mm per metus. Andų kalnodara tebevyksta.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Ugnikalnių Sąrašas ir Aprašymai
Pietų Amerika yra vulkaniškai aktyvus regionas, ypač Andų kalnų ruože. Štai keletas žymiausių ugnikalnių:
Llullaillaco
Llullaillaco yra aktyvus ugnikalnis Anduose, Čilės ir Argentinos pasienyje. Jo aukštis siekia 6723 metrus, todėl tai vienas aukščiausių pasaulio ugnikalnių.
Kotapaksis
Kotapaksis yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių, esantis Ekvadore. Paskutinį kartą jis išsiveržė 2015 metais. Šis ugnikalnis yra Kotapaksio nacionalinio parko centre, pritraukiantis alpinistus iš viso pasaulio.
Karisimbis
Karisimbis yra ugnikalnis Virungos kalnuose, Ruandos ir Kongo Demokratinės Respublikos pasienyje. Jo aukštis 4507 m. Tai aukščiausias iš 8 Virungos ugnikalnių. Pavadinimas Karisimbi iš kinjaruanda kalbos reiškia „maža balta kriauklė“, kadangi kartais ugnikalnio viršūnėje susidaro sniego kepurė.
Niragongas
Niragongas yra aktyvus ugnikalnis Virungos kalnuose, Kongo DR teritorijoje, Ruandos pasienyje. Jo aukštis 3470 m. Kraterio gylis 250 m, plotis 2 km. Nuo 1883 m. Niragongas išsiveržė jau 15 kartų. Ugnikalniui išsiveržus 2002 m. buvo evakuoti Gomos miesto gyventojai, o pats miestas smarkiai apgadintas. Paskutinis išsiveržimas: 2006 m.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Niamuragira
Niamuragira („vadas“) yra vienas aktyviausių pasaulio ugnikalnių. Pirmasis jo išsiveržimas užfiksuotas 1894 m., nuo tada jis išsiveržė dar keliskart. Per įspūdingą 1938 - 1940 m. išsiveržimą lava iš ugnikalnio šoninio telkinio nutekėjo 24 km., iki Kivu ežero. Netekusi daug lavos, įgriuvo Niamuragiros viršūnė - liko didžiulis, daugiau nei 2 km skersmens, krateris.
Kiti Ugnikalniai
- Ruisas, Tolima, Santa Isabelė, Sisnė ir Kindijas - „snieguotieji“ (nevados) ugnikalniai, esantys Los Nevados nacionaliniame parke Kolumbijoje.
Kelionių Įspūdžiai ir Patarimai
Kelionės po Pietų Ameriką gali būti nepamirštamos, tačiau svarbu atsižvelgti į saugumo ir kitus aspektus. Otilija Pranevičiūtė, apkeliavusi pusšimtį šalių, dalinasi savo įspūdžiais ir patarimais:
- Saugumas: Pietų Amerika garsėja kaip nesaugus žemynas, tačiau nereikia iškart pasiduoti baimėms. Svarbu susipažinti su saugumo situacija, bet ne visą informaciją priimti už gryną pinigą. Vienintelė vieta, kur Otilija nesijautė saugiai, buvo San Paulas.
- Kalba: Be ispanų kalbos Pietų Amerikoje - nė žingsnio. Vietiniai nekalba angliškai.
- Planavimas: Nebūtina planuoti kelionės iki smulkmenų. Kartais geriau užsisakyti nakvynę tik dienai į priekį, kad turėtumėte daugiau laisvės.
- Gamta: Pietų Amerikos gamta yra daugiaveidė ir užburianti. Čia išvysite visko: nuo gyvybės pilnos žalumos iki grėsmingai plūduriuojančių sniego luitų ir atšiauriuose kalnuose tarsi paties Dievo supiltų ežerėlių.
- Vietiniai Gyventojai: Kuo mažiau keliautojų, tuo žmonės tose vietose draugiškesni.
Pietų Amerikos Kultūra ir Tradicijos
Pietų Amerikos kultūra yra turtinga ir įvairi, susiformavusi iš indėnų, europiečių ir afrikiečių įtakos. Kiekviena šalis turi savo unikalių tradicijų ir papročių.
- Bolivija: Moterys vaikšto apsirengusios tradiciniais drabužiais - keletu sluoksnių spalvingų pūstų sijonų ir būtinai užsidėjusios per mažą skrybėlę.
- Religija: Bolivijoje iki šių dienų vyksta aukojimai Pachamama, arba Motinai žemei. Dažniausiai aukojami lamos ar kiti gyvūnai, bet iki šių dienų yra išlikęs ir žmonių aukojimas.
Nacionaliniai Parkai ir Saugomos Teritorijos
Pietų Amerikoje yra daug nacionalinių parkų ir saugomų teritorijų, kurios saugo unikalų gamtos paveldą.
- Korkovado Nacionalinis Parkas (Kosta Rika): Saugomi tankūs tropiniai miškai, kuriuose gyvena jaguarai, tapyrai, pumos, koalos ir kt.
- Kanaimos Nacionalinis Parkas (Venesuela): Saugomas tepų - kalnų plokščiomis viršūnėmis - kraštovaizdis.
- Igvasu Nacionalinis Parkas (Argentina/Brazilija): Įspūdingas Igvasu krioklys.
- Taironos Nacionalinis Parkas (Kolumbija): Tankios džiunglės ir auksinio smėliuko pakrantė.
- Torres del Paine Nacionalinis Parkas (Čilė): Ežerai, ledynai ir trys granito monolitai.
- Baru Nacionalinis Parkas (Panama): Snaudžiantis ugnikalnis ir džiunglės.
- Kotapaksio Nacionalinis Parkas (Ekvadoras): Aktyvus Kotapaksio ugnikalnis, ežerai ir miškai.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #amerikos #ugnikalniai #sąrašas