Pietų Amerikos Tarantulų Rūšys: Apžvalga
Tarantulai, dideli ir dažnai plaukuoti vorai, priklausantys Theraphosidae šeimai, jau seniai kelia susidomėjimą ir baimę. Nors tikrasis tarantulas (Lycosa tarentula) yra palyginti nekenksmingas voras iš Pietų Italijos, pavadinimas „tarantulas“ prigijo didesniems, plaukuotiems vorams, aptinkamiems Amerikoje ir kituose pasaulio regionuose. Šiame straipsnyje nagrinėsime Pietų Amerikos tarantulų rūšis, jų ypatybes, elgesį ir auginimo aspektus.
Tikrieji Tarantulai ir Jų Istorija
Svarbu atskirti tikruosius tarantulus (Lycosa tarentula) nuo Theraphosidae šeimos vorų, kurie dažnai vadinami tarantulais. Lycosa tarentula, aptinkamas Taranto apylinkėse Italijoje, nėra nei labai didelis, nei mirtinai nuodingas. Istorija byloja, kad jo įkandimas sukėlė tarantizmą, būklę, kurią tariamai galima išgydyti šokiu, vadinamu tarantela. Tačiau tikrasis kaltininkas dėl skausmingų įkandimų buvo Juodoji našlė (Latrodectus), o tarantulai nepagrįstai perėmė kaltę dėl savo dydžio ir paplitimo regione.
Kai europiečiai emigravo į Ameriką, jie pamatė didelius, plaukuotus vorus ir pavadino juos „tarantulais“, nors šie vorai priklauso Theraphosidae šeimai. Šie vorai yra įvairūs, aptinkami tropikuose ir vidutinio klimato regionuose, įskaitant Pietų ir Centrinę Ameriką, Meksiką ir JAV pietvakarius, taip pat Aziją, Pietų Europą, Afriką, Australiją ir Artimuosius Rytus.
Pietų Amerikos Tarantulų Įvairovė
Pietų Amerika yra namai įvairioms tarantulų rūšims, kurių dydis, spalva ir elgesys skiriasi. Štai keletas žinomų Pietų Amerikos tarantulų pavyzdžių:
- Didysis Paukštėda (Theraphosa blondi): Laikomas didžiausiu voru pasaulyje pagal masę ir kūno ilgį, šis tarantulas gali užaugti iki 30 cm kojų ilgio ir sverti iki 175 gramų. Jis aptinkamas Amazonės atogrąžų miškuose ir yra naktinis plėšrūnas.
- Rausvakojis Didysis Tarantulas (Theraphosa apophysis): Artimas didžiojo paukštėdos giminaitis, šis tarantulas yra panašaus dydžio, bet turi rausvus akcentus ant kojų. Jis taip pat aptinkamas Pietų Amerikos atogrąžų miškuose.
- Brazilijos Didysis Baltakelis Tarantulas (Acanthoscurria geniculata): Ši rūšis pasižymi ryškiu juodu kūnu su baltomis juostelėmis ant kojų. Jis yra populiarus tarp tarantulų augintojų dėl savo patrauklios išvaizdos ir santykinai ramaus temperamento.
- Rausvakojis Tarantulas (Avicularia avicularia): Ši rūšis yra labiau tolerantiška grupinio laikymo atžvilgiu, tačiau vis dar svarbu atsiminti, kad visi tarantulai yra kanibalai.
Lyčių Dimorfizmas
Daugelis tarantulų rūšių pasižymi lyčių dimorfizmu, o tai reiškia, kad patinai ir patelės turi skirtingas fizines savybes. Patinai paprastai yra mažesni, mažiau ryškūs ir trumpiau gyvena nei patelės. Dėl šios priežasties, patelės dažniausiai yra pageidaujamos auginimui namuose.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Plaukai
Be įprastų plaukų ant kūno, kai kurie tarantulai turi specializuotus plaukelius ant pilvelio, vadinamus geliančiais plaukeliais. Šie plaukeliai yra skirti gynybai. Tarantulai su tokia apsauga sutinkami tik Naujajame Pasaulyje. Geliančiuose plaukeliuose yra nedidelis nuodų kiekis. Kai kurios rūšys „nuspardo“ juos: plaukeliai pažyra į orą priešo pusėn. Kai kurios rūšys plaukeliais žymisi savo teritorijas. Dalis medžiuose gyvenančių tarantulų plaukeliais padengia voratinklius, kiti - kiaušinėlius. Užpuolikams ir kitiems priešams šie plaukeliai gali būti mirtini, kartais jie tiesiog atbaido. Žmonėms jie sukelia nemalonų niežulį, dirgina akis, nosį odą. Simptomai priklauso nuo rūšies, individo alergiškumo. Kartais tik truputį paniežti, o kartais ištinsta. Kai kurie tarantulų entuziastai turėjo mesti savo užsiėmimą dėl alerginių reakcijų į plaukelius.
Tarantulų Elgesys ir Gyvenimo Būdas
Tarantulai yra naktiniai grobuonys, kurie naudoja nuodus, kad paralyžiuotų arba nužudytų savo grobį. Jie turi jautrius plaukelius, kurie padeda jiems aptikti grobį iš vibracijos. Nors tarantulai turi silpną regėjimą, jie yra neįtikėtinai greiti ir tikslūs medžiodami.
Lizdai
Tarantulai rengia įvairių rūšių lizdus. Sausuminiai tarantulai gyvena urvuose po žeme. Tokius urvus išsirausia arba patys vorai, arba jie tiesiog užima graužikų ar kitų smulkių padarų buvusias gyvenvietes. Tuneliai būna padengti šilku, o įėjimas - uždengtas tinklu, kad jo nesimatytų. Kiti tarantulai įsirengia namus po olomis, medžių kamienais ar medžio žievėmis. Dar kiti medžiuose, ant sienų, augalų, uolų ar kitose vietose pasistato lizdus iš voratinklio.
Augimas, Gyvenimas ir Veisimas
Augantys tarantulai, kaip ir kiti vorai, periodiškai nusimeta egzoskeletą. Šis procesas vadinamas nėrimusi. Tarantulai gyvena ilgai. Dauguma rūšių subręsta per 2-5 metus, nors kai kurioms prireika ir 10 metų. Visiškai subrendę patinai gyvena tik metus - pusantrų: per tą laiką jie skubiai ieško patelės, kad galėtų ją apvaisinti. Patelės paieškos vorus daro labai pastebimus. Kai suaugęs patinas aptinka patelės slėptuvę, jis išvilioja patelę į lauką, virpina savo kūna ir trepsena priekinėmis kojomis. Jei patelė pasiruošusi poruotis, ji taip pat virpina kūną. Po susiporavimo patinas turi kuo greičiau pasišalinti, kitaip patelė jį gali suėsti. Jei patelė nesubrendusi, patinui vistiek reikia sprukti, kitaip jį gali suryti. Apskritai šis reiškinys tarantulų elgesyje aptinkamas daug rečiau negu kitų vorų. Kai kurios rūšys sugeba poruotis daug kartų po kelias savaites. Kadangi patelės net subrendusios neriasi, jos turi galimybę atsiauginti prarastas galūnes ir ilgiau gyventi. Vidutiniškai patelės gyvena 20-30 metų (žinoma atvejų, kai išgyvendavo iki 40), o patinai, jei gerai prižiūrimi - 10-12 metų.
Tarantulų dauginimasis: Kaip ir kitų vorų, tarantulų sąveika skiriasi nuo žinduolių. Kai tarantulai subręsta ir pasiruošia poruotis, patinai pina voratinklį ant lygaus paviršiaus. Tada jie trina savo pilvelį į tą paviršių ir taip ant jo išsiskiria tam tikras kiekis sėklos. Tada jie kiša savo pedipalpus (panašias į kojas ataugas tarp helicerų ir priekinių kojų) į spermos balą. Bedipalpai sugeria spermą ir išsaugo ją gyvybingą tol, kol voras suranda patelę. Kai patinas aptinka patelę, jie pirmiausia turi apsikeisti signalais ir suprasti, kad yra tos pačios rūšies. Tada patelė nurimsta, o voras ją pasiekia ir įkiša savo pedipalpus į tam skirtą jos pilvelio ertmę. Po to, kai sėkla pasiekia patelę, patinui patartina skubiai pasišalinti, kol patelė neatgavo apetito. Patelės padeda nuo 50 iki 2000 kiaušinių priklausomai nuo rūšies. Kiaušiniai sudedami į šilkinį maišelį ir saugomi 6-7 savaites. Išperėti jauni voriukai kurį laiką dar lieka lizde, o paskui išsibėgioja po visas puses. Paprastai tarantulai gyvena atsiskyrę ir puola kitus savo rūšies individus. Žinoma, yra ir išimčių: Rausvakojus tarantulus (Avicularia avicularia) galima laikyti po kelis vienoje vietoje, tačiau reikia atsiminti, kad VISI tarantulai yra kanibalai. Visada yra galimybė, kad jie vienas kitą suės, o Avicularia rūšys tiesiog šiek tiek tolerantiškesnės. Jei terariumas pakankamai erdvus, su daug slėptuvių, o individai reguliariai maitinami ir yra panašaus dydžio, yra galimybė išvengti kanibalizmo. Kaip ten bebūtų, tarantulų nepatartina laikyti kartu.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Tarantulai kaip Augintiniai
Tarantulus galima auginti namuose, kaip gyvūnėlius. Terariumas su keliais centimetrais vermikulito ar durpių su trupučiu samanų (tik be kedro skiedrų, nes jiems vorai neatsparūs) - ideali aplinka gyventi. Urviniams vorams reikia daugiau žemės. Tarantulai maitinami įvairiais gyvais padarais (vabzdžiais, mažais peliukais, žuvytėmis ar ropliais).
Kaip Pasirinkti Tinkamą Rūšį Pradedančiajam?
Pradžiai rekomenduojama įsigyti nebrangų, ištvermingą ir neagresyvų vorą. Tarp didelės įvairovės paukštėdų (o jų aprašyta apie 700 rūšių) yra ir turinčių kenksmingų ir netgi pavojingų nuodų. Tarp vorų paukštėdų nėra rūšių turinčių mirtiną nuodą ir gandai apie jų nuodingumą yra gerokai perdėti.
Pagal gynybos būdą paukštėdas galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma grupė - mėtantys plaukelius. Gindamiesi šie vorai mėto plaukelius ant savo priešų, tai nepavojingas, bet labai nemalonus būdas. Antrasis būdas tai įkandimas heliceromis įšvirkščiant nuodų. Kai kurios rūšys paukštėdų negali mėtyti plaukelių, bet būkit ramūs, tos rūšys labai agresyvios ir kovos iki pabaigos, kad galėtų įkąsti priešininkui.
Yra didžiulis ryšys tarp voro charakterio ir jo gyvenamosios vietos. Beveik visi „Senojo pasaulio“ - Afrikos, Azijos paukštėdos yra agresyvūs ir negali būti rekomenduojami pradedantiesiems. Tuo tarpu „Naujojo pasaulio“ Šiaurės, Pietų ir Centrinės Amerikos paukštėdos bus ramesnės ir mažiau pavojingos. Brachypelma šeimos vorai labai ramaus būdo, nelepūs, gražūs, tačiau tai kurios rūšys gan retos ir brangios. Brachypelma albopilosum - puikus voras pradedančiajam, jis pigus, gražus, stambus. Taip pat pradedantiesiems rekomenduojami visi Aphonopelma šeimos vorai, kurie irgi laibai ramūs, retai mėto plaukelius. Avicularia šeima taip pat tinka pradedantiesiems. Theraphosa blondi, Theraphosa apophysis - gigantai tarp paukštėdų, neretai savo dydžiu vilioja pradedančiuosius, bet juos rekomenduojama laikyti jau turint patirties, nes jie reikalauja ypatingų auginimo sąlygų, jų įkandimas labai skausmingas, kadangi suaugusio voro heliceros yra prilyginamos nemažo šuns iltiniams dantims. Šitoks voriukas lengvai jums perkąs ranką. O be to dar nuolatos barsto plaukelius.
Renkantis vorą labai svarbu jo lytis, kadangi tik patelės gyvena ilgai, patinai pasiekę lytinę brandą ( nuo 2 iki 4 metų) greitai miršta. Tad jei norite ilgai džiaugtis savo augintiniu rinkitės patelę. Amžius taip pat svarbus renkantis paukštėdą. Niekada nepirkite suaugusių vorų, jei nežinote jų lyties. Aišku, kad suaugęs voras palieka žymiai didesnį įspūdį savo dydžių, nei jauniklis 0,5cm dydžio, bet gali atsitikti taip, jog nusipirkę suaugusį patinėlį juo tesidžiaugsite vos mėnesį ar du.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Išsiklausinėkite ar voras išvestas nelaisvėje, ar sugautas gamtoje. Pagauti laisvėje vorai gali būti apsikrėtę įvairiais parazitais, jie nematę žmogaus, todėl labai baugštūs, tokį sunku prisijaukinti. Geriausias voro dydis perkant 5 - 7 išsinėrimai (žymimi raide L pvz.: L2, L5 ir t.t.), tai yra toks dydis, kai jau apytiksliai galima nustatyti voro lytį, o taip pat tikrai žinai jog įsigijai nepasenusį egzempliorių. Sveikintinas pasirinkimas kai įsigyjami 3 - 5 ką tik gimę jaunikliai ir nuo pat mažumės jie užauginami. Didesnis kiekis imamas todėl, kad papultų bent viena patelė iš visos grupės. Vorą reiktų įsigyti pas patikimus pardavėjus, nes neretai nepatyrę pirkėjai apgaunami ir jiems parduodami visai kitos rūšies vorai, nes L1, L2 dydžio vorų rūšį sunku atskirti net patyrusiems augintojams. Užsiauginti dideli vorą nuo žirniuko labai smagus ir įdomus būdas.
Įkandimai ir Gydymas
Nėra įrodytų atvejų, kada tarantulo įkandimas būtų mirtinas žmogui, tačiau yra daug rūšių, kurių nuodų poveikis žmogui nėra gerai žinomas. Daugelio tarantulų įkandimas nepadaro daugiau žalos negu bitės įgėlimas, bet yra ir nepaprastai skausmingų įkandimų.
Naujojo Pasaulio tarantulai (sutinkami Pietų ir Šiaurės Amerikoje) apsiginklavę geliančiais plaukeliais ant pilvelio, ir gindamiesi pirmiausia stengiasi juos nuspardyti. Senojo pasaulio tarantulai iš Azijos tokių plaukelių neturi, todėl suerzinti dažniausiai puola. Tokie tarantulai nuodingesni ir agresyvūs.
Prieš kąsdami, tarantulai praneša apie savo ketinimus atsistodami į gasdinimo padėtį (pakeltas pilvelis, priekinės kojos, išskleidžiamas ir sutraukiamas gėluonis, šnypštimas). Kitas žingsnis prieš kandant - jie puola ant įsibrovėlio su išskėstomis priekinėmis kojomis. Jei tai nesuveikia, voras nusisuka ir pažeria geliančius plaukelius į priešininką. Iškart po to jis turėtų pasitraukti, bet jei nėra jokios slėptuvės, tarantulas staigiai atsisuka ir kanda.
Pirmoji pagalba: išplaukite žaizdą kuo giliau, kad kraujuotų. Tada išvalykite įkandimo vietą su muilu ir vandeniu, kad apsaugotumėte nuo užkrato. Kaip ir bet kurių durtinių žaizdų, antiseptikai voro įkandimo nepasiekia iki galo, todėl reikia nuolat stebėti žaizdą, kad joje neatsirastų paraudimų, karščio ar kitų infekcijos požymių. Jei ant odos patenka geliančių plaukelių, juos galima nuimti priklijavus ant tos vietos lipnios juostos ir nuplėšiant ją. Jei pasireiškia kvėpavimo sutrikimai arba pradeda skaudėti krūtinę, kreipkitės į gydytoja, nes tai gali reikšti anafilaktinę reakciją.
tags: #pietu #amerikos #tarantulas #rūšys