Fizika Emokyklos Kontekste: Eksperimentai, Gaminimas ir Ugdymas
Fizika, kaip mokslas, atveria galimybes suprasti mus supantį pasaulį, pradedant nuo gamtos reiškinių ir baigiant technologijomis. Šis supratimas remiasi įrodymais, kurie gaunami per patirtį, stebėjimus ir tyrimus. Fizikos ugdymo procesas grindžiamas holistiniu gamtos ir technikos reiškinių interpretavimu, orientuojantis į reiškinių pažinimą tiek lokaliame, tiek globaliame kontekste. Fizikos pamokos atskleidžia mokslo ir technologijų vystymosi dinamiką bei alternatyvas.
Fizikos Mokymosi Svarba
Mokantis fizikos, patiriamas atradimų džiaugsmas, skatinamas smalsumas apie supantį pasaulį. Tiriamoji veikla, apimanti ne tik užduočių atlikimą, bet ir tyrimų planavimą, yra labai svarbi. Mokiniai skatinami atpažinti ir spręsti gamtamokslines problemas, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais ir atsakingai taikant fizikos žinias įvairiose situacijose.
Pasiekimų Sritys ir Kompetencijos
Fizikos programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, bendros visoms klasėms, siekiant dermės su kitų gamtos mokslų programomis. Pasiekimų sritys ir pasiekimai nustatyti vadovaujantis kompetencijų aprašais. Programa pateikia pasiekimų raidos lentelę, vaizdžiai parodančią pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus.
Įgyvendinant programą, ugdomos pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė kompetencijos. Mokiniai motyvuojami tyrinėti fizikinius reiškinius, pritaikyti dalykinio mąstymo būdus ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas, apmąstant fizikos mokslo teoriją ir praktiką, taip kuriant vientisą pasaulėvaizdį.
Turinys ir Temos
Mokymo(si) turinyje išskirtos turinio sritys ir temos, aprašytos vartojant veiksmažodžius, kurie parodo temos nagrinėjimo gylį ir taikomus ugdymo metodus: prisimenama, aiškinamasi, aptariama, nagrinėjama, tyrinėjama, stebima, diskutuojama ir kt. Veiksmažodis „prisimenama“ nurodo, kad fizikiniai objektai ir reiškiniai jau buvo nagrinėti ir reikėtų remtis mokinių ankstesnėmis žiniomis. Veiksmažodis „aiškinamasi“ nukreipia į aktyvią mokinių mokymosi veiklą, kai jie, siekdami suprasti naujas sąvokas, reiškinius, dėsnius, formuluoja klausimus, ieško informacijos, formuluoja hipotezes ir jas tikrina. Veiksmažodis „aptariama“ nukreipia į naujų sąvokų ar informacijos kontekstų bendro supratimo formavimą.
Taip pat skaitykite: Fizikos straipsnis: Virimo temperatūros žymėjimas
Siekiant palikti mokytojams galimybę sieti mokymą(si) su šiuolaikiniais kontekstais, mokymo(si) turinyje nėra nurodyti konkretūs šiuolaikiniai mokslininkai ir atradimai.
Pasiekimų Lygių Požymiai
Pasiekimų lygių požymiai aprašyti 7-8 klasėms, 9-10 klasėms ir III-IV gimnazijos klasėms. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Fizikos Mokymo Tikslai ir Uždaviniai
Fizikos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per fizikos mokymo(si) turinį įgyti kompetencijų pagrindus, siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis. Mokiniai rengiami tolesniam gyvenimui kaip visaverčiai socialiai atsakingi piliečiai, gebantys kūrybiškai veikti, sveikai gyventi ir spręsti darnaus vystymosi problemas, pasirengę tolesniam mokymuisi ir nusiteikę mokytis visą gyvenimą.
Fizika ir Gamta
Formuodamiesi supratimą apie tai, ką tiria fizikos mokslas, kokias problemas sprendžia, kuo remiantis ir kaip formuluojami fizikos mokslo dėsniai ir teorijos, kaip jos kinta ir yra naudojamos siekiant paaiškinti gamtoje vykstančius fizikinius reiškinius tam, kad juos būtų galima valdyti ir pritaikyti žmonių gyvenime, mokiniai supras fizikos mokslo svarbą nuolatiniam visuomenės vystymuisi, žmonijos gerovės ir klestėjimo prielaidoms sukurti. Aiškindamiesi moksliniams tyrimams taikomų etikos reikalavimų svarbą, mokiniai išmoks sieti etikos normas su fizikos mokslo raida ir prognozuoti jų kitimą.
Fizikos Mokslo Teorijos ir Modeliai
Paaiškinama, kad fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami remiantis žmonijos sukauptomis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, kad tyrimų metu įgytos žinios leidžia geriau suprasti, patvirtinti ar paneigti teorijas ir modelius. Apibūdinama, kaip fizikos mokslo teorijos, modeliai kuriami ir patvirtinami plėtojant žmonijos sukauptas žinias ir renkant įrodymus, kaip tikslinami pagrindžiant naujais įrodymais.
Taip pat skaitykite: Kvantiniai Kompiuteriai: Mokslo Sriuba
Konkrečių Temų Nagrinėjimas
Garsas, Šviesa ir Optika (7-8 klasės)
7-8 klasių koncentre nagrinėjami garso ir šviesos reiškiniai, optiniai prietaisai. Aptariami prietaisai, padedantys pažinti dangų - žiūronai ir teleskopai (reflektoriai ir refraktoriai) - jų sandara, veikimas, mokomasi saugiai naudotis teleskopu. Aptariama teleskopų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) ir Džeimso Vebo (angl. k. James Webb). Stebint šviesos sklidimą per trikampę prizmę aptariamas baltos šviesos išsiskaidymas į 7 dedamąsias spalvas, spektro sąvoka, spalvų išsidėstymas spektre siejamas su dažniu, vaivorykštė kaip natūralaus optinio reiškinio ir spektro pavyzdys.
Radioaktyvumas ir Visata (7-8 klasės)
Aptariama radioaktyvumo atradimo istorija, atomų branduolių virsmai. Taip pat aptariama Didžiojo sprogimo teorija, gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera.
Medžiagos Būsenų Kitimas ir Judėjimas (9-10 klasės)
9-10 (I-II gimnazijos) klasių koncentre tyrinėjami faziniai virsmai (lydymasis, kietėjimas, garavimas, kondensacija). Nagrinėjamos kuro rūšys, kuro degimas, apibūdinama kuro degimo šiluma, aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. Nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai; apskaičiuojamas šiluminių variklių naudingumo koeficientas. Taip pat nagrinėjamas mechaninis judėjimas.
Sąveikos, Slėgis ir Bangos (9-10 klasės)
Nagrinėjami sąveikos dėsniai, slėgis. Apibūdinamas kietųjų kūnų slėgis į pagrindą, nagrinėjami jo didinimo ir mažinimo būdai; apibūdinamas skysčių ir dujų slėgis, nagrinėjamos hidraulinės sistemos, kūnų plūduriavimo sąlygos. Apibūdinamos bangos ir jų rūšys - skersinės ir išilginės bangos. Išsiaiškinama, kad bangos perneša tik energiją, apibrėžiama ir tyrinėjama bangų difrakcija ir interferencija. Aiškinamasi, kas yra ir kaip susidaro stovinčios bangos, kuo panašios ir kuo skiriasi stovinčios ir sklindančios bangos.
Elektromagnetizmas (9-10 klasės)
Nagrinėjami nuolatiniai magnetai, elektros srovė ir magnetinis laukas. Nagrinėjamas elektros srovės magnetinis laukas, elektromagnetai, jų paskirtis ir taikymo pavyzdžiai, induktyvumo ritė, elektros variklių ir generatorių sandara ir jų veikimo principai. Aptariami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, elektros energijos gamyba, energijos virsmai elektrinėse, elektros energijos perdavimas. Aptariami energijos virsmai buitiniuose elektros prietaisuose. Apibrėžiamas virpesių kontūras, aptariamas elektromagnetinių bangų generavimas. Aptariama elektromagnetinių bangų skalė, nagrinėjamos elektromagnetinių bangų rūšys, jų savybės ir taikymas. Nagrinėjamas regimosios šviesos, kaip elektromagnetinių bangų rūšies, atspindys, lūžis, difrakcija, interferencija.
Taip pat skaitykite: Fizika ir garų maistas
Fizikos Mokslo Raida ir Mikro/Makro Pasaulis (III-IV gimnazijos klasės)
III-IV gimnazijos klasių koncentre aiškinamasi ir mokomasi vertinti fizikos mokslo ir technologijų laimėjimų įtaką darniam vystymuisi, aptariama fizikinių technologijų svarba ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programų kontekste. Mokomasi apibūdinti pagrindinius molekulinės kinetinės teorijos teiginius, aiškinamasi, kokiais bandymais jie įrodomi. Prisimenama, kurie fizikiniai reiškiniai yra šiluminiai, mokomasi juos paaiškinti remiantis molekuline kinetine teorija.
Svyravimai, Bangos ir Optika (III-IV gimnazijos klasės)
Nagrinėjami svyravimai, bangos, geometrinė ir kvantinė optika. Aptariamas šviesolaidžių veikimo principas ir jų taikymas. Aptariami mikropasaulio reiškiniai, kurių negalima paaiškinti remiantis klasikinės fizikos dėsniais. Prisimenamas šviesos dualumas ir apibūdinamas fotonas, kaip šviesos dalelė turinti energijos. Aptariami vidinis ir išorinis fotoefektas, jų taikymai, aiškinamasi, kaip veikia puslaidininkiniai fotoelementai. Aptariama fotosintezė kaip fotoefekto reiškinys gyvojoje gamtoje ir fotoefekto taikymas šiuolaikinėse technologijose.
Atomo Sandara ir Branduolinė Fizika (III-IV gimnazijos klasės)
Prisimenama atomo modelio raida, Rezerfordo tyrimas. Įrodomas klasikinės mechanikos ribotumas, susijęs su elektrono judėjimu aplink branduolį, formuluojami Boro postulatai įvedant energijos lygmens sampratą. Aptariamos spektrų rūšys ir jų prigimtis bei pritaikymas praktikoje. Aptariami radioaktyviosios spinduliuotės registravimo metodai ir prietaisų veikimo principai. Analizuojant energiją, tenkančią vienam nukleonui, aiškinamasi, kada vyksta branduolių sintezės ir skilimo reakcijos, aptariamas branduolių dalijimosi ir sintezės reakcijų paplitimas Žemėje ir Visatoje. Nagrinėjami bendrieji branduolinių reaktorių veikimo principai.
Fizikos Mokslas ir Šiuolaikinės Problemos
Mokiniai mokosi įvardinti ir paaiškinti, ką tiria fizikos mokslas, kokias problemas sprendžia. Atsakydami į klausimus paaiškina, kaip fizika leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius. Įvardija, kokias šiuolaikines problemas sprendžia fizikos mokslas. Pateikdami pavyzdžių paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti gamtos ir technikos objektus, procesus, reiškinius bei numatyti procesų, reiškinių pasekmes. Apibūdina fizikos mokslo galimybes sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus. Paaiškina, kaip fizika ir kiti gamtos mokslai leidžia pažinti ir suprasti mus supantį pasaulį įvairiais lygmenimis (nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, nuo mažiausio (mikro) iki didžiausio (makro)) ir kaip visumą. Apibūdina fizikos mokslo galimybes ir ribas (ribotumą) sprendžiant įvairias šiuolaikines problemas bei priimant sprendimus.
Socialinė, Emocinė ir Kultūrinė Kompetencija
Per įvairias mokymo(si) veiklas fizikos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmens galias; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes.
tags: #emokykla #fizika #virimas #eksperimentai