Pietų Amerikos rupūžės: įvairovė, ypatybės ir pavojai
Įvadas
Rupūžės (Bufonidae) - tai beuodegių varliagyvių (Anura) šeima, kuriai priklauso daugiau nei 650 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Pietų Amerika yra ypač turtinga rupūžių įvairove, čia aptinkama daugybė unikalių ir įdomių rūšių. Šiame straipsnyje apžvelgsime kai kurias iš jų, aptarsime jų ypatybes, gyvenimo būdą, mitybą ir pavojus, kuriuos jos kelia.
Rupūžių šeimos apžvalga
Rupūžės priklauso beuodegių varliagyvių būriui (Anura). Šeimai Bufonidae priklauso 26 gentys, iš kurių daugiau nei pusė rūšių priklauso genčiai Bufo. Rupūžėms būdingas Biderio organas, rudimentinė kiaušidė, kuri išsivysto į sėklidę pas patinus. Karpuotos odos liaukos, ypač paausinės liaukos, charakteringos rupūžėms, kurios dažniausia yra nuodingos, naudojamos savigynai. Nuodai dažniausia yra peptidai. Dauguma rupūžių gyvena sausumoje, nors kai kurie gyvena vandenyje, keletas rūšių gyvena medžiuose.
Pietų Amerikos rupūžių įvairovė
Pietų Amerikoje aptinkama įvairių rupūžių rūšių, kurios skiriasi dydžiu, spalva, gyvenimo būdu ir elgesiu. Štai keletas pavyzdžių:
Čiakinė raguotė (lot. Ceratophrys ornata) - plati, trumpakojė varlė su masyvia galva ir didžiule burna, aptinkama Pietų Amerikos pievose bei sezoniniuose pelkynuose.
Taip pat skaitykite: Nendrinės rupūžės Lietuvos Raudonojoje knygoje
Geltongalvė medlaipė - paplitusi Centrinėje ir Pietų Amerikoje, drėgnuose atogrąžų miškuose.
Pipa (lot. Pipa) - beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, opistocelinių (Ophisthocoela) pobūrio varliagyvių šeima. Pipinės paplitusios Pietų Amerikos ir Afrikos tropinio klimato juostoje. Kūnas iki 20 cm ilgio platus. Gyvena gėlo vandens baseinuose arba netoli jų. Patelės deda iki 15 000 kiaušinių, kurių jaunikliai vystosi ant patelių nugaros.
Aga (Rhinella marina): didžiausia ir pavojingiausia
Viena iš labiausiai žinomų Pietų Amerikos rupūžių yra aga (Rhinella marina), dar vadinama nendrine rupūže. Tai viena iš pačių didžiausių rupūžių pasaulyje. Jos ilgis siekia 25 cm, o svoris gali viršyti 2 kg. Aga yra stambaus sudėjimo, kieta, karpota oda, kurią liečiant atrodo lyg tikra. Galva masyvi, su kaulinėmis keteromis virš akių ir ryškiomis paausio liaukomis, pavojaus metu išskiriančiomis pienišką, nuodingą skystį.
Paplitimas ir aklimatizacija
Tikrasis rupūžės agos arealas - Centrinė ir Pietų Amerika, kur ji labai plačiai paplitusi. Tačiau agos buvo specialiai įvežtos į kai kurias šalis, siekiant išnaikinti vabzdžius - cukranendrių plantacijų kenkėjus. Po introdukcijos rupūžių skaičius labai išaugo, ir dabar agos laikomos rimtomis kenkėjomis. Jos stipriai paveikė vietines varlių ir rupūžių rūšis (su kuriomis gali konkuruoti dėl slėptuvių ir dauginimosi vietų) bei kitus gyvūnus. Agos aklimatizuotos Australijoje, Taivane, Polinezijoje.
Gyvenimo būdas ir mityba
Aga yra visada alkana, dažniausiai minta skruzdėlėmis, termitais, vabalais, ėda ir kitus vabzdžius, bestuburius ir varles. Paprastai gyvena pavieniui, išskyrus dauginimosi sezoną. Kaip ir visos rupūžės, agos dieną praleidžia slėptuvėse ir į medžioklę susiruošia tik temstant. Rupūžė gali netekti iki 50% skysčių. Gali gyventi +5 + 40C temperatūroje.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Dauginimasis
Poravimosi sezonu patinai garsiai kurkia, kartais netgi dieną. Kiekviena patelė per vieną sezoną padeda iki 35 000 kiaušinėlių. Dauginimosi sezonas - lietingais periodais (liepa - spalis), kuomet daug kur susidaro pelkės ir balos. Lytiškai subręsta 1 - 1,5 metų amžiaus. Inkubacija trunka 24 - 72 valandas. Buožgalviai smulkūs, tik keli mm ilgio, juodos spalvos. Maitinasi jūros dumbliais, ir kitais vandens augalais. Paaugę buožgalviai kartais ėda varlių ikrus. Metamorfozė priklausomai nuo vandens temperatūros įvyksta per 14 - 28 dienas. Jaunikliai maži, tik apie 1 cm dydžio, iškarto palieka vandenvietes.
Agos nuodai ir pavojus
Rupūžės agos nuodai - tai sudėtingas kokteilis, susidedantis iš 14 cheminių elementų, kurie veikia širdį, centrinę nervų sistemą, nuo jų poveikio sutrinka seilėtaka, širdies aritmija, kyla kraujo spaudimas, konvulsijos ir mirtis. Nuodai, pakliuvę į akis, burną, ant veido, sukelia žmonėms didelį skausmą, laikiną aklumą, uždegimą. Agos nuodai kaupiasi užausinėse liaukose. Todėl šių rupūžių negalima imti į rankas, ypač vaikams, kurie gali neatsargiai spustelti rupūžę, ir nuodai jiems gali būti mirtini. Nuodingi ir jų ikrai bei buožgalviai.
Agos nuodų panaudojimas
Agos nuodai naudojami:
- Japonijoje - kaip lytinio susijaudinimo priemonė ar nuo plaukų slinkimo.
- Kinijoje - širdies ritmo sulėtinimui pacientams, kuriems daromos širdies operacijos.
- Pietų Amerikos indėnai nuodus naudojo medžioklėje, tepdavo jais strėlių, iečių antgalius.
Bufoteninas - toksinas produkuojamas rupūžės aga, naudojamas kaip afrodiziakas, Kinijoje jis naudojamas kaip vaistas širdies ritmui reguliuoti. Taip pat naudojamas Pietų Amerikos indėnų strėlėms apnuodyti, dar toksinas naudojamas kaip narkotikas (žmonėms).
Agos auginimas terariume
Agą galima auginti terariume. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
- Dydis: Tinka standartinis 200 litrų akvariumas uždengtas dangčiu su tinkleliu ventiliacijai.
- Substratas: Pastoviai drėgnas žemių mišinys, kurio pagrindą sudaro durpės. Tokiam minkštame, drėgname substrate mėgsta raustis rupūžės.
- Temperatūra: Dieną - 25 - 28C, naktį - 21 - 23C.
- Apšvietimas: Nebūtinas, kadangi agos aktyvios sutemus. Auginant terariume augalus galima apšviesti, bet būtina išjungti apšvietimą nakčiai.
- Augalai: Stiprūs, tvirtais lapais augalai vazonėliuose, kuriuos lengva būtų pakeisti.
- Vanduo: Būtinas nedidelis vandens baseinėlis į kurį tilptų rupūžė.
- Maistas: Stambūs vabzdžiai, kirminai, sliekai, pelės, varlės ir t.t. Ši rupūžė labai ėdri, besotė, su malonumu ėda net sausą kačių ar šunų maistą.
- Maitinimo dažnumas: Suaugusias - 3 kartus per savaitę, jauniklius - kiekvieną dieną.
- Papildai: Būtina duoti vitaminų, kalcį, mineralinių papildų.
Kitos įdomios rupūžių rūšys
Be agos, Pietų Amerikoje gyvena ir kitos įdomios rupūžių rūšys:
- Kolorado upės rupūžė (Bufo alvarius): Šios rupūžės išskiria 5-MeO-DMT, stiprų psichodelinį junginį. Nors junginys randamas kai kuriuose augaluose ir gali būti sintetinamas, Amerikoje gyvenanti rupūžė yra kontroversiškas, tačiau populiariausias narkotiko šaltinis. Kaip ir daugelis junginių, išgautų iš psichoaktyvių augalų, 5-MeO-DMT yra laikomas toksinu. Gyvūnai, suvalgę Kolorado upės rupūžę gali mirti arba likti suparalyžiuoti, tačiau žmonių organizmai yra kiek kitokie. 5-MeO-DMT toksikologija nėra gerai ištirta, tačiau remiantis egzistuojančiais duomenimis galima teigti, kad nedidelės junginio dozės yra santykiniai saugios ir pasižymi maža priklausomybės rizika.
Varliagyvių apsauga
Mokslininkų skaičiavimais 43% varliagyvių rūšių nykstančios. Svarbu imtis priemonių, kad būtų apsaugotos varliagyvių buveinės ir užtikrintas jų išlikimas.
tags: #pietu #amerikos #rupuze #kas #tai