Ar stručiai medžiojami Amerikoje? Iš arčiau pažvelgus į stručių auginimą ir medžioklę
Apibūdinama Naujoji Zelandija - „Gražiausias pasaulio kampelis“, „Pirmapradės gamtos kraštas“, „Svajonių šalis“, „Aštuntasis pasaulio stebuklas“, „Žaliasis rojus“, „Pasaulis miniatiūroje“, „Keliautojų eldoradas“. Ši šalis, esanti pasaulio pakraštyje, pietų pusrutulyje, stebina savo gamtos ypatybėmis. Straipsnyje nagrinėjama stručių auginimo ir medžioklės problematika, paliečiant įvairius aspektus - nuo stručių auginimo ūkiuose iki jų populiacijos reguliavimo.
Naujoji Zelandija: gamtos kontrastų šalis
Pietų pusrutulyje daugelis dalykų vyksta kitaip nei pas mus. Kai Lietuvoje spaudžia šaltis, krinta sniegas, siaučia pūgos, Naujojoje Zelandijoje tuo pat metu vasara - šilta ir šviečia kaitri saulė. Lietuvoje saulė matoma pietuose, o Naujojoje Zelandijoje - šiaurėje.
Didžiąją šalies dalį sudaro dvi salos - Šiaurės ir Pietų, kiekviena beveik dvigubai didesnė už Lietuvą. Pačiuose pietuose net 1600 km nusidriekusią salų virtinę vainikuoja nedidukė Stiuarto sala. Be to, šiai šaliai priklauso apsčiai mažesnių salelių. Kai kurios tarsi sausumos trupinėliai pabirusios aplink didžiąsias salas. Nepaisant nuotolio, dauguma gyvenamos ir į jas vieną kitą kartą per savaitę skrenda lėktuvai. Dar labiau nuo Naujosios Zelandijos nutolusios Tokelau, Niue ir Kuko salos. Visos išsibarsčiusios Ramiojo vandenyno platybėse, bet yra tikras rojus ir labai tinka romantiškam poilsiui.
Abi didžiosios salos labai skiriasi. Keliaujant susidaro įspūdis, kad tai du skirtingos gamtos pasauliai. Naujosios Zelandijos miškuose gali pasijusti tarsi pasakų karalystėje. Čia apstu augalų ir gyvūnų rūšių, kurias galima pamatyti tik šiose salose. Geologinėje praeityje jos priklausė Gondvanos žemynui. Po to, kai maždaug prieš 80 mln. metų salos atsiskyrė nuo Australijos, archajinės rūšys (augalai ir gyvūnai) vystėsi izoliuotai ir per šį laiką beveik nepakito. Dabar endeminiai augalai sudaro apie 11 proc. visų aptinkamų rūšių.
Stručių auginimas: nuo Afrikos iki Lietuvos
Stručiai nėra sėslūs paukščiai, jie nukeliauja didelius atstumus, ieškodami sau tinkamo maisto. XVIII amžiuje stručiams grėsė išnykimas, nes jie buvo intensyviai medžiojami dėl odos, plunksnų. Šiais laikais stručiai auginami įvairiose pasaulio šalyse. Didžiausios jų fermos yra Pietų Afrikos Respublikoje. Ten fermose auginama iki 10 tūkstančių stručių. Nemažos šių paukščių fermos taip pat yra Turkijoje, Ispanijoje, Izraelyje, Australijoje, Amerikoje. Stručiai auginami dėl mėsos, kiaušinių, odos, plunksnų, net blakstienų.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Lietuvos žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo plėtros centro duomenimis, Lietuvoje registruoti 25 stručių ūkiai, juose auginama 1625 stručiai. Kaimo gyventojų tvartuose karves ir kiaules keičia stručiai. Penkiasdešimtmetis vyras daug metų svajojo auginti šiuos paukščius, kol atsirado galimybė juos įsigyti. Stručiai pelno duos tik po kelerių metų.
Vainauskai pirmus septynis stručius nusipirko prieš metus. Už juos mokėjo po 500 litų. Tačiau iš jų liko tik penki. Vienas nusilaužė koją, kitas sunegalavo ir šeimininkai jį papjovė. Kiti per metus virto dideliais, gražiais paukščiais. Stručiai veikiausiai dar pastambės ir išsitemps. Mat subrendę šie paukščiai paprastai sveria iki 150 kilogramų, o jų ūgis gali siekti 2 metrus 70 centimetrų. Nainiškiečiai pavasarį įsitikino, kad šie paukščiai ne veltui vadinami puikiais sprinteriais. G.Vainauskas, išsiprašęs iš darbo degalinėje, rado savo paukštį už kelių kilometrų nuo namų ramiai tarsi gandrą vaikštinėjantį po laukus ir skabantį žolę.
Stručiai nepaprastai smalsūs paukščiai. Vos tik pamatę prie atvaro artėjant žmones, penki dideli sparnuočiai vienas per kitą pasileidžia tvoros link, tiesia kaklus, žiūri didelėmis akimis, kraipo galvas. Tiesa, šeimininkų šunų, kurių šie turi bent kelis - savų ir priglaustų, stručiai nemėgsta. G.Vainauskas drąsiai eina į savo sparnuočių milžinų aptvarą. Vyras tikina, kad saviems šie paukščiai draugiški.
Vainauskai dar negreitai galės skanauti savo stručių kiaušinių. Šie paukščiai kiaušinius pradeda dėti tik sulaukę ketverių penkerių metų. Vienas stručio kiaušinis sveria nuo 1 iki 1,5 kilogramo. Skersti stručiai tinkami nuo 14 mėnesių. Jei sveria apie 100 kilogramų, tinkamos mėsos būna apie 30 kilogramų. Vainauskai ragavo strutienos. Pasak jų, stručio mėsa liesa, švelni, tamsiai raudonos spalvos, neturi kremzlių, sausgyslių.
Maži stručiai lepūs, reikalauja daug priežiūros. G.Vainauskas net vasarą juos nakčiai suvarydavo į patalpą, šildomą lempomis. Judrūs sparnuočiai nenustygsta vietoje, laksto kaip pašėlę. Pasak G.Vainausko, jie puikiai prisitaiko prie darganotų orų, lietuviškų žiemų. Tik reikia pasirūpinti, kad aptvare nesusidarytų ledo. Pasak G.Vainausko, jei stručius nori auginti dėl grožio, būtinai reikia pirkti porą. Laukinėje gamtoje stručiai daugiausia aptinkami Afrikos pietuose, vakaruose. Algimantas Zubavičius - žmogus, turintis 75 metų medžioklės patirtį, gimęs gamtą mylinčioje šeimoje.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Stručių medžioklė: etiniai ir teisiniai aspektai
Šiame straipsnyje pateikta informacija nepateikia tiesioginio atsakymo į klausimą, ar stručiai medžiojami Amerikoje. Tačiau, remiantis pateikta medžiaga, galima daryti prielaidą, kad stručių medžioklė gali būti vykdoma šalyse, kuriose jie aptinkami laukinėje gamtoje arba yra auginami ūkiuose. Svarbu paminėti, kad stručių medžioklė, kaip ir bet kurios kitos gyvūnų rūšies medžioklė, turi būti vykdoma laikantis galiojančių įstatymų ir etikos principų.
Medžioklė gali būti naudojama kaip priemonė reguliuoti stručių populiaciją, ypač jei jų skaičius viršija aplinkos išteklius arba kelia grėsmę kitoms gyvūnų rūšims. Tačiau tokiais atvejais būtina atlikti išsamius mokslinius tyrimus ir įvertinimus, siekiant užtikrinti, kad medžioklė neturėtų neigiamo poveikio stručių populiacijai ir ekosistemai.
Be to, svarbu atsižvelgti į etinius aspektus, susijusius su gyvūnų medžiokle. Daugelis žmonių mano, kad gyvūnų žudymas dėl pramogos ar sporto yra nepriimtinas. Tačiau kiti mano, kad medžioklė gali būti pateisinama, jei ji vykdoma siekiant užtikrinti maisto saugumą arba reguliuoti gyvūnų populiacijas.
Gyvūnų gerovė ir žmogaus etika
Straipsnyje paliesti ir kiti svarbūs gyvūnų gerovės klausimai. Nagų šalinimo operacija katėms, gyvūnų išnaudojimas pramogoms, bandymai su gyvūnais - tai tik keletas pavyzdžių, kurie rodo, kad žmogaus veikla gali turėti neigiamą poveikį gyvūnams.
Svarbu pabrėžti, kad gyvūnai, kaip ir žmonės, turi savo poreikius ir jausmus. Todėl turime stengtis užtikrinti, kad gyvūnai būtų gerbiami ir kad su jais būtų elgiamasi humaniškai. Tai apima tinkamą priežiūrą, mitybą, aplinką ir apsaugą nuo skausmo ir kančios.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #ar #stručiai #medžiojami #Amerikoje