Didžiausia žmonių koncentracija Šiaurės Rytų pakrantėje Amerikoje
Šiaurės rytų pakrantė Amerikoje, apimanti Naująją Angliją ir Vidurio Atlanto valstijas, yra vienas tankiausiai apgyvendintų regionų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiame regione susitelkę dideli miestai, turintys ilgą istoriją ir svarbų vaidmenį šalies ekonomikoje bei kultūroje. Straipsnyje aptariama, kaip susiformavo ši didelė žmonių koncentracija, kokie veiksniai ją lėmė ir kokie yra demografiniai ypatumai.
Istoriniai aspektai
Šiaurės rytų pakrantės apgyvendinimo istorija siekia europiečių kolonizacijos pradžią. Dar prieš europiečių atvykimą dabartinių Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje gyveno indėnai, kurių protėviai atsikėlė iš Šiaurės Rytų Azijos. Palei Arktį gyvenę eskimai vertėsi medžiokle ir žvejyba. Indėnai gyveno gentinėmis bendruomenėmis ir vertėsi žemdirbyste rytų pakrantėse.
Europiečių kolonizacija prasidėjo K. Kolumbui atradus Ameriką 1492 m. Dalis dabartinės JAV rytų pakrantės buvo lankoma vikingų jau apie 1000 m. Pirmiausia 1565 m. Floridoje įsikūrė ispanai. Angliškąją kolonizaciją vykdė privatūs asmenys, o ne valdžios atstovai. Į naująjį žemyną keltasi dėl ekonominių ir religinių motyvų. 1620 m. „Mayflower“ laivu į Ameriką atvyko puritonai, kurie davė pradžią Masačusetso kolonijai, o vėliau Konektikutui. Anglijos katalikai 1634 m. įkūrė Merilandą, kvakeriai 1682 m. - Pensilvaniją. Be išeivių iš Anglijos, 17 a. pradžioje Šiaurės Amerikoje kūrėsi olandai, kurie 1614 m. Manhattano saloje įsteigė gyvenvietę, 1626 m. pavadintą Naujuoju Amsterdamu. 1664 m. ji atiteko anglams ir buvo pervadinta Niujorku. Vidurio Paatlantės kolonijose 17 a. gyventa ir vokiečių, šiek tiek prancūzų hugenotų. 1690 m. kolonijose gyveno 0,25 mln., 1775 m. - 2,5 mln. žmonių. 1619 m. iš Afrikos į Virdžinijos plantacijas buvo atvežti pirmieji vergai.
Kolonijos kūrėsi kaip ekonomiškai savarankiškos gyvenvietės, bet greitai pradėjo grupuotis pagal ūkio raidos pobūdį. Pietuose klostėsi agrarinė visuomenė, Vidurio Paatlantės kolonijose buvo galima verstis ir žemdirbyste, ir prekyba, o šiaurės rytuose - prekyba, žvejyba ir manufaktūromis. 1636 m. Masačusetse įkurtas Harvardo koledžas, o 1647 m. Masačusetso užutėkio kolonijose įvestas privalomas pradinis mokymas.
Ekonominiai veiksniai
Šiaurės rytų pakrantė tapo svarbiu prekybos ir pramonės centru. Palankios geografinės sąlygos, tokios kaip gilios įlankos ir upės, sudarė galimybes vystyti jūrų prekybą. Čia įsikūrė dideli uostai, tokie kaip Niujorkas ir Filadelfija, kurie tapo pagrindiniais prekybos su Europa ir kitais regionais centrais. Šiaurės rytuose, Naujojoje Anglijoje, kur klimatas žemdirbystei ne toks palankus, buvo verčiamasi prekyba, žvejyba, pradėjo kurtis manufaktūros.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pramonės perversmas 19 a. dar labiau paskatino urbanizaciją ir gyventojų koncentraciją. Šiaurės rytų pakrantėje pradėjo kurtis manufaktūros, o vėliau - fabrikai. Tai pritraukė darbuotojus iš kaimo vietovių ir imigrantus iš Europos. 19 a. pabaigoje-20 a. pradžioje atsirado milijoninių miestų - Niujorke gyveno 3 mln., Čikagoje - 1,5 mln., Filadelfijoje - 1,2 mln. žmonių.
JAV tapo galinga valstybe, turinčia interesų ne tik Amerikos žemyne, bet ir abiejuose vandenynuose. Tolimuosiuose Rytuose JAV nuo 1899 santykiuose su Kinija laikėsi „atvirų durų“ doktrinos. Kilus I pasauliniam karui JAV deklaravo siekį išlaikyti neutralitetą Europos reikalų atžvilgiu, bet ekonominių ryšių su Didžiąja Britanija svarba, Vokietijos karo veiksmai prieš JAV laivus ir finansinių grupių spaudimas paskatino 1917 04 06 įsitraukti į karą. Per karą ekonomiškai labai sustiprėjo, daugelis Europos valstybių tapo nuo jų finansiškai priklausomos.
Po II pasaulinio karo JAV tapo ekonomiškai stipriausia pasaulio valstybe. Pasaulio ekonomikoje JAV vyrauja nuo 19 a. pabaigos, kai buvo pasiekta didelių produkcijos augimo tempų. 20 a. 4 dešimtmetyje JAV gamino apie 50 %, 5 dešimtmetyje - apie 60 % kapitalistinių valstybių produkcijos. Ūkiui būdinga didelė kapitalo ir gamybos koncentracija. Didžiausi koncernai yra susiję su automobilių, kuro, elektronikos, chemijos, maisto, aviacijos pramonė, kompiuterių įrangos gamyba.
Demografiniai ypatumai
Šiaurės rytų pakrantėje gyvena įvairių tautybių ir kultūrų žmonės. Imigracija turėjo didelį poveikį regiono demografinei sudėčiai. 1860-1900 m. į JAV atvyko 14 mln. imigrantų, o gyventojų padaugėjo nuo 31 mln. iki 76 milijonų. Iki 19 a. 9 dešimtmečio daugiausia imigrantų atvyko iš Vokietijos, Airijos, Anglijos ir Skandinavijos. Nuo 1880 į JAV pradėjo emigruoti Pietų, Vidurio ir Rytų Europos gyventojai. Dauguma jų susitelkė Rytų ir Vidurio Vakarų pramonės centruose. JAV gyventojai darėsi mišresni tautinės, kultūrinės kilmės atžvilgiu.
Šiaurės rytų pakrantėje susidarė megalopoliai - urbanizuotos zonos, kuriuose susiliejo daug aglomeracijų. Didžiausias megalopolis, apimantis 34 miestus ir nusitęsiantis apie tūkstantis kilometrų Atlanto pakrante - Bostono - Vašingtono. Į jį įeina Bostono, Niujorko, Filadelfijos, Baltimorės, Vašingtono aglomeracijos. Čia gyvena apie 40 mln. gyventojų.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
JAV miestai yra palyginti jauni, tad neturi Europos miestams būdingų senamiesčių. Juos pakeičia dauntaunai (down town). Gyventojų pasiskirstymą etniniu atžvilgiu lemia gretimų šalių kaiminystė, imigracija, jau anksčiau įsikūrusių etninių grupių išsidėstymas. Vakarų pakrantėje daugiau išeivių iš Azijos. Pietinė JAV dalis - juodųjų išeivių iš Karibų ir ispaniškai kalbančiu šalių gyvenamoji vieta.
Kultūriniai ir švietimo centrai
Šiaurės rytų pakrantė yra svarbus kultūros ir švietimo centras. Čia įsikūrę garsūs universitetai, tokie kaip Harvardas, Yale’is ir Princetonas. Šie universitetai pritraukia studentus iš viso pasaulio ir prisideda prie regiono intelektualinio potencialo. 1636 m. Masačusetse įkurtas Harvardo koledžas. 1701 įkurtas Yale’io koledžas New Havene, 1746 - Naujojo Džersio koledžas, 1754 - Karaliaus koledžas Niujorke.
Šiaurės rytų pakrantėje yra daug muziejų, teatrų ir kitų kultūros įstaigų. Niujorkas garsėja savo Brodvėjaus teatrais, o Bostonas - istoriniais paminklais. Kultūros ir švietimo plėtote ypač išsiskyrė Pensilvanija: Filadelfija tapo švietimo centru, 1731 čia buvo įsteigta viešoji biblioteka, 1751 įkurta Filadelfijos akademija, vėliau perorganizuota į Pensilvanijos universitetą.
Dabartinė situacija ir iššūkiai
Šiaurės rytų pakrantė išlieka vienu svarbiausių JAV regionų. Čia susitelkę dideli finansų, technologijų ir paslaugų sektoriai. Tačiau regionas susiduria su iššūkiais, tokiais kaip didelės pragyvenimo išlaidos, transporto problemos ir senėjanti infrastruktūra.
Be to, didelė gyventojų koncentracija kelia aplinkosaugos problemų. Tarša, atliekų tvarkymas ir klimato kaita yra svarbūs klausimai, kuriuos reikia spręsti siekiant užtikrinti tvarų regiono vystymąsi.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #didziausia #zmoniu #koncentracija #siaures #rytu #pakranteje