Pietų Amerikos Augalija: Įvairovė, Endemizmas ir Reikšmė
Pietų Amerika, pasižyminti didžiule geografine ir klimato įvairove, yra namai vienai turtingiausių pasaulio florų. Šiame žemyne auga daugiau nei 83 000 induočių augalų rūšių, priklausančių apie 4200 genčių. Daugiau nei pusė šių rūšių yra endeminės, o tai reiškia, kad jos natūraliai paplitusios tik šiame žemyne ar nedidelėse jo dalyse. Šiame straipsnyje apžvelgsime Pietų Amerikos augalų įvairovę, endemizmą, pagrindinius regionus ir jų augaliją, taip pat kai kuriuos svarbius ekonominius ir kultūrinius aspektus.
Pietų Amerikos Augalų Įvairovė ir Endemizmas
Pietų Amerikos flora išsiskiria ne tik rūšių gausa, bet ir dideliu endemizmu. Atskiruose regionuose endeminės rūšys sudaro nuo 5 iki 76 % visų induočių augalų rūšių. Didžiausiu endemizmo lygiu išsiskiria Gajana (76 %), Brazilijos pakrančių sritis (73 %), atskiruose Andų regionuose endeminių rūšių dalis sudaro 54-60 %, Patagonijoje - 30 %.
Augalų rūšių įvairovė, palyginti su to paties ploto kitų žemynų atitinkamo klimato sritimis, yra 2-3 kartus didesnė. Pavyzdžiui, Peru miškuose 1 ha plote randama iki 300 rūšių medžių, krūmų ir lianų.Endeminių augalų rūšių skaičių lėmė žemyno geologinė raida, labai didelė klimato, aplinkos sąlygų ir dėl to susidariusi didelė savitų buveinių įvairovė.
Pagrindiniai Pietų Amerikos Augalijos Regionai
Pietų Amerikos augalija skiriasi priklausomai nuo regiono klimato, geografijos ir aukščio virš jūros lygio. Štai keletas pagrindinių regionų ir jų būdingos augalijos:
Amazonės atogrąžų miškai
Visžaliai plačialapių miškai paplitę vietovėse, kuriose sausasis laikotarpis trunka mažiau negu mėnesį - Amazonės ir Orinoco baseinuose, Kolumbijoje, Gajanoje ir Atlanto vandenyno pakrantėse Brazilijoje. Brazilijoje ir Peru pasitaiko visžalių plačialapių miškų su vyraujančiais bambukais. Jie užima apie 35 % viso žemyno ploto.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Sausieji atogrąžų miškai
Vasaržaliai sausieji atogrąžų miškai paplitę srityse, kuriose sausasis laikotarpis trunka ilgiau negu 3 mėnesius. Daugiausia šio tipo miškų yra Bolivijoje, Brazilijos šiaurės rytuose, mažiau - Peru ir Venesueloje. Jie užima 6,3 % žemyno ploto.
Užliejamieji atogrąžų miškai
Paplitę upių ir jūrų pakrantėse. Mangrovės didžiausius plotus užima ties Orinoco delta, Brazilijos šiaurėje, Kolumbijoje, Ekvadore ir Peru. Periodiškai upių užliejami ir nuolat užtvindyti miškai užima apie 1,4 % Pietų Amerikos ploto. Daugiausia jų yra Amazonės ir Orinoco baseinų upių pakrantėse. Nuolat užtvindytų miškų didžiausi plotai yra Peru, gerokai mažiau jų - Brazilijoje.
Vidutinio klimato miškai
Vidutiniškai šilto klimato juostos plačialapių, spygliuočių ir mišrieji miškai paplitę į pietus nuo 30 ° pietų platumos ir kalnuose. Jie užima 1,1 % žemyno ploto. Daugiau kaip pusę šios grupės miškų sudaro vasaržaliai miškai, paplitę Argentinoje ir Čilėje.
Žolynai ir krūmynai
Įvairių tipų žolynais ir krūmynais apaugusios teritorijos užima apie 18 % viso žemyno ploto. Didžiausią dalį sudaro krūmynai, kuriuose krūmai ir žemaūgiai medžiai dengia ne daugiau kaip 20 % žemės paviršiaus. Gerokai mažiau yra savanų (krūmuotųjų ir užliejamųjų). Krūmuotosios savanos labiausiai paplitusios Brazilijoje, bet nemaža jų dalis paversta ganyklomis ir dirbamaisiais laukais. Didžiausi atogrąžų savanų masyvai plyti Venesueloje, Bolivijoje ir Brazilijoje, nedaug - Urugvajuje ir Argentinoje. Užliejamųjų savanų daugiausia Venesueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje ir Paragvajuje. Vidutiniškai šilto klimato srityse, daugiausia Čilėje ir Argentinoje, yra neaukštais krūmais apaugusių pelkių ir tyrulynų.
Stepių augalija
Stepių augalija užima apie 7 % Pietų Amerikos ploto.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Dykumos
Reta augalų danga apaugę plotai sudaro apie 3 %. Iš jų beveik 2 % visiškai be augalų dangos, apie 1 % užima dykumos. Dykumos paplitusios tik Ramiojo vandenyno pakrantėse Peru, Čilėje, jų yra Bolivijoje, Andų kalnuose.
Ekonominė ir Kultūrinė Augalų Reikšmė Pietų Amerikoje
Augalai vaidina svarbų vaidmenį Pietų Amerikos ekonomikoje ir kultūroje. Štai keletas pavyzdžių:
Žemės ūkis
Andų slėniuose (Bolivijoje, Peru, Ekvadore, Kolumbijoje) auginama (daugiausia vietinėms reikmėms) pupiniai augalai, kukurūzai ir kiti javai, bulvės, veisiama galvijai, avys. Žemumose, prieškalnėse auginami plantaciniai augalai: bananai, citrinmedžiai, daržovės, maniokai, ryžiai, cukranendrės, vilnamedžiai, vynmedžiai, kavamedžiai, kakavmedžiai, arbatmedžiai, tabakai. Kai kur nelegaliai (Kolumbijoje, Peru, Bolivijoje) auginami narkotiniai augalai. Natūralių pievų (pampų) regionuose (Argentinoje, Urugvajuje, Brazilijos pietinėje dalyje) auginami javai, veisiami galvijai, Patagonijoje - galvijai, avys.
Maisto pramonė
Daugelio Pietų Amerikos šalių tradicinė apdirbamosios pramonės šaka - maisto pramonė.
Turizmas
Vienas svarbiausių daugelio Pietų Amerikos šalių pajamų šaltinių - turizmas. Unikalūs augalai ir kraštovaizdžiai pritraukia turistus iš viso pasaulio.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Vaistiniai augalai
Nuo seniausių laikų Pietų Amerikos gyventojai naudojo vietinius augalus medicinos tikslams. Šios žinios perduodamos iš kartos į kartą ir yra svarbi kultūros paveldo dalis.
Pietų Amerikos Augalų Pavyzdžiai
Pietų Amerikos florą sudaro daugiau kaip 83 000 induočių augalų rūšių, kurios priklauso apie 4200 genčių. Štai keletas įdomesnių pavyzdžių:
- Paprastieji labūstrai (Cabomba caroliniana): Vandenyje paniręs, šakniastiebius išauginantis daugiametis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos. Lietuvoje gamtoje neaptikta, bet gali būti auginamas akvariumuose.
- Bengalinis fikusas (Ficus benghalensis): Kilęs iš drėgnų atogrąžų Indijos miškų, gali užaugti iki 30 m aukščio.
- Tikrasis bananas (Musa x paradisiaca): Kilęs iš Pietryčių Azijos, auginamas dėl vaisių.
- Avokadas (Persea americana): Augalas, paplitęs Meksikoje ir Centrinėje Amerikoje, auginamas dėl vaisių.
- Papajinis melionmedis (Carica papaya): Natūraliai auga Amerikos žemyne nuo Meksikos iki Čilės.
- Raudonoji mangrovė (Rhizophora mangle): Medžiai, auga užliejamose jūros pakrantėse, turi orines šaknis.
- Didžiažiedis grakštuolis (Eucharis grandiflora): Daugiametis svogūninis augalas, kilęs iš drėgnų Amerikos miškų, savaime auga Amazonės pakrantėse.
- Kvapioji vanilė (Vanilla planifolia): Liana su orinėmis šaknimis, plačiais, priešiniais lapais ir gelsvai baltais žiedais.
Pietų Amerikos Geografija ir Klimatas
Paviršiaus vidutinis aukštis 655 m, didžiausias - 6960 m (Aconcaguos kalnas), žemiausia vieta - Valdéso pusiasalyje (-42 metrai). Šiaurės vakarine ir vakarine pakrante driekiasi Andų kalnų sistema, prie kurios iš rytų prisišlieja plačios žemumos - Amazonės žemuma ir La Platos žemuma, - atskirtos plokščiakalnių ir tik siaura dalimi prieinančios prie Atlanto vandenyno. Išilgai Pietų Amerikos šiaurės rytinės pakrantės, tarp Orinoco ir Amazonės žiočių, yra Gvianos žemuma. Tarp Gvianos, Amazonės ir Orinoco žemumų, žemyno šiaurėje, plyti Gvianos plokščiakalnis (aukščiausia viršūnė Neblinos kalnas, 3014 m), rytinėje dalyje, tarp Amazonės ir La Platos žemumų bei Atlanto vandenyno, yra didžiausias Pietų Amerikoje Brazilijos plokščiakalnis (Bandeiros kalnas, 2890 m), susidaręs iš daugelio atskirų masyvų ir gūbrių. Centrinę ir rytinę žemyno dalį sudaro Brazilijos platforma (Pietų Amerikos platforma), esanti tarp Andų raukšlėkalnių ir Atlanto vandenyno, į šiaurę nuo Colorado ir Río Negro upių. Vakarinėje ir šiaurės vakarinėje dalyje ją juosia Andų kalnų sistema, žemyno pietuose yra Patagonijos masyvas.
Pietų Amerika yra visose klimato juostose, išskyrus poliarinę ir subpoliarinę. Klimatui turi įtakos sezoniškai persislenkantys Pietų Atlanto ir Pietų Ramiojo vandenyno aukšto slėgio centrai subtropinėse platumose ir vandenynų srovės: šaltoji Peru (Ramiajame vandenyne), šiltosios Gvianos ir Brazilijos bei šaltoji Falklando (Atlante). Dėl Andų kalnų išsidėstymo didžiąją (rytinę) Pietų Amerikos dalį veikia Atlanto oro masės, vyrauja ekvatorinė ir musoninė pasatinė cirkuliacijos. Žemyno pietuose vyrauja vakarų oro pernaša iš Ramiojo vandenyno.
Amazonės žemumos vakarinės dalies ir aplinkinių kalnų bei plokščiakalnių klimatas ekvatorinis žemyninis; metinė vidutinė temperatūra 24-28 °C, per metus iškrinta 4000 mm kritulių. Ekvadoro šiaurės ir Kolumbijos Andų vakariniuose šlaituose klimatas ekvatorinis jūrinis (iki 10 000 mm kritulių per metus). Į šiaurę ir į pietus nuo ekvatorinės juostos (iki 20° pietų platumos) ir Amazonės žemumos rytinėje dalyje yra subekvatorinis musoninis klimatas; būdinga sausos žiemos. Tropinis sausas žemyninis klimatas apima Pietų Amerikos vakarinę pakrantę su vidinėmis Andų dalimis tarp apie 4° pietų platumos ir 28° pietų platumos ir dėl šaltosios Peru srovės įtakos yra sausiausias žemyne (Atacamos dykumoje iškrinta apie 10 mm kritulių per metus), tačiau dažni jūriniai rūkai. Pietų Amerikos rytuose (iki 28° pietų platumos) vyrauja tropinis jūrinis (drėgnas ir karštas, panašus į ekvatorinį) klimatas, Brazilijos plokščiakalnio pietuose - tropinis su vėsia žiema (iki 0 °C).
Pietų Amerikos Ekonomika
Pietų Amerikoje sukuriama apie 8 % pasaulio bendrosios produkcijos vertės. Didžiausi BVP rodikliai pagal perkamosios galios paritetą (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) 2009 buvo Brazilijoje (2024), Argentinoje (558), Kolumbijoje (400), Venesueloje (355), Peru (253), Čilėje (244), mažiausi - Gajanoje (2,97), Suriname (4,18), Paragvajuje (28,28), Urugvajuje (44,05), Bolivijoje (45,13).
Pietų Amerikoje išplėtota naudingųjų iškasenų (geležies, vario, alavo rūdų, naftos ir gamtinių dujų) gavyba. Dar kasama auksas, sidabras, boksitai, mangano, chromo, niobio, molibdeno, švino, cinko ir kitos rūdos. Elektros energiją daugiausia gamina hidroelektrinės (jų daugiausia Brazilijoje). Daugelio Pietų Amerikos šalių tradicinė apdirbamosios pramonės šaka - maisto pramonė. Ekonomiškai stipresnėse šalyse svarbios apdirbamosios pramonės šakos - juodoji ir spalvotoji metalurgija, naftos perdirbimo, chemijos ir naftos chemijos, automobilių, aviacijos, elektronikos, elektrotechnikos, statybinių medžiagų, medienos apdirbimo, popieriaus ir plaušienos, tekstilės, avalynės pramonė.
tags: #pietu #Amerikos #augalai #sąrašas