Mėsos vartojimo statistika skirtingose šalyse: tendencijos, skirtumai ir poveikis
Įvadas
Mėsa yra svarbi daugelio žmonių mitybos dalis, teikianti baltymų, geležies ir kitų būtinų maistinių medžiagų. Tačiau mėsos vartojimo įpročiai labai skiriasi priklausomai nuo šalies, kultūros, ekonominių sąlygų ir asmeninių preferencijų. Šiame straipsnyje panagrinėsime mėsos suvartojimo statistikos ypatumus įvairiose pasaulio šalyse, aptarsime tendencijas, priežastis ir galimą poveikį sveikatai, aplinkai bei ekonomikai.
Bendros mėsos vartojimo tendencijos pasaulyje
Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos duomenimis, mėsos vartojimas pasaulyje nuolat auga. Prieš penkiasdešimt metų suvalgydavome 70 mln. tonų mėsos per metus, o 2007 metais šis skaičius išaugo beveik keturis kartus. Augimą lemia didėjantis gyventojų skaičius, ekonomikos augimas besivystančiose šalyse ir besikeičiantys mitybos įpročiai.
Pasikeitė ir mėsos rūšių pasirinkimas. Prieš pusę amžiaus jautiena ir veršiena sudarė apie 40 procentų visos suvartojamos mėsos, o dabar - tik 23 procentus. Populiariausia mėsa tapo kiauliena, sudaranti daugiau kaip trečdalį suvalgomos mėsos.
Mėsos vartojimo skirtumai tarp šalių
Mėsos vartojimas labai skiriasi priklausomai nuo šalies. Didžiausi mėsos valgytojai gyvena Europoje. Pagal bendrą mėsos suvartojimą vienam gyventojui pirmauja Liuksemburgas, kur statistinis gyventojas suvalgo mėsos beveik keturis kartus daugiau už pasaulio vidurkį. Liuksemburgiečiai taip pat yra antri pasaulyje pagal jautienos suvartojimą, nusileisdami tik argentiniečiams. Į didžiausių mėsos valgytojų penketuką taip pat patenka amerikiečiai, australai, naujazelandiečiai ir ispanai. Didžiausi kiaulienos mėgėjai yra austrai, suvartojantys apie 66 kilogramus kiaulienos per metus. Mažiausiai mėsos valgo Indijos, Bangladešo ir Afrikos šalių gyventojai.
Situacija Lietuvoje
Lietuviai yra gana aktyvūs mėsos valgytojai - esame 36-ti pasaulyje. Lietuvis per metus suvalgo apie 77 kilogramus mėsos, o tai dvigubai daugiau nei pasaulio vidurkis. Pagal mėsos valgymą lenkiame kaimynines šalis: lenkai sąraše yra 38-ti, baltarusiai - 43-ti, latviai - 55-ti, rusai - 56-ti. Mažiausiai Europos Sąjungoje mėsos valgančios šalys yra Estija ir Slovakija, užimančios atitinkamai 59 ir 60 vietas.
Taip pat skaitykite: Patarimai kepant kepsnius
Mitybos įpročiai ir pasirinkimai Lietuvoje
Lietuvoje populiariausia mėsa yra kiauliena. Tačiau dietistė Indrė Trusovė atkreipia dėmesį, kad lietuviai stipriai viršija rekomenduojamą mėsos suvartojimo kiekį ir dažnai renkasi kiaulieną bei perdirbtos mėsos produktus, kurie siejami su neigiamu poveikiu sveikatai. Ji pataria rinktis liesesnę ir kokybiškesnę mėsą, pavyzdžiui, paukštieną ar jautieną, ir valgyti ją 3-4 kartus per savaitę, o vieną porciją turėtų sudaryti maždaug 100 gramų paukštienos arba ne daugiau nei 70 gramų raudonos mėsos.
Kultūristas pasidalijo savo mitybos įpročiais. Kai auginu svorį suvalgau daugiau nei kilogramą mėsos bei nemažai angliavandenių - iš ryžių, grikių ir makaronų apie 700 gramų, o daržovės - neskaičiuojamos. Artėjant varžyboms pagal kūno formą sprendžiu, kiek mažinti angliavandenių, o kiek jų dar palikti. Pavyzdžiui šiuo metu, prieš pat varžybas vartoju apie 500 gramų angliavandenių, kuriuos gaunu iš ryžių ir grikių. Vienas sportininkas nutraukia jų vartojimą artėjant varžyboms, bet dauguma vadovaujasi esama ir planuojama sportine forma. Dabar mėsos suvalgau apie 1,5 kilogramo, angliavandenių - 500 gramų, o daržovių neskaičiuoju.
Augančio augalinio maisto populiarumas
Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vis daugiau žmonių renkasi įtraukti daugiau augalinio maisto į savo racioną ir mažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį. Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor International“ duomenimis, Vakarų Europos gyventojai augalinio pieno produktams bei mėsos ar žuvies pakaitalams per metus išleidžia daugiau nei 6 mlrd. eurų. Šis skaičius kasmet auga.
Lietuvos gyventojai augaliniams pieno produktams pernai išleido 7,5 mln. eurų. Vienas gyventojas Lietuvoje augaliniams pieno produktams per metus išleido 2,7 eur. Išlaidos augaliniams pieno produktams Lietuvoje pastaruosius penkerius metus kasmet augo po maždaug 30 proc. ir, prognozuojama, augs apie 20 proc. kasmet per ateinančius penkerius metus.
Augalinės mitybos privalumai ir iššūkiai
Perėjimas prie augalinės mitybos gali padėti sumažinti išmetamo CO2 kiekį, sušvelninti klimato kaitą bei gerinti žmonių sveikatą. Pasaulio sveikatos organizacija yra nurodžiusi rekomenduojamą gyvulinių produktų suvartojimo normą vienam gyventojui per metus, o Lietuvą tą skaičių viršiją trimis kartais. Toks didelis gyvūninės kilmės produktų vartojimas gali sąlygoti įvairių ligų (kraujagyslių, širdies, onkologinių) atsiradimą.
Taip pat skaitykite: Kaip virti koldūnus teisingai?
Tačiau augaline mityba besidomintys lietuviai susiduria su tam tikrais iššūkiais. Augalinio maisto prieinamumas, palyginus su kaimyninėmis šalimis, yra mažas. Daugumoje Lietuvos restoranų augalinių patiekalų arba net nėra, arba jie turi būti adaptuojami, gaminami pagal specialų užsakymą. Kita problema - tokių produktų kaina. Tiek restoranuose, tiek prekybos vietose augalinių produktų pasiūla yra maža, o kainos - vartotojams sunkiai prieinamos.
Maisto švaistymas
Maisto švaistymas yra didelė problema visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atlikta apklausa parodė, kad kas septintam žmogui trūko lėšų, jog kiekvieną dieną galėtų save ir šeimą aprūpinti maistu. Lietuvoje daugiausia maisto atliekų susidaro namų ūkiuose.
Siekiant mažinti maisto švaistymą, kuriama ir papildoma įstatyminė bazė, tačiau svarbus ir privataus verslo indėlis. Atidarytas parduotuvių tinklas „NOUS anti-gaspi”, parduodantis tik išskirtinai produktus, kurie įprastinėse parduotuvėse būtų išmetami, sumažintomis kainomis. Taip pat veikia programėlės, kuriose restoranai ir kitos įstaigos siūlo nesuvalgytą, neparduotą maistą už pigiau.
Lietuviškos mėsos ženklinimo problemos
Prekybos centrai ir turgavietės giriasi parduodantys tik lietuvišką kiaulieną, tačiau aiškaus kriterijaus, kaip atskirti, ar parduodama mėsa ir jos produkcija yra lietuviška, ar atvežta iš kitur, nėra. Prekių pavadinimuose dažnai nurodoma, kad gaminys lietuviškas, tačiau produkto sudedamosios dalys ar žaliavos gali ir nebūti lietuviškos kilmės. Be to, jei kiaulės atvežtos iš kurios nors ES šalies, bet paskerstos Lietuvoje, kiaulieną galima žymėti ženklu „pagaminta Lietuvoje”.
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas tikina, kad tiek turgaus prekiautojai, tiek prekybos centrai naudojasi teisės aktų niuansais reklamos tikslais. Anot jo, oficialiai Lietuvoje pagaminama ir importuojama apie 28 kg kiaulienos vienam šalies gyventojui per metus, o štai Statistikos departamento duomenys skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas per metus suvartoja apie 46 kg kiaulienos.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
tags: #kiek #mėsos #suvalgo #kitos #šalys #statistika