Pietų Amerikos kelionės vaizdo įrašas: atraskite žemyno stebuklus
Pietų Amerika - tai žemynas, kuris traukia keliautojus iš viso pasaulio. Tai tolima, egzotiška ir visomis prasmėmis karšta vieta, kurioje galima patirti nepamirštamų nuotykių. Pietų Amerikos žemyno koziris - gamta. Ypač menkai civilizacijos paliestos teritorijos, prilygstančios kokiam trečdaliui Europos, kur gyvūnai ir augalai nustelbia žmoniją. Dešimtis kilometrų aplinkui gali nebūti jokio kito žmogaus - tik didingiausia gamta. Kiekviena iš šių teritorijų driekiasi per daugiau nei vieną šalį, todėl norint jas aplankyti, nebūtina keliauti į konkrečią valstybę.
Kelionės aistra: nuo vaikystės svajonių iki realybės
Žydronė Lukšytė, keliautoja ir knygos „Pietų Amerika. Metai su kuprine Naujojo pasaulio keliais“ autorė, pasakoja, kad kelionių „infekcija“ ją užkrėtė dar vaikystėje, pradėjus skaityti Žiulio Verno ir kitas kelionių knygas. Būdama maždaug 5-erių, ji susikrovė „venzliuką“ ir pasakė močiutei, kad eina „į pasaulį“. Tuomet kelionė baigėsi ties kaimyno vartais, tačiau potraukis pažinti pasaulį nedingo. Tikrąsias keliones Žydronė patyrė atsivėrus Lietuvos sienoms - pirmiausiai tyrinėjo Europą, vėliau Azijos šalis, šiaurinę Afriką. Tačiau kaip keliautoją ją subrandino pusantrų metų kelionė į Pietų ir Centrinę Ameriką. Po šios kelionės ji parašė knygą ir kartu su partnerėmis įkūrė „Travel planet“ kelionių agentūrą. Ž. Lukšytė teigia: „Kelionė - gyvas dalykas, ją kuriame visi kartu, todėl stengiuosi ne diriguoti orkestrui, o būti džiazo dalyve“.
Pietų Amerikos gamtos stebuklai
Pietų Amerika garsėja įspūdinga gamta, kuri traukia keliautojus iš viso pasaulio. Štai keletas žymiausių gamtos objektų, kuriuos verta aplankyti:
- Amazonija: užimanti trečdalį Pietų Amerikos žemyno, yra didžiausios pasaulyje džiunglės ir didžiausia pasaulyje upių sistema. Ten gyvena bent 10% visų planetos gyvūnų ir augalų rūšių. Pačios džiunglės, besišakojančios milžiniškos upės ir jų santakos, kilometriniai jų potvyniai, ilgos kelionės lėtais upėlaiviais prisirišus hamaką - viso to niekur kitur pasaulyje nerasi. Didžioji dalis Amazonijos yra Brazilijoje, kur Manauso miestas tapęs tikrais Amazonijos vartais.
- Patagonija: pietinis viso gyvenamo pasaulio pakraštys, kur žmonija pamažu užleidžia vietą vėjuotai ir šaltai gamtai. Patagonijos pietuose jau gali jaustis beveik kaip Antarktidoje: į ežerus stumiasi ir tirpsta vieni didžiausių pasaulio ledynų, pingvinų daugiau nei žmonių. Be pingvinų dar gyvena aibė kitų tik Amerikoje sutinkamų žvėrių - gvanakų, nandu, šarvuočių - ir jų tiek daug, kad piečiau Patagonijoje kasdien važiuodamas keliu dykuose laukuose išvysdavau šimtus.
- Andai: antri pagal aukštumą pasaulio kalnai po Himalajų, stebinantys vulkanų kūgiais, nuostabiomis kalnų panoramomis, daugybe kurių galima gerėtis nuo vandens: iš Ramiojo vandenyno, milžiniškų Andų ežerų. Anduose gausu atokių vietų, bet kelionė į Andus kartu ir kultūrinė patirtis, mat Anduose verda ir gyvenimas. Aukščiuose, į kuriuos Europoje įkopia tik alpinistai (3-5 km) ten rangosi keliai, važinėja traukiniai, stovi miestai ir didmiesčiai, vyksta tarptautiniai futbolo mačai ir net laivyba ežeruose.
Bene populiariausia Pietų Amerikos gamtinė lankytina vieta - ir tikrai viena nuostabiausių pasaulyje - Maču Pikču. Ne mažiau populiari ir Rio de Žaneiro pakrantė. Pietų Amerikos Andų gamtą papildo Andų (Inkų) civilizacijos griuvėsiai kalnuose ir slėniuose. Inkų Imperija buvo didžiausia Pietų Amerikos imperija, plotu prilygusi Romos Imperijai. Inkų civilizacija išsivystė visiškai nepriklausomai nuo Europos ir todėl buvo visai kitokia: vietoje rašto pynė mazgelius, vietoje jojikų žinutes nešė bėgūnai. Šiandien viskas prieinama turistams: žygiai inkų keliais ir pintais tiltais, įspūdingos sugriuvusių miestų panoramos. Garsiausia jų - Maču Pikču, bet ten pilna turistų, nors ir yra kvotos.
Kitos lankytinos vietos
- Atakamos dykuma
- Torres del Paine nacionalinis parkas Patagonijoje
- Puerto Montt regionas
- Chiloe sala
- Tayrona nacionalinis parkas
- Rosario salos
Kultūrinis Pietų Amerikos paveldas
Pietų Amerika - tai ne tik gamta, bet ir turtinga kultūra. Didžioji jos dalis “paveldėta” iš Ispanijos ir Portugalijos, kurios dar XV a. dalinosi Pietų Ameriką. Ten, kur buvo Portugalijos valdos, dabar - Brazilija ir kalbama portugališkai. Visose kitose didesnėse Pietų Amerikos šalyse kalbama ispaniškai, nes tai buvo Ispanijos kolonijos. Pietų Amerikoje nebepasinersi į autentišką vietos kultūrą, kaip gali Azijoje ar Afrikoje, bet indėnai neabejotinai paliko Pietų Amerikos kultūroje gilų įspaudą. Paliko ir juodaodžiai, kuriuos į daugelį Pietų Amerikos valstybių kolonistai atvežė kaip vergus. Tame kultūrų mišinyje ir gimė vienos įspūdingiausių pasaulio tradicijų. Pavyzdžiui, Brazilijos karnavalai - viena vertus, krikščioniška Gavėnios pradžia, kita vertus, aistra, aprangomis, sambos muzika labiau primenantys kokią genties šventę. Rio de Žaneiro karnavalas pritraukia milijonus žmonių, iš kurių dešimtys tūkstančių dalyvauja pagrindiniame sambos mokyklos šou. Visos Pietų Amerikos šalys, buvusios Ispanijos kolonijomis, kultūriškai savaip panašios, bet skirtumus lemia tai, kiek šalyje indėnų kilmės žmonių: kuo jų daugiau, tuo labiau kultūra nutolusi nuo ispaniškosios. Pietų Amerikos kolonijos vienos pirmųjų paskelbė nepriklausomybę nuo Europos imperijų - tai įvyko dar XIX a. pradžioje - ir nuo to laiko susiformavo naujų vietos tradicijų. Aistringai švenčiamos nepriklausomybės dienos, vietinė virtuvė ir šokiai, pagarba libertadorams - žemyno išvaduotojams, vedusiems vietines armijas prieš Ispanijos pajėgas.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Ne mažiau įspūdingi gali būti ir ~1900-1940 m. “naujieji” didmiesčių centrai, kuriuos pasistatė jau nepriklausomybę gavusios Pietų Amerikos šalys. Su puošniais daugiaaukščiais, teatrais, muziejais. Kai kurie Pietų Amerikos miestai tada buvo tarp turtingiausių pasaulyje ir grožiu pranoko Europos didmiesčius. Deja, Pietų Amerikoje neįprasta saugoti paveldą, todėl seni pastatai griaunami, statomi nuobodūs nauji. Mažai belikę Pietų Amerikos didmiesčiuose vietų, kur gali “pasinerti į praeitį” tarsi Europos senamiesčiuose nematydamas jokių stiklinių ar betoninių naujų pastatų. Tai paprasčiau kai kuriuose mažesniuose miestuose: tuose, kurie prieš 100 ar 200 metų buvo turtingais savo laikmečio didmiesčiais, bet tada išseko gretimų kasyklų auksas ar deimantai, ir miesteliai “įstrigo laike”, nieko naujo ten statyti neapsimokėjo. Gyventi ne tik senuose pastatuose, bet ir apskritai miesto centre Pietų Amerikoje - joks prestižas. Tai ir tai, kad Pietų Amerika nėra turtinga, lėmė, kad ten gerokai geriau nei Europoje išsaugoti pastatų interjerai. Turtingi žmonės išsikėlė į priemiesčius, o likę gyventi centruose neišgali pasikeisti nei durų, nei baldų. To nesunaikino ir okupacijos, karai: tiesiog nuo pat išsivadavimo, Pietų Amerikoje jie beveik nevyko. Tad apsistojęs kokiame Pietų Amerikos miesto centro viešbutyje ar AirBnB, bemat pasineri į 50, 100, o, jei pasiseks, ir 150 metų istoriją.
XX a. viduryje Pietų Amerikos didmiesčiai apaugo lūšnynais, kiekvienoje šalyje vadinamais kitaip (Brazilijoje - favelos, Argentinoje - villa miseria ir t.t.). Juos savom rankom svetimoje žemėje nelegaliai pasistatė kaimiečiai, troškę gyventi mieste, bet neturėję tam pinigų. Valdžia lūšnynus toleruoja - toleruoja net ir tai, kad jų gyventojai vagia elektrą, vandenį ir kita. O jei valdžioje kairieji, valdžia ir pati daug ką dovanoja lūšnyniečiams tikėdamasi, kad, keičiantis kartom, jie pasikeis. Bet akis badanti socialinė atskirtis, į kurią net panašios Europos miestuose nerasi, niekur nenyksta.
Pietų Amerikos kurortai
Pietų Amerika turi ilgus ilgus saulėtus - čia nuostabiai uolėtus, čia idiliškai smėlėtus - krantus, tačiau, priešingai nei Pietryčių Azija, ji negarsėja pasauliniais kurortais. Labiausiai tarptautinis turizmas išvystytas šiaurės rytų Brazilijoje, bet kurortų (balneario) juosta driekiasi palei visus žemyno krantus. Kai kurie jų yra milžiniški, nes ten masiškai atostogauja gretimų didmiesčių gyventojai (panašiai, kaip Palanga gyvena iš vilniečių ar kauniečių). Keliauti ten gali tik nepriklausomai (beveik niekas nesiūlo atostogų paketų), bet jei nukeliausi, išsinuomosi kokį kambarį daugiabutyje, tai galėsi pasinerti ir į vietos kultūrą bei turizmo papročius. Tarp tokių “vasaros sostinių” yra Mar Del Plata Argentinoje, Vinja Del Mar Čilėje ir kt. Urugvajaus Punta Del Estė, tuo tarpu, tampa ir visos Pietų Amerikos vasaros sostine, sutraukia televonvelių aktorius ir lotyniškos muzikos dainininkus. Visgi įspūdingiausias Pietų Amerikos “kurortas” - Rio de Žaneiras. Žinau, kad tai ne kurortas, o didmiestis - bet jis turi tiek paplūdimių, tokią poilsio ir pramogų kultūrą, kad lengvai “nukerta” visus kurortus. Tačiau patys rio de žaneiriečiai dažnai iš jo bėga į “kurortesnius” kurortus, kurių aplink du didžiausius Brazilijos didmiesčius pilna: nuo salų be automobilių iki pramogų Mekų iki Balneario Kamboriu, kuris dangoraižiais lenkia visus Pietų Amerikos didmiesčius.
Klimatas Pietų Amerikoje
Ten, kur Pietų Ameriką kerta pusiaujas (žemyno šiaurėje), visus metus temperatūra yra vienoda, amžina vasara. Jei tai žemumos - temperatūra yra vidutiniškai virš +30 dienomis, jeigu Andų kalnai - ji priklauso nuo aukščio. Toks vienodas pusiaujo klimatas yra šiaurės Brazilijoje, Venesueloje, Kolumbijoje, Ekvadore, Peru, Gajanoje, Suriname, Prancūzų Gvianoje. Kuo toliau Pietų Amerikoje į pietus, tuo labiau ryškėja metų laikai - tiesa, jie atvirkšti, nei Lietuvoje (žiema būna nuo birželio iki rugpjūčio, vasara - nuo gruodžio iki vasario). Be to, ir ne tokie stiprūs - net pačiame Pietų Amerikos pietiniame gale žiemomis temperatūra paprastai krenta tik iki minus kelių laipsnių, rečiau - iki minus keliolikos, ir tik Andų kalnuose būna žvarbuma “kaip Lietuvoje” ar baisesnė. Didelėje dalyje Pietų Amerikos svarbūs ir liūčių bei sausasis sezonai - lietingumas jų metu skiriasi daugybę kartų, o didžiosios upės, tokios kaip Amazonė, gali patvinti kelis kartus.
Kelionių išlaidos ir transportas
Šiandien visa Pietų Amerika yra neturtingesnė už Lietuvą ir beveik visa - pigesnė. Kiek neturtingesnė ir kiek pigesnė, priklauso nuo vietos. Argentina, Čilė ar Urugvajus pragyvenimo lygiu nedaug atsilieka nuo Lietuvos: ten gražūs tvarkingi miestai, sutvarkyta turistinė infrastruktūra. Tuo tarpu Bolivija ar Paragvajus jau - beveik trečiasis pasaulis, kur baisūs žvyrkeliai po lietaus plaukia upėmis, nes nėra drenažo. Keliauti į Pietų Ameriką yra brangu, nes ji labai toli - iš visų žemynų, tik Australija toliau nuo Lietuvos. Laimė, skrydžiai į kai kuriuos didesnius Pietų Amerikos miestus paprastai yra pigesni, nei į kitur. Tarp tokių - San Paulas, kartais - Rio de Žaneiras, Buenos Airės, Lima. Net jei norėtumėte keliauti į kitus Pietų Amerikos miestus ar kitas šalis, paprastai labiausiai apsimoka visų pirma nuskristi į kažkurį iš šių pagrindinių miestų, o jau iš jų skristi ar nusigauti kitais būdais į vietą. Keliauti po pačią Pietų Ameriką patogiausia vidiniais skrydžiais - atstumai dideli net kai abu miestai toje pat šalyje. Alternatyva skrydžiams - autobusai. Jie kiek pigesni nei Lietuvoje (pagal atstumą), bet dėl milžiniškų atstumų vis tiek nepigūs, be to, lėti. Kita alternatyva - autonuoma. Keliauti po Pietų Amerikos miestus sudėtingiau, nei tikėtumeis: kai šalys skurdžios, metro daug kur nepastatytas arba pasiekia toli gražu ne kiekvieną įdomų rajoną. Autobusų maršrutus ir grafikus, tuo tarpu, surpasti gali būti sunku.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Saugumas Pietų Amerikoje
Norą keliauti į Pietų Ameriką be kainų gali “atmušti” šio žemyno nesaugumas. Tiesa tokia: pagal nužudymų skaičių 100000 žmonių, Pietų Amerika - pats nesaugiausias pasaulio žemynas, lenkiantis net Afriką. Nesaugumas skirtingose Pietų Amerikos šalyse skirtingas. Nesaugiausia yra Venesueloje ir Brazilijoje, saugiausia - Čilėje, Argentinoje, Urugvajuje. Tačiau net ir pastarosiose šalyse nesaugiau nei Lietuvoje. Aišku, nereikia įsibaiminti per daug: kad ir kokia Pietų Amerika nesaugi, tikimybė, kad užpuls būtent jus per jūsų trumpas 2 ar 3 savaičių atostogas nėra labai didelė. Svarbu būti atsargiam. Vietiniams atsargumas įaugęs į kraują: turtingesni namus įsitvirtina elektrifikuotom tvorom ir sargais, o ir eiliniai žmonės nuolat žvalgosi per petį, pinigus laiko kelnaitėse ar batuose, bei pamoko fotoaparatą ar telefoną išsitraukusį praeivį tuč tuojau jį slėpti ir t.t. Taip pat verta žinoti, kad saugumas labai priklauso nuo vietos ir laiko. Nesaugu eiti vienam į daug lūšnynų, o vakare, kai viskas užsidaro, ir daugelio didmiesčių centrai tampa tuščiomis ir pavojingomis zonomis (nes ten mažai kas begyvena, tik dirba). Saugiau yra turtingų žmonių rajonuose, taip pat mažesniuose miesteliuose.
Patarimai keliautojams
Eglė Stakeliūnaitė, patyrusi keliautoja, kuri tris mėnesius keliavo po Pietų Ameriką, dalijasi patarimais būsimiem keliautojams:
- Būkite spontaniški: keliaukite spontaniškai, nes taip galėsite geriau pažinti šalį ir jos kultūrą.
- Naudokitės naktiniais autobusais: naktiniai autobusai yra patogus ir pigus būdas keliauti po Pietų Ameriką.
- Atsargiai su maistu: reikėtų susitaikyti, kad tikriausiai kur nors apsinuodysite, todėl reikėtų turėti vaistukų.
- Saugokitės vagių: patekus į kriminalinių nusikaltimų akiratį - jokiu būdu nesipriešinti! Neprovokuokite savo turtu, nevaikščiokite su naujais „iPhone“, jeigu nenorite jų prarasti.
- Atsargiai su pasimatymais Kolumbijoje: Kolumbijoje neiti į „Tinder“ pasimatymus su vietinėmis merginomis, nes čia populiarus sekso turizmas ir gali būti apiplėšti.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
tags: #pietu #amerika #keliones #video