Pietų Amerikos MKP šalys: istorija, kultūra ir ekonomika
Pietų Amerika - žemynas, turtingas istorija, kultūra ir gamtos ištekliais. Šiame straipsnyje panagrinėsime kai kuriuos svarbiausius aspektus, susijusius su Pietų Amerikos MKP šalimis, įskaitant istorinius įvykius, kultūrinį paveldą ir ekonominę veiklą.
Holokaustas Lietuvoje: atminties įamžinimas
Lietuvos žydų bendruomenė patyrė didžiulius nuostolius per Holokaustą. Siekiant išsaugoti atminimą apie šią tragediją, Lietuvoje vykdomi įvairūs projektai ir renginiai. 2019 m. liepos 14 d. Kaune buvo paminėtos Kauno geto sunaikinimo 75-osios metinės. Renginių metu prisiminti ir pagerbti Kauno gete kentėję ir žuvę žmonės. Profesorius Vytautas Landsbergis savo kalboje pabrėžė, kad nežmoniškumo apraiškos pasaulyje linkę kartotis, todėl būtina dėti visas pastangas, kad Holokaustas daugiau nepasikartotų.
Kauno m. savivaldybės V. Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius pakvietė į filmo “Gitel” peržiūrą. Filmas pasakoja apie talentingos smuikininkės Gitel Bergman gyvenimo istoriją, jos vidinę dramą, lydimą praeities šmėklų bei kaltės jausmo dėl to, kad liko gyva, o tėvai ir sesutės buvo nužudyti 1941 m. spalio mėn.
2019 m. liepos 18 d. Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekse buvo atidengtos unikalios vietos, kurių nėra pažymėta jokioje istorinėje medžiagoje ir brėžiniuose. Šis objektas, tai po bima esantys rūsys, kuris tikėtina užgriuvo II pasaulinio karo metu kai Sinagoga dar buvo naudojama. Vėlyvas minimo objekto užgriuvimas leido išsaugoti rastas paauksuotas memorialines plokštes hebrajiškais rašmenimis. Tarp griuvenų taip pat rastos 18 a. pabaigos Jekaterinos II sidabrinės monetos. Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai kasinėjimai finansuojami Geros valios fondo lėšomis.
2019 m. birželio 28 d. Kaune paminėtos Lietūkio garažo žudynių metinės. Po minėjimo tradiciškai buvo aplankytos ir kitos žudynių vietos Vilijampolės žydų kapinėse, VII forte bei Žaliakalnio žydų kapinėse, kuriose, manoma, yra Lietūkio garažo žudynių aukų kapavietė.
Taip pat skaitykite: Gamta Peru: Nuostabūs kraštovaizdžiai
Žydų bendruomenės Lietuvoje: istorija ir dabartis
Žydų bendruomenė Lietuvoje turi gilias istorines šaknis. XVIII a. antrojoje pusėje Darbėnuose apsigyvenę žydai ilgainiui tapo svarbia miestelio ekonominio bei kultūrinio gyvenimo dalimi, o 1918 metais vasario 16 dieną, atkūrus Lietuvos valstybę, lojaliais jos piliečiais, prisidėjusiais prie jos gynimo nuo išorės priešų bei ekonominio ir kultūrinio Lietuvos suklestėjimo. Iš čia kilęs Davidas Volfsonas (David Wolffsohnn 1856-1914) laikomas vienu žymiausių iš Lietuvos kilusių žydų litvakų visame pasaulyje.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės ir Geros valios fondo pirmininkė Faina Kukliansky, Izraelio senienų tarnybos archeologas Dr. Jon Seligman ir Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų archeologas Justinas Račas dalyvavo Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologinių kasinėjimų atidaryme.
Panevėžio žydų bendruomenėje dažnai lankosi Terese Giedrikaitė, žuvusiųjų gelbėjimo kryžiumi po mirties apdovanotų Juozo ir Emilijos Giedrikų dukra. Jį yra bendruomenės garbės narė. T.Giedrikaitė buvo pakviesta dalyvauti memorialo atidaryme Holokausto aukoms atminti Biržuose, bet dėl prastos sveikatos jį negalėjo nuvažiuoti.
Ne per seniausiai Darbėnų miestelį panorusius aplankyti svečius iš JAV pasitikęs Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis ne iš karto suprato, kad tai yra vienintelio per Holokaustą išlikusio darbėniškio žydo vyro Moshe (Mošės) Bloch‘o (1913-1977 m.) vaikaitis Marvin Hecker su žmona ir dukra.
Pusę metų trukę susirašinėjimai su Dovydo Šapyro šeima padėjo atskraidinti jo anūką Ernest Milton (Shapiro) Hurwich su dukromis Anna Rut ir Liba iš JAV į Panevėžį. Panevėžio žydų bendruomenės archyve rasti dokumentai apie Dovydą Šapyrą ir jo gimines, gyvenusius ne tik Panevėžyje, bet ir mažuose Panevėžio rajono miesteliuose. Daugiau nei 30 Šapyro giminaičių gyveno šalia Panevėžio žydų ligoninės, Ramygalos gatvėje. Istoriniai įvykiai, karai keičia žmonių gyvenimą ir likimus, ypač žydų. Panevėžio žydai pradėjo naują gyvenimo etapą dar prieš ir po pirmojo pasaulinio karo, emigravę į JAV, Pietų Afriką, Pietų Ameriką, Palestiną.
Taip pat skaitykite: Pietų Amerikos žemėlapis: žaidimas ir mokymasis
Esperanto kalba: vienijanti kultūras
Esperanto kalba vienija įvairių tautybių žmones iš viso pasaulio. 55-ojo Baltijos esperantininkų kongreso metu Panevėžyje, žydų bendruomenėje įvyko kongreso atstovų, atvykusių iš 9 šalių susitikimas. Susitikimo metu profesorius iš Lenkijos, žinomas režisierius ir rašytojas Roman Dobžinsky, domėjosi Panevėžio žydų istorija Holokausto metais. Jis pasakojo apie Liudviką Zamenhofą. Tuo tarpu vertėja iš Izraelio Liusi Rimon pasiūlė kurti projektą, kuris suteiktų galimybę Lietuvos žydams mokytis esperanto kalbos. Jeruzalės universiteto profesorius, esperantininkų asociacijos prezidentas Amri Wandel padovanojo savo knygą ir lankstinukus žydų bendruomenei. Profesorius pasakojo apie žydų esperantininkus Izraelyje.
Kongreso metu Panevėžio esperantininkų klubo vadovė Vida Kulikauskienė ir jos pavaduotoja Danutė Kriščiūnienė įteikė dovanas bei padėkos raštus kongreso dalyviams. Esperantininkų klubą Panevėžyje vienija apie 100 žmonių, esperantininkų prezidentė V. Kulikauskienė ir jos pavaduotoja D. Kriščiūnienė dažnai lankosi Panevėžio žydų bendruomenėje, dalinasi sukaupta medžiaga, ruošia renginius susijusius su Liudviko Zamenhofo veikla.
Kompensacijos Holokausto aukoms
Organizacija Claims Conference, tvarkanti nuo nacių režimo nukentėjusių žydų pretenzijas, 2019 liepos 2d. pranešė, kad Vokietija sutiko pratęsti kompensacijos mokėjimą Holokaustą išgyvenusiems sutuoktiniams bei padidinti kitas išmokas, atsižvelgus į visą sumą, -apie 1 milijardą dolerių, kuri bus išmokėta 2020 m. Iki šiol pensijų mokėjimas Holokaustą išgyvenusiems buvo nutraukiamos jiems mirus, tačiau Niujorke įsikūrusi Claims Conference organizacija, padedanti žydams materialiai, pareiškė, kad Berlynas sutiko tęsti Holokaustą išgyvenusiojo sutuoktinio pensiją jo netekus, dar devynis mėnesius po sutuoktinio mirties.
1963 m. Claims Conference įsteigė savo fondą, kuris taip pat padėjo Pasaulio Teisuoliams - ne žydams, gelbėjusiems žydus per Holokaustą ir šiais metais Vokietijos vyriausybė sutiko padėti finansuoti šiuos mokėjimus. Gregas Schneideris, Claims Conference vykdantysis viceprezidentas ir derybininkas su Vokietijos vyriausybe sakė, kad ,,šiandien gyvena apie 277 Pasaulio Teisuolių, kurių vidutinis amžius yra 91 metai ir jie prašo finansinės pagalbos. Kitų tautybių žmonės rizikavo savo gyvybe ir savo šeimų gyvenimu, kad išgelbėtų žydus Holokausto metu. Jie tiesiog aukojosi savo gyvenimu, kad išgelbėtų kitus “, - kalbėjo Schneideris. Kitose derybose Vokietija sutiko didinti maitintojo netekusių asmenų socialinės gerovės paslaugų finansavimą 44 mln. Eurų (50 mln.
Pietų Amerikos ekonomika: žemės ūkis ir pramonė
Pietų Amerikos ekonomika yra įvairi, tačiau žemės ūkis ir pramonė yra svarbiausios šakos. Svarbi žemės ūkio šaka - galvijininkystė. Labiausiai ji plėtojama Brazilijoje, Argentinoje ir Urugvajuje. Argentina ir Brazilija yra pirmajame daugiausia jautienos pagaminančių pasaulio šalių dešimtuke. Pavyzdžiui, vien Brazilijoje auginama daugiau kaip 200 mln.
Taip pat skaitykite: Viduržemio jūros perlas
Brazilijos jautienos gamintojai daro didžiulę įtaką klimato kaitai. Augant pasaulinei mėsos paklausai, Brazilijos ūkininkai plečia ganyklų ir dirbamųjų žemių plotus, kirsdami drėgnuosius atogrąžų miškus. Iškirstų miškų vietoje intensyviai plėtojama žemdirbystė. Tai ypač būdinga Brazilijai. Ji pasaulyje pirmauja pagal kavos išauginimą ir eksportą. Brazilijoje pagaminama 26 proc. visos pasaulio kavos, Kolumbijoje - 11 proc. Brazilijoje per metus pagamina apie 54 mln. tonų kavos. Brazilija yra didžiausia pasaulyje apelsinų augintoja ir eksportuotoja. Taip pat užaugina daug cukranendrių (2010 m. net aplenkė lyderę Indiją), „žaliojo aukso“ - sojų, kurių apie 60 proc.
Be žemės ūkio plėtojamos ir pramonės šakos. Pietų Amerikos šalyse yra daugybė šaldytos mėsos saugyklų, konservų, įvairių gyvulininkystės produktų gamybos įmonių, kailių apdirbimo, avalynės fabrikų ir kt. Brazilijoje gaminami automobiliai, laivai, lėktuvai, elektronikos prietaisai, plėtojama moderniųjų technologijų pramonė. Daug pramonės produkcijos eksportuojama.
Amazonijoje yra daug įvairių naudingųjų iškasenų: geležies rūdos, boksito (aliuminio rūdos), spalvotųjų metalų, deimantų. Brazilija pagal boksito atsargas yra trečia pasaulyje (apie 3,6 mlrd. tonų). Ši uoliena naudojama aliuminio gamyboje. Šiuo metu geležies rūda pagal svarbą užima antrą vietą pasaulio žaliavų reitinge. Ją lenkia tik nafta. Rio de Žaneire įsikūrusi bendrovė „Vale“ SA yra didžiausias pasaulyje geležies rūdos tiekėjas pasaulyje. Jis atsiriekia 31 proc. Andų kalnuose išgaunama varis, cinkas, sidabras ir kiti metalai. Labai didelę žalą miškams daro tūkstančiai nelegalių deimantų, aukso ir kitų metalų ieškotojų.
Pietų Amerikos gamtinė įvairovė ir ekologinės problemos
Pietų Amerika pasižymi didžiule gamtine įvairove. Čia galima rasti įvairių gamtinių regionų, nuo Amazonijos atogrąžų miškų iki Atakamos dykumos. Tačiau intensyvi žemės ūkio veikla ir pramonės plėtra kelia dideles ekologines problemas.
Augant pasaulinei mėsos paklausai, Brazilijos ūkininkai plečia ganyklų ir dirbamųjų žemių plotus, kirsdami drėgnuosius atogrąžų miškus. Iškirstų miškų vietoje intensyviai plėtojama žemdirbystė. Labai didelę žalą miškams daro tūkstančiai nelegalių deimantų, aukso ir kitų metalų ieškotojų.
Svarbu atkreipti dėmesį į ekologines problemas ir ieškoti tvarių sprendimų, siekiant išsaugoti Pietų Amerikos gamtinę įvairovę ateities kartoms.
tags: #pietu #amerika #mkp #šalys