Pietų Afrikos fondo veikla: iššūkiai ir galimybės
Pietų Afrikos Respublika (PAR), turinti 57 milijonus gyventojų, susiduria su dideliais iššūkiais, kuriuos paaštrino COVID-19 pandemija. Kovo 27 d. vyriausybės įvestas karantinas, sustabdęs komercinę veiklą, ypač smarkiai paveikė skurdžiausiai gyvenančius šalies gyventojus, kurių pajamų nelygybė ir taip didžiulė. Tačiau krizės metu galima įžvelgti ir galimybių struktūriniams pokyčiams visuomenėje. Šiame straipsnyje aptariamas pilietinės visuomenės vaidmuo PAR, sprendžiant krizės padarinius ir kuriant tvaresnę ateitį.
Krizė kaip galimybė pergalvoti vertybes
Socialinė mentorė ir moterų teisių aktyvistė Nomvula, turinti 30 metų patirtį pilietinėje visuomenėje, teigia, kad dabartinė situacija verčia grįžti prie esminių dalykų. Pandemija primena, koks išprotėjęs yra mūsų pasaulis, ir skatina sustoti bei pamąstyti. Vienas svarbiausių dalykų, kurio turime atsisakyti, yra besaikis vartotojiškumas. Būdama namų izoliacijoje, Nomvula aiškiai mato savo būtiniausius poreikius ir supranta, kad gali puikiai pragyventi su žymiai mažiau. Ji viliasi, kad ši patirtis padės žmonėms pakeisti savo įpročius ir pergalvoti, kaip jie leidžia savo laiką.
Izoliacija taip pat verčia nuoširdžiai įvertinti save ir savo santykį su aplinkiniais. Svarbu atsipeikėti ir pakeisti santykį su gamta, suvokiant, kad esame tik viena jos dalių. Krizė išryškino, kad mūsų visuomenėse nesirūpinama pažeidžiamiausiais, ir turime su tuo tvarkytis, negalime tiesiog nusisukti kaip anksčiau.
Dviejų ekonomikų problema ir pilietinės visuomenės vaidmuo
Nomvula teigia, kad PAR jau daugelį metų susiduria su „dviejų ekonomikų“ problema, kai ekonomika tarnauja tik saujelei privilegijuotųjų, o dauguma gyventojų balansuoja ant išgyvenimo ribos. Tačiau krizė parodė, kad valdžia sugeba paspartinti paslaugų teikimą gyventojams, kai to reikia. Pilietinės visuomenės užduotis - užtikrinti, kad valdžia ir ateityje vykdytų savo įsipareigojimus taip efektyviai.
Vienas nuostabiausių dalykų PAR yra bendruomenės veiksmo tinklų (BVT) kūrimasis, skirtas padėti pažeidžiamiausiems. Šie tinklai, sudaryti iš bendruomenių aktyvistų, turinčių ryšių su nevyriausybiniu sektoriumi ir vyriausybės programomis, geriausiai žino, kam labiausiai reikia pagalbos. BVT atlieka dvi pagrindines funkcijas: atranda išteklius ir pristato juos tiems, kuriems jų labiausiai reikia. Be to, Keiptaune vyksta bendruomenių giminiavimosi iniciatyvos, kai pasiturinčios bendruomenės padeda skurdžiau gyvenančioms.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Pilietinė visuomenė taip pat kovoja už pragyvenimo šaltinių išlaikymą, ypač neformaliame sektoriuje, kuris PAR yra labai didelis. Vyriausybei paskelbus ypatingąją padėtį ir uždraudus prekybą gatvėje, tūkstančiai šeimų liko be pragyvenimo šaltinio. Pilietinės visuomenės spaudimas privertė valdžią peržiūrėti įstatymus ir išduoti prekeiviams leidimus dirbti tam tikromis sąlygomis.
Pilietinės visuomenės iššūkiai ir galimybės
Nomvula kritiškai vertina pilietinės visuomenės veiklą, teigdama, kad ji turi aktyviau bendrauti su valdžia. Krizė parodė, jog turime sustiprinti savo balsą. Pavyzdžiui, nevyriausybinėms organizacijoms praktiškai neįmanoma gauti finansavimo iš vyriausybės įsteigto solidarumo fondo, nors jos vykdo visuomenei gyvybiškai svarbias socialines veiklas. Pilietinė visuomenė turėtų už tai pakovoti ir užsitikrinti tvaresnį finansavimą.
Prioritetinės sritys ateičiai
Nomvula teigia, kad ateityje privalome daugiau dėmesio skirti žmonijos atsparumui, pirmiausia - maisto saugumui. Turime išmokti būti paslankesni, lankstesni ir aktyvesni. Ši krizė sugebėjo milžinišku mastu sutrikdyti mūsų gyvenimus, tačiau nemanau, kad ji yra paskutinė.
Lietuvos ir Pietų Afrikos bendradarbiavimas
Švietimo mainų paramos fondas, kartu su Lietuvos Respublikos ambasada PAR, organizavo Lietuvos aukštųjų mokyklų vizitą į šią šalį. Vizito metu buvo pristatytos aukštojo mokslo studijų galimybės Lietuvoje Pietų Afrikos moksleiviams, mokyklų atstovams bei aptartos bendradarbiavimo galimybės tarp Lietuvos ir Pietų Afrikos universitetų.
Vizito metu Lietuvos atstovai turėjo galimybę pristatyti savo atstovaujamas aukštąsias mokyklas ne tik PAR universitetams, bet ir susitikti su mokyklų atstovais, dalyvauti karjeros mugėje. Studijų paroda „King David“ mokykloje Johanesburge viršijo lūkesčius susirinkusių moksleivių ir tėvų gausa bei susidomėjimu studijų Lietuvoje galimybėmis.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
PAR aukštosios mokyklos kasmet sulaukia daugiau nei 4 milijonų aukštojo mokslo siekiančių studentų paraiškų, iš kurių tik 163 tūkst. patenkinamos. Nemaža dalis besidominčiųjų turi hebrajiškų, vokiškų, olandiškų šaknų bei turi lietuviškus pasus, todėl siekiančiųjų aukštojo mokslo susidomėjimas galimybėmis Lietuvoje buvo išties didelis. Be to, PAR yra anglakalbė šalis, todėl nėra kalbos barjero studijuoti anglų kalba dėstomose studijų programose.
Vizito metu Pretorijos universiteto rektorius prof. Tawana Kupe pristatė universitetą kaip vieną didžiausių studijų ir mokslo centrų Afrikoje. Šiame universitete yra 9 fakultetai ir 72 mokslo institutai bei centrai, siūlomos 1108 studijų programos. Stelenbošo universiteto rektorius prof. Wim de Villiers detaliai pristatė universiteto strateginius tikslus - kurti žinias, kurios atitiktų vietinius ir globalius poreikius.
Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF)
Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) yra Jungtinių Tautų pagalbinė institucija, kurios tikslas - ginti vaikų teises ir padėti jiems realizuoti savo pagrindinius poreikius. UNICEF veikloje dalyvauja visos valstybės, kurios yra Jungtinių Tautų specializuotųjų įstaigų, Jungtinių Tautų ar Tarptautinės atominės energijos agentūros narės.
UNICEF veiklos pagrindinės kryptys: vaikų teisių gynimas, humanitarinė pagalba vaikams, kenčiantiems nuo krizių (ginkluotų konfliktų ir stichinių nelaimių), jų būtiniausių poreikių tenkinimas ir tinkamų ugdymosi sąlygų sudarymas (vykdant švietimo, mitybos, sveikatos apsaugos, geriamojo vandens ir sanitarijos, vaikų saugumo, ankstyvosios vaikystės priežiūros, kovos su AIDS, lyčių partnerystės, paauglių lavinimo ir auklėjimo, kitas programas).
Lietuvoje šiam fondui atstovauja Lietuvos nacionalinis komitetas, įsteigtas 1993. Jo funkcijos: skatinti ir ginti vaikų teises švietimo, sveikatos priežiūros, bendrosios gerovės ir laisvės nuo bet kokio išnaudojimo srityse; padėti įgyvendinti Jungtinių Tautų vaiko teisų apsaugos konvenciją.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
„Coinvest Capital“ veikla
Ankstyvosios stadijos rizikos kapitalo fonde „Coinvest Capital“ veiklą padėjo naujai išrinktas nepriklausomas Investicijų komitetas. Komitete dirba patyrę rizikos kapitalo, Lietuvos startuolių ekosistemos ekspertai bei verslo angelai. 2024 m. lapkričio mėn. fondo įgaliojimai buvo išplėsti geografiniu atžvilgiu, ir dabar fondo veikla plėtojama ne tik Lietuvoje, bet ir platesnėje Europos rinkoje.
„Coinvest Capital“ kartu su privačiais investuotojais ir verslo angelais investuoja į Europos startuolius, kuriančius vertę Lietuvai, pagal du investavimo modelius: pari-passu (lygiomis sąlygomis), skirtą vėlesnės stadijos startuoliams ir besiplečiančioms įmonėms, bei unikalų pasaulyje pelno pasidalijimo skatinimo modelį, skirtą paskatinti akredituotus privačius bendrus investuotojus remti labai ankstyvos stadijos startuolius.
„Coinvest Capital“ atsiradimas buvo lūžio taškas Lietuvos ankstyvosios stadijos kapitalo rinkoje. Fondas bendrai investavo į 44 startuolius ir pasitraukė iš 6 portfelio įmonių. Bendras rizikos kapitalas, investuotas kartu su privačiais partneriais, jau siekia 45,8 mln. eurų, iš kurių 20,2 mln. eurų - „Coinvest Capital“ dalis.
Senosios PAR lietuvių kartos istorija
Senąją Pietų Afrikos Respublikos (PAR) lietuvių kartą tyrinėjantis dr. Dainius Junevičius sako, kad didžioji dalis PAR lietuvių buvo paprasti darbininkai ir amatininkai. Tiesa, buvo ir žymių dailininkų, turtingų pirklių, o Antanaičių šeimos atžala tapo afrikanų berniukų mokyklos direktoriumi.
Lietuviai PAR geresnio gyvenimo ieškoti pradėjo dar 19 amžiaus pabaigoje. Ypač tarpukario Lietuvoje sklido kalbos, kad išeiviai gali įsikurti ir užsidirbti tolimoje šalyje, todėl dalis lietuvių pasiryždavo keliauti į PAR. Dauguma jų iškeliaudavo iš nedidelių Lietuvos miestelių.
Tarpukariu Pietų Afrikos lietuvių kultūrinis gyvenimas nebuvo intensyvus. Jį šiek tiek gyvindavo krikščioniškos veiklos. 20 a. pradžioje bei tarpukariu lietuviai ne kartą mėgino suvienyti tautiečius steigiant draugiją. Vienu iš lietuvių draugijos pirmininkų buvo siuvėjas iš Šeduvos Leonas Vaškis.
Po Antrojo pasaulinio karo tolimoje šalyje apsigyveno ir dailininkas Pranas Domšaitis. Šiandien senosios migrantų kartos atstovų PAR beveik neliko.
tags: #pietu #afrikos #fondas #veikla