Lydekos kukulių receptas ir kiti patiekalai kūdikiams bei vaikams

Prasidėjus kūdikio primaitinimui, daugelis mamų, net ir save laikiusios geriausiomis virėjomis, trumpam sutrinka. Nieko keisto, kad daugelis mamų, ypač tų, kurios nori savo vaiką pamaitinti ir sveikai, ir skaniai, pritrūksta idėjų bei receptų. Dažna šeima susiduria ir su „nevalgiukų” bėdomis. Atsiminkite, kad kūdikiui maisto pasaulis yra visiškai naujas bei nepažįstamas, todėl į jį reikia žengti pamažu, neskubant ir be streso. Šiame straipsnyje rasite ne tik lydekos kukulių receptą, bet ir įvairių patiekalų idėjų, ypač naudingų gaminant maistą kūdikiams ir vaikams. Taip pat aptarsime „vieno puodo“ patiekalų privalumus ir pateiksime keletą receptų, kurie padės sutaupyti laiko ir išvengti maisto švaistymo.

Vaikiški indai ir aplinka

Jums prireiks ir vaikiškų indų: nuo atsparios smūgiams gertuvės iki iš plastmasės ar bambuko pagamintų lėkščių ir įrankių. Jūsų ir vaiko patogumui, parduotuvėse galima rasti neišsiliejančių gertuvių (jos būna be jokių snapelių ar šiaudelių - taip daug sveikiau mažylio burnytės raumenų vystymuisi, jis mokosi gerti kaip iš suaugusiųjų puodelio), prie stalo limpančių lėkščių ar šaukštelių, kurių formos išgaubimas yra pritaikytas tam, kad mažylis greičiau išmoktų savarankiškai valgyti. Vaikams patinka spalvoti, ryškūs, įvairiais personažais ar žaismingomis spalvomis dekoruoti indai. Jei jau jūsų namų aplinka paruošta vaikui valgyti, belieka išsirinkti patiekalo receptą.

Lydekos kukulių receptas

Šis receptas puikiai tiks visai šeimai, o ypač tiems, kurie mėgsta žuvies patiekalus.

Ingredientai:

  • Žuvis (jūrų lydeka)
  • Druska
  • Miltai
  • 5 kietai virti kiaušiniai
  • Pakelis sviesto
  • Svogūno galva
  • Šviežiai malti pipirai

Gaminimas:

  1. Žuvį gerai nuplaukite ir išvalykite, apžiūrėkite, ar nėra kaulų.
  2. Apibarstykite druska, apvoliokite miltuose.
  3. Kepkite nepjaustytais gabalais.
  4. Iškepus nuimkite nuo kaulų ir malame per mėsmalę dar karštą.
  5. Malimo metu dedame penkis kietai virtus kiaušinius, pakelį sviesto.
  6. Viską sumalus į gautą košę sudedame smulkiai supjaustytą ir svieste pakeptą svogūno galvą.
  7. Įdedame šviežiai maltų pipirų, jeigu trūksta - pridedame druskos.
  8. Viską gerai išmaišome.
  9. Gautą masę suvyniojame kaip dešrą į maisto plėvelę, kraštus surišame.
  10. Padedame ant pjaustymo lentelės, o iš kitos pusės - kitą lentelę, ant kurios uždedamas svoris paslėgimui.
  11. Padedame į vėsią patalpą sustingimui.
  12. Patiekalą bus galima valgyti po penkių valandų. Skanaus - labai tinka majonezo-krienų padažas.

Receptai kūdikiams

Štai keletas paprastų ir skanių receptų, kurie puikiai tiks kūdikio pietums.

Bulvių kukuliai

Ingredientai:

  • Bulvės
  • Varškė
  • Miltai
  • Kiaušinis
  • Sviestas

Gaminimas:

  1. Bulves išvirkite jums įprastu būdų, sutrinkite grūstuvu, palaukite, kol atvės.
  2. Į bulvių masę berkite pertrintą varškę, miltus, įmuškite kiaušinį, viską gerai išminkykite.
  3. Su šlapiomis rankomis formuokite norimo dydžio kukulius, dėkite juos į verdantį vandenį ir, jiems iškilus į paviršių, pavirkite dar maždaug 6 minutes.
  4. Kukulaičius patiekite su lydytu sviestu.

Žuvies piršteliai

Ingredientai:

  • Žuvis
  • Kiaušinis
  • Manų kruopos
  • Sviestas
  • Svogūnas (vaikams nuo metų)
  • Krapai (vaikams nuo metų)
  • Citrinos sultys (vaikams nuo metų)
  • Druska (vaikams nuo metų)
  • Džiūvėsėliai

Gaminimas:

  1. Žuvį gerai nuplaukite, išvalykite, apžiūrėkite, ar nėra kaulų, ir sutrinkite maistiniu smulkintuvu.
  2. Į žuvies masę įmuškite kiaušinį, berkite manų kruopas, dėkite minkštą sviestą (vaikams nuo metų galite įmaišyti ir smulkiai pjaustyto svogūno, krapų, citrinos sulčių, druskos).
  3. Šlapiomis rankomis formuokite žuvies pirštelius, juos pavoliokite džiūvėsėliuose ir dėkite į kepimo skardą.
  4. Žuvų pirštelius iš kiekvienos pusės kepkite po 10 minučių iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje.

„Vieno puodo“ patiekalai

„Vieno puodo“ patiekalai puikiai tinka taupantiems ne vien laiką, bet ir maistą. Jei šaldytuve užsiliko nepanaudotų šviežių daržovių ar laužote galvą, kaip naujai pagaminti vištienos blauzdeles, o gal svarstote, kokius pietus paruošti iš dešrelių - imkite skardą ir sudėkite į ją šiuos produktus - kelios dešimtys minučių, ir ant stalo garuos kvapnus maistas.

Taip pat skaitykite: Lydekos ikrai: gaminimo paslaptys

Žuvis su alyvuogėmis ir pomidorais

Ingredientai:

  • 175 g juodųjų alyvuogių (aliejuje) be kauliukų
  • 1 didelio stambiai pjaustyto svogūno
  • 400 g smulkintų pomidorų skardinėje
  • 4 baltos žuvies (menkės, jūrų lydekos ar kitos) filė
  • petražolių pagardinti
  • kelių citrinos skiltelių pagardinti

Gaminimas:

  1. Įkaitinkite orkaitę iki 180 laipsnių temperatūros.
  2. Orkaitei tinkamame puode įkaitinkite 1 valg. šaukšt. nuo alyvuogių nupilto aliejaus.
  3. Sudėkite svogūną ir gerai pamaišykite, pakepinkite keletą minučių ir vėl išmaišykite.
  4. Sudėkite pomidorus, įberkite šiek tiek druskos ir pipirų. Patroškinkite.
  5. Tada ant viršaus sudėkite alyvuoges.
  6. Taip pat dėkite žuvį ir įpilkite dar šiek tiek nuo alyvuogių atlikusio aliejaus.
  7. Pašaukite į orkaitę, laukite, kol žuvis iškeps (apie 15 min.).
  8. Patiekite tiesiai iš orkaitės, apibarstykite smulkintomis petražolėmis, pagardinkite citrinos sultimis.

Troškinta vištiena su daržovėmis

Ingredientai:

  • 2 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
  • 1 smulkiai pjaustyto poro
  • 2 smulkiai pjaustytų česnako skiltelių
  • žiupsnelio šviežių čiobrelių
  • 8 vištienos šlaunelių mėsos (be odos ir kaulų)
  • 500 g bulvių
  • 350 ml vištienos sultinio
  • 200 g šparaginių pupelių
  • 350 g šaldytų žaliųjų žirnelių
  • kelių citrinos skiltelių pagardinimui

Gaminimas:

  1. Dideliame puode ant vidutinės ugnies įkaitinkite aliejų.
  2. Suberkite smulkintus porus, česnakus, čiobrelius, uždenkite ir pakepkite 10 min. vis pamaišydami.
  3. Sudėkite prieš tai pamarinuotą vištieną ir bulves.
  4. Ugnį padidinkite, supilkite sultinį ir palaukite, kol užvirs.
  5. Užvirus ugnį sumažinkite ir leiskite viskam pasitroškinti maždaug 35 min.
  6. Sudėkite šparagines pupeles ir žirnelius, patroškinkite dar 10 min.
  7. Baigus troškinti pagal skonį pagardinkite druska, patiekite su skiltele citrinos.

Karibų jūros dešrelių troškinys

Ingredientai:

  • 1 valg. šaukšt. alyvuogių aliejaus
  • 400 g plonų dešrelių
  • 1 raudono smulkinto svogūno
  • 1 vidutinio dydžio saldžios bulvės, nuluptos, supjaustytos gabalėliais
  • 1 nedidelio mango, supjaustyto gabalėliais
  • 1 didesnės smulkintos raudonosios paprikos
  • 1 valg. šaukšt. paprikos miltelių
  • saujos šviežių pjaustytų petražolių

Gaminimas:

  1. Orkaitę įkaitinkite iki 200 laipsnių temperatūros.
  2. Į gilesnį kepimo indą sudėkite dešreles, raudonuosius svogūnus, bulvę, mangus ir papriką.
  3. Apibarstykite paprikos milteliais.
  4. Viską gerai pamaišykite, užpilkite aliejaus.
  5. Kepkite patiekalą apie pusvalandį.

Istorinis kulinarinis paveldas

Kulinarinis paveldas yra neatsiejama kultūros dalis, atspindinti tradicijas, papročius ir iš kartos į kartą perduodamas žinias. Štai keletas įdomių faktų apie Mažosios Lietuvos ir Prūsijos kulinarinę istoriją.

Karaliaučiaus kulinarinis rankraštis

XIX a. viduryje Karaliaučiaus istorikas profesorius Johanesas Foitas (Johannes Voigt) pilies Slaptajame archyve aptiko manuskriptą - receptų rankraštį, viduramžiais parašytą Teutonų ordino valstybės teritorijoje. Remiantis paleografine analize, kurią atliko vokiečių istorikas Ralfas Pesleris (Ralf G. Pesler), rankraštis datuojamas XV a. Ši „virtuvės knyga” galėjo būti naudojama bet kurioje iš Ordino pilių. Rankraštį sudaro 12 lapų, tekstas surašytas vienu stulpeliu nuo 14 iki 18 eilučių. Daugiausiai receptų susiję su vištiena.

1857 m. šeši receptai buvo išspausdinti leidinyje „Žinios iš Prūsijos praeities“, o 1935 m. žurnale „Prūsija“ buvo publikuota ir visa rankraščio transkripcija. Vienas iš receptų: „… Supjaustyk baltą duoną gabaliukais, sumušk kiaušinius ir sumerk duoną į juos. Supjaustyk muskato riešutą ir suberk tenai, ir padaryk geltoną (šafranu). Supjaustyk tenai keptą vištieną, nors gali naudoti ir kepenis, arba vidurius, arba kojas. „Jeigu tu nori paruošti gerą padažą. Tada paimk česnakų ir sutrink su druska, ir sumaišyk vyne arba acte ir išspausk sultis.

Rankraštyje esama sistemos, pagal kurią receptai surikiuoti. Esama trijų receptūrų blokų: paukštienos patiekalai, valgiai iš duonos gaminių ir padažai. Karaliaučiaus kulinariniame manuskripte didelė dalis receptų nurodo, kaip gaminti padažus. Padažų pagrindą sudaro vynas (baltas arba raudonas) arba actas, rečiau - obuolių sultys, kartais - žali kiaušiniai. Sprendžiant iš rankraščio, padažams ruošti vartotos įvairiausios daržovės ir prieskoniai. Štai keli variantai, kaip pasigaminti padažą, vienuolių vartotą viduramžiais: „Sutrink česnaką su druska - galvutės turi būti gerai nuvalytos - ir sumaišyk su 6 kiaušiniais be baltymų, ir įpilk truputį vandens. Tai ir bus geras padažas.“ Arba: „Paimk razinų ir sumalk su rūgščiais obuoliais, ir sumaišyk viską, ir gerai nuspausk.

Flekas - žarnokų sriuba

Nuo XVI a. žinomas delikatesas buvo „flekas” - žarnokų sriuba (vok. Kuddelfleck), kurią virdavo iš gyvulio (dažniausiai jaučio) skrandžio gabalėlių ar žarnų bei prieskoninių daržovių. „Flekas“ būdavo gaminamas taip: gyvulio vidurius išvalydavo, supjaustydavo gabalais ir virdavo 4-5 valandas, pagardindavo prieskoniais, actu.

Taip pat skaitykite: Kaip konservuoti lydekos ikrus namuose

Ilgosios dešros šventė Karaliaučiuje

1520 m. Naujųjų metų proga Karaliaučiuje buvo surengta pirmoji Ilgosios dešros šventė. Per miestą žygiavo mėsininkų procesija, nešina 41 uolekties (maždaug 28 metrų) ilgumo dešra. 1555 metais dešra jau buvo 100 uolekčių (maždaug 70 m) ilgio, ir kiekvienais metais ji vis ilgėjo. 1558 m. Karaliaučiaus dešra siekė 403 uolekčius (apie 280 m). 1583 m. dešros ilgis jau buvo 596 uolekčiai (per 400 m) ir ji jau svėrė 434 svarus - per 200 kg. Didžiausią apimtį dešra įgavo 1601 metais. Jos ilgis buvo 1005 uolekčiai, o tai jau beveik 700 metrų! Dešra svėrė 585 svarus (per 270 kg). Ją kimšo trys meistrai ir 87 pameistriai. Dešrai pagaminti buvo sunaudotas 81 kiaulės kumpis ir 18 svarų (per 8 kg) pipirų. Rekordinę dešrą nešė 103 šventiniais drabužiais pasipuošę mėsininkai. Procesija traukė nuo mėsininkų gildijos namų pilies link, kur dalis dešros (130 uolekčių) kaip naujametė dovana buvo perduota kunigaikščiui ir jo patarėjams. Vėliau kolona perėjo tris miestus - Senamiestį (Altstadt) - tarp pilies ir Priegliaus, Knypavą (Kneiphof) - saloje ir Liepininkus (arba Lyvenikę - vok. Lobenicht). Miestų burmistrai, pastoriai ir alaus meistrai gavo savąją dešros dalį.

Varnų kandžiotojai

Apie varnų „medžioklę“ poemoje „Metai“ užsimena lietuvių literatūros klasikas poetas Kristijonas Donelaitis. Varnų kandžiotojai aprašomi latvių rašytojo Alberto Belo (g. Galvų varnoms nenukąsdavo - varną lengvai suspausdavo tam tikroje kaukolės vietoje. Arminas Tolas (Armin Toll) 2000 m. laikraštyje „Preussische Allgemeine Zeitung“ parašė straipsnį „Varnų kandžiotojai - kaip tai buvo iš tikrųjų“ („Krajebieter“ - so war es wirklich”). Be kita ko, autorius rašo: „Aš buvau vienas iš paskutiniųjų varnų kandžiotojų Kuršių nerijoje. 1944 m. rudenį, būdamas penkiolikos metų, paskutinįkart medžiojau varnas. Pasitelkęs žvejybinius tinklus ir dvi gaudykles sugavau 63 varnas. Varnas mes gaudydavome, kai maisto racionas tapdavo skurdus: rudenį ledas ant marių būdavo plonas ir gaudyti žuvis negalėjome. Taip pat mes gaudydavome varnas pavasarį, per ledonešį. Paukščiai kaip tik migruodavo per neriją pavasarį ir rudenį. Gaudyti varnas mane išmokė senelis. Žvejai medžiodavo tik praskrendančias varnas, ne vietines. Tradicija valgyti šiuos paukščius atsirado dar XVII a. Varnų mėsa Kuršių nerijoje buvo valgoma sūdyta, marinuota, rūkyta, kepta ir troškinta, gardinta grietine. Sūdydavo statinėse ir valgydavo žiemą. Iki 1943 m.

Arklienos patiekalai

Seniau arklienos patiekalai, panašu, buvo taip pat priimtini, kaip ir valgiai iš kiaulienos ar jautienos. Nedidelis miestas Vėluva (dabartinis Znamenskas, Kaliningrado sr.) XIX a. pabaigoje garsėjo arklių turgadieniais. Į didžiausią Europoje arklių turgų sugužėdavo prekeiviai ir veisėjai iš visų pasaulio pašalių. Atvykėlius reikėjo maitinti, tad neatsiejama turgadienio dalimi tapo arklienos patiekalai.

Pilkalnio degtinė

Pilkalnio gyventojai toli garsėjo savitu degtinės vartojimu. Pillkaler - tai lituanizmas vokiečių rytprūsiečių šnektoje, kilęs iš lietuviško žodžio „Pilkalnis“. Tai stiklas degtinės, pagamintos Tepliavoje, su kepeninės dešros gabalėliu bei garstyčiomis. Nežinomo autoriaus karikatūra, vaiduojanti Pilkalnio lėbautojus.

Įsruties alus

Apie Mažosios Lietuvos alų pirmieji įspūdžius užrašė religiniai pabėgėliai zalcburgiečiai. Kristijonas Ulrichas (Christian Ulrich) Frankfurte ir Leipcige 1737 m. rašė: „Įsrutis - gana didelis miestas, įsikūręs prie Angrapės upės, kuri už ketvirčio mylios nuo miesto susilieja su Įsra. Abi upės sudaro Prieglių. Šis miestas, be Tilžės, yra didžiausias Prūsų Lietuvoje, tačiau miesto sienų jis neturi. Nuotabus alus, kuris čia verdamas, parduodamas toli už miesto ribų. Tarp daugybės Įsruties alaus rūšių „Dvigubas” yra stipriausias, todėl šis miestas, palyginti su kitais, turi pranašumo, mat garsas apie jo alų sklinda toli. Tokią pat rūšį verda Vispelis Gersneris, bet tik vieną statinę. Jeigu kalbėsime apie Molės rūšį, kurią verda Karališkajame Karaliaučiaus bravore, ir Jūros alų, vargu, ar jas galima vadinti miestietiškomis rūšimis, mat visuose miestuose alų verda iš miežių ir vadina vardu miesto, kuriame jis verdamas. Tik vienam miestui sekasi labiau nei kitiems, kalbant apie alų. Visos miesto alaus rūšys puikios, bet vis dėlto viena pranoksta visas kitas. Tai „Įsruties dvigubas“. Jo kaina kinta kas pusmetį - ją lemia miežių kaina. Didžioji dalis kainuoja 7-8-9 pfenigius už stuopą (litrą. Kronikininkas Lukanas (Lucanus) taip apibūdino „Įsruties dvigubą”: „Pagal skonį tai pats geriausias gėrimas, kokį tik galima kur nors rasti. Dvigubas alus turi tokią jėgą ir stiprumą, kad jeigu jį pašildytum puodelyje ir uždegtum, jis degtų kaip degtinė. XVIII a. viduryje aludario teisę turėjo apie šimtą vietos biurgerių. Populiariausia iš alaus rūšių buvo „Instenburger Doppel Pils“ - „Dvigubas Įsruties alus“, pats stipriausias. Būta ir kitokių: pavyzdžiui, „Sanitatsbrau“ - gydomasis alus su geležimi, skirtas ligoniams ir sveikstantiesiems (nuo mažakraujystės), kuriame buvo mažai alkoholio; taip pat „Schlosbrau“ - „Pilies alus“.

Taip pat skaitykite: Patarimai kepant lydeką

„Meškinis“ gėrimas

Dar vienas populiarius alkoholinis gėrimas Prūsų Lietuvoje buvo vadinamas „meškiniu”. Tai medaus likeris, kurį skiesdavo degtine ar kitu stipriu gėrimu, dėdavo cinamono lazdelę ir citrinos žievelės. „Berenfangą“ gamindavo ir šeimose, ir užeigose, kurių šeimininkai paprastai turėdavo savo ypatingas etiketes.

Punšas Rusnėje

„Dešinėje pasirodo Rusnė, ponybės pasilinksminimų vieta, kur tiek daug lėbaujama, kaip niekur kitur pasaulyje. Paprastai punšas gaminamas iš romo (3/4 l), arako (t. y. likerio, 1/2), pieno (3/4) cukraus (500 g), citrinos žievelės, 1 vanilės ankšties.

Bulvės Žemaitijoje

Motiejus Valančius kūrinyje „Antano Tretininko pasakojimas“ liudija, kad jo gimtajame Nasrėnų sodžiuje 1806 m. pasiturintis ūkininkas Pilypas Brazdauskis Klaipėdos turguje iš vokiečio nusipirko septynias „kartopeles“. „Užrašiau tai, kad būtų žinoma, kaip neseniai tas vaisius žemės įveistu paliko Žemaičių krašte“, - rašo M. Valančius. Prūsijos karalius Frydrichas Didysis (1712-1786) vertė kaimiečius auginti bulves pasitelkęs kariuomenę ir žiaurius grasinimus. Jis išleido net 15 „Kartoffelbefehl“ - specialių bulvių įsakymų. Pagal vieną iš jų, turėjo būti nupjautos nosys ir ausys tiems, kurie atsisako sodinti šakniagumbius. Pirmas toks įsakymas buvo išleistas dar 1746 m. bado kamuojamoje Pomeranijoje, vėliau Silezijoje. Bulvės Prūsijoje 1772 m. sudarė 10 proc.

Krendeliai

Mažojoje Lietuvoje, visoje Vokietijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse duonos parduotuvių bei kepyklų simbolis, emblema buvo vadinamasis krendelis (arba kringelis). Krendeliu, kringeliu, dar rinkiu vadintas susuktas (vok. kringeln - sulenkti, susukti) konditerinis gaminys iš kvietinių miltų, druskos, cukraus, mielių ir vandens. Pasak legendos, kadaise vienuoliai, norėdami padėkoti Dievui už duoną kasdieninę, iškepė ją rankų, sukryžiuotų ant krūtinės maldai, formos. Krendelių miestu viduramžiais buvo vadinamas tuomet gražus ir turtingas Vyborgas. Čia krendelis, pagardintas sviestu, kardamonu, kmynais, muskato riešutais, mairūnais, gvazdikėliais ir kitais prieskoniais, buvo kepamas pagal vienuolių pranciškonų receptą. Receptas buvo laikomas paslaptyje nuo pat XIV a., kai vienuolynas čia buvo įkurtas.

Marcipanai

Marcipanai žinomi nuo XVI a. Užfiksuota, kad 1526 m. liepą jų buvo įteikta hercogui Albertui Brandenburgiečiui (universiteto įkūrimo iniciatoriui) vedybų su Darate Dane proga. Vėliau Karaliaučiaus marcipanai (Konigsberger Marzipan) tapo kulinariniu miesto „veidu“ ir eksporto produktu Nr.

Kiti kepiniai

Lietuvininkų krašte buvo populiarūs ir kiti kepiniai: vofeliai ir krafai, štrudeliai bei štroizeliai, meduoliai ir anyžiniai sausainiai… Mėmelio štrudelio su vyšniomis bei riešutais XX a. pradžioje galėjai paskanauti ne tik Klaipėdos restoranuose - visoje Mažojoje Lietuvoje mokėti kepti tokius gardėsius buvo kiekvienos šeimininkės garbės reikalas. Vofeliais lietuvininkai vadino širdelių formos blynus, skanaudavo juos su uogiene „per paludienį”, gerdami kafiją ar tiją (arbatą). Manoma, kad vofeliai atsirado dar viduramžiais kažkur prie Reino upės - kai buvo išrasta keptuvė su bičių korį primenančiu ornamentu.

Tilžės vofelių receptas

Tilžės vofelių receptas iš 1925 m. kulinarinės knygos: „Sviestą ištirpinkite ir sumaišykite su cukrumi bei kiaušiniais. Išplakite iki baltų putų. Palikite pastovėti. Vyšnias (be kauliukų) sumaišykite su grietinėlės sūriu, plakta grietinėle, cukrumi ir cinamonu. Vaflius iškepkite metalinėje vaflinėje, išteptoje riebalais.

Kliopsai

1885 m. Karaliaučiuje išleistoje kulinarinėje knygoje nurodyti tokie „kliopsų” ingredientai: veršienos arba jautienos faršas, vakarykštės bandelės, 1 kiaušinis, 1 trynys, 1 svogūnas, 3 šprotai aliejuje, petražolės, 1 šaukštas aštrių garstyčių, 2 šaukštelių muskato miltelių, pipirų, druskos. Padažui: pusė litro sultinio, 2 šaukštai miltų, 1 šaukštas sviesto, 1 svogūnas, 250 ml grietinėlės, 1 lauro lapelis, pipirų žirnelių, šiek tiek tarkuotos citrinos žievės, keli lašai citrinos sulčių.

Padžiūvusią bandelę supjaustykite gabaliukais, išmirkykite piene, nuspauskite ir dėkite į faršą. Ten pat dėkite ir supjaustytą bei pakepintą svogūną, susmulkintus šprotus, kiaušinių plakinį su garstyčiomis. Sumaišykite, padarykite kukulius. Petražolių lapelius, sveiką svogūną, kitus prieskonius dėkite į sultinį ir jame virkite kukulius. Kai užvirs, minimaliai sumažinkite ugnį, antraip kukuliai bus kieti. Išėmę kukulius iš puodo, padėkite šiltai, sultinį perkoškite. Padažas: sviestą dėkite į keptuvę ir sumaišykite su miltais. Maišydami supilkite sultinį ir grietinėlę. Užvirinkite, tada ugnį sumažinkite, suberkite citrinos žievelę, įlašinkite sulčių, pagardinkite muskatu, pipirais, druska.

Lapienė ir „Eintopf“

Ant Prūsų Lietuvos gyventojų pietų stalo vieną garbingiausių vietų užėmė raugintų kopūstų sriuba, vadinama lapiene, ir troškinys, vokiečių vadinamas „Eintopf“ (vok. „vienas puodas“). Vokietės turėjo madą rašyti receptus į šeimos knygą. Mažojoje Lietuvoje iki karo gyvenusi Ela Brachman aprašė, kad verdant „Eintopf” tinka beveik viskas, kas po ranka: bulvės, morkos, ropės, griežtės, kopūstai, salierai, pasternokai, burokėliai, pupelės, kriaušės, slyvos, obuoliai, mėsa, dešra, žuvis… Troškinį galima pagardinti grybais, kruopomis, duona ir alumi…

1925 m. ši moteris užrašė tokį troškinio receptą: jautienos kumpis, 2 svogūnai, druska, pipirai, saldžiosios paprikos milteliai, čiobreliai, kmynai, 1 kg bulvių, 1 citrinos žievelė, 2 gabalų pakepintos juodos duonos. Kumpį supjaustykite gabaliukais ir troškinkite su dviem svogūnais (susmulkintais), druska, pipirais bei paprika. Kai dar nebus galutinai išviręs, sudėkite kubeliais supjaustytas bulves. Viską užpilkite vandeniu, kad apsemtų. Kai užvirs, pasūdykite, įberkite džiovintų čiobrelių, kmynų, sutarkuotą citrinos žievelę ir kaitinkite ant silpnos ugnies. Įdėkite į sriubą 2-3 gabalus pakepintos juodos duonos ir pavirkite dar 10 min.

Kepti ridikai

1910 m. receptas: 600 g baltųjų ridikų, 180 ml alyvuogių aliejaus, 2 skiltelių česnako, 1 šaukšto baltojo vyno acto, 4 džiovintų pomidorų (aliejuje), 2 šaukštelių pomidorų tyrės, 1 ančiuvių filė (aliejuje), 1 šaukštelio džiovintų čiobrelių, žiupsnelio maltų aitriųjų ir juodųjų pipirų, druskos, medaus.

Orkaitę įkaitinkite iki 180 laipsnių. Ridikus supjaustykite griežinėliais (1 cm storio) ir patepkite aliejumi iš abiejų pusių. Dėkite ant kepimo skardos (išklotos kepimo popieriumi) ir pusvalandžiui pašaukite į orkaitę. Kepkite, kol ridikai švelniai paruduos. 2. Susmulkintus česnakus sumaišykite su aliejumi, actu, supjaustytais džiovintais pomidorais, pomidorų tyre ir ančiuvių filė. Įberkite čiobrelių ir aitriųjų pipirų, druskos, pipirų, įdėkite medaus. Į šį marinatą sudėkite keptus ridikus ir palikite 1 val.

#

tags: #pho #su #lydekos #kukuliais #receptas

Populiarūs įrašai: