Paukščių migracijos į pietus priežastys ir tendencijos Lietuvoje
Paukščių migracija - tai sezoninis reiškinys, kai paukščiai keliauja iš perėjimo vietų į žiemojimo regionus ir atgal. Lietuva yra svarbi stotelė paukščių migracijos kelyje, todėl ornitologai atidžiai stebi šį procesą ir renka duomenis apie migruojančių paukščių rūšis bei skaičių. Tačiau pastaraisiais metais stebimos nerimą keliančios tendencijos - mažėjantis migruojančių paukščių skaičius ir besikeičiantys migracijos įpročiai.
Paukščių migracijos priežastys
Pagrindinė priežastis, kodėl paukščiai migruoja, yra maisto trūkumas šaltuoju metų laiku. Didelė dalis paukščių Lietuvoje yra vabzdžialesiai, todėl žiemą jie neturi kuo maitintis. Jie parskrenda tik balandį, kai atgyja vabzdžiai, o išskrenda rugsėjį, kai atšąla ir maisto sumažėja. Tačiau yra ir paukščių, kurie išmoksta prasimanyti ar susimedžioti gyvūninės kilmės maisto, pavyzdžiui, žvirbliai, zylės, paukštvanagiai ir suopiai, kurie gali likti žiemoti Lietuvoje.
Kita priežastis, kodėl paukščiai palieka Lietuvą, yra fiziologinis neprisitaikymas prie atšiaurių žiemos sąlygų. Kai kurių rūšių pelėdos, kurios nemoka maitintis giliame sniege ir neturi storo pūkų sluoksnio, išskrenda iš Lietuvos, o jei neišskrenda, neretai žūva.
Kodėl paukščiai grįžta į Lietuvą?
Nors Afrikoje visuomet šilta ir apstu maisto, paukščiai vis tiek grįžta į Lietuvą. Gyvenimas ties pusiauju šiltas, tačiau dienos, kai paukščiai gali maitintis, trukmė yra ganėtinai trumpa. O štai šiaurėje šiltuoju metų laiku maisto susirasti lengva, o ir naktys trumpos. Štai šiauriau, prie poliarinio rato, naktų visai nėra.
Paukščių migracijos keliai Lietuvoje
Lietuvos geografinė vieta yra itin tinkama stebėti migruojančius paukščius. Virš mūsų šalies driekiasi vienas intensyviausių paukščių migracijos kelių - vadinamasis Baltosios-Baltijos jūrų migracijos kelias. Migruojančių paukščių koncentracija Lietuvos pajūryje ir pamaryje tiesiog stulbina. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje galima matyti, kaip virš vakarinės šalies dalies teka nenutrūkstanti milijonų paukščių srovė. Vien Kuršių nerijoje per dieną kartais suskaičiuojami net keli milijonai į pietus traukiančių sparnuočių.
Taip pat skaitykite: Panoraminiai vaizdai nuo TV bokšto
Ventės ragas, esantis rytinėje Kuršių marių pakrantėje, yra ideali vieta gaudyti ir žieduoti paukščius. Kasmet čia sužieduojama 130 - 150 rūšių paukščių. Iš Ventės rago toliausiai į Rytus (Krasnojarsko kraštą) yra nuskridęs svirbelis, toliausiai į Pietus - upinė žuvėdra, rasta Pietų Afrikoje. Toliausiai į Vakarus nuplasnojo alksninukas, o į Šiaurę - ankstyvoji pečialinda.
Nerimą keliančios tendencijos
Pastaraisiais metais ornitologai pastebi nerimą keliančias tendencijas. Visų pirma, mažėja migruojančių paukščių skaičius. Įprastai per metus Lietuvoje sužieduojama apie 80 tūkst. paukščių, tačiau šiemet sužieduota vos 44 tūkst. Ornitologai stebisi ir įtaria, kad tokio rezultato priežastys - nepalankūs orai bei užsienio šalių besaikis mėgavimasis mūsų paukščiais kaip skanėstu.
Šiemet rudeninė migracija prasidėjo beveik savaite vėliau. Pernai rugsėjį sužieduota 35 tūkst. sparnuočių. „Įprastai sužieduojame apie 80 tūkst. paukščių. Šiemet- vos 44 tūkst. Galima sakyti, jog vos ne dvigubai mažiau. Ypač prastas buvo rugsėjis, tuomet pagavome tik 8 tūks. Kiek sėkmingesnis buvo spalis. Pirmąją jo savaitę Ventės rago darbuotojai sužiedavo 12 tūkst. paukščių. Spalio 19 d., kai pūtė palankus vėjas, pagavo dar 2 tūkst.
Pasak specialisto, šiemet pagauta daug didžiųjų, mėlynųjų zylių, tačiau labai mažai buvo nendrinukių, krakšlių, devynbalsių, pečialindų. Praėjusiais metais pagautas rekordinis skaičius nykštukų - 5 tūkst. Be to, neįprasta, kad spalio pradžioje prie Ventės rago skraidžiojo gausūs kregždžių būriai. Tuomet jų suskaičiuota apie 20 tūkst.
Antra, pastebimi besikeičiantys migracijos įpročiai. Dėl klimato atšilimo kai kurie paukščiai žiemoja arčiau Lietuvos, pavyzdžiui, gulbės nebylės, kurios anksčiau skrisdavo į Didžiąją Britaniją, dabar žiemoja Kaune, prie hidroelektrinės. Taip pat kai kurie paukščiai grįžta anksčiau, pavyzdžiui, juodgalvė vienbalsė, kuri anksčiau grįždavo gegužės pradžioje, dabar grįžta kovo pabaigoje - balandžio pradžioje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie paukščių kiaušinius
Trečia, paukščiams kyla pavojus kitose šalyse. Viduržemio jūros regione paukščiai vis dar gaudomi, šaudomi ir valgomi, prisidengiant „senomis tradicijomis“. Ventės Rago ornitologinės stoties vedėjas V. Jusys sako, kad tokiu būdu žūsta milijonai mūsų šalies paukščių. Ne visos, pavyzdžiui, Lietuvoje saugomos rūšys, tokį patį statusą turi ir kitose šalyse.
Sparnuočių mažėjimo priežastys
Anot specialistų, tiesiog ėmė drastiškai mažėti sparnuočių ne tik Lietuvoje, bet ir visame regione. Intensyvus ir vis besiplečiantis žemės ūkis daro įtaką. Aplinkos tarša. Šis ruduo labai akivaizdžiai parodė, jog su mūsų aplinka nėra viskas gerai.
Mažėjant vabzdžių populiacijai ima trūkti maisto ir paukščiams. Kuo mažiau maisto, tuo mažiau paukščių mūsų kraštuose peri. Kitas dalykas - nykstančios natūralios sparnuočių veisimosi buveinės. Kertami miškai, laukai šimtais hektarų užsėjami rapsais, iškertami pakelių krūmynai, pakelės nušienaujamos. Modernizuojant žemės ūkius, statant naujus pastatus, griaunant tvartus taip pat naikinamos buvusios plunksnuočių perėjimo vietos.
Gal ir vėjas nepalankus vyravo. Mums palankus pietvakarių-pietų vėjas, nes tada paukščiai lekia į tinklus. O jei vėjo kryptis kitokia, jie atskrenda iki Ventės švyturio ir nulekia į Rusnę.
Klimato kaita ir paukščių elgesys
Šaltų žiemų nebeturime. Prieš keliolika ar keliasdešimt metų išvysti varnėnus žiemą buvo tikra sensacija, o dabar - normalu. Kitas dalykas - vis dažniau Lietuvą, kaip žiemojimo vietą, pasirenka migrantai iš šiaurės. Tai irgi byloja apie klimato pokyčius.
Taip pat skaitykite: Paukščių Tako evoliucija
Dėl šiltėjančio klimato dalis paukščių žymiai anksčiau grįžta. Anksčiau, prieš 20 - 30 metų, pirmuosius paukščius migrantus pagaudavome gegužės pradžioj ar net balandžio pabaigoj. O dabar kasmet jau sugrįžta kovo pabaigoj - balandžio pradžioj jos sugrįžta. Dalis net žiemoti pasilieka. Prisitaiko ir kiti paukščiai, sugrįžta anksčiau, kai šiltesnis pavasaris, vėliau išskrenda. O dalis paukščių netgi skrenda žiemoti arčiau. Pavyzdžiui, gulbės anksčiau skrisdavo net į didžiąją Britaniją, Olandiją, o dabar yra tokių, kurios į Kauną skrenda žiemoti, prie Kauno hidroelektrinės.
Jeigu pavasaris nešaltas, (kovo mėnuo), paukščiai, pavyzdžiui, varnėnai, grįžta ir vasario mėnesį, kai kurie net sausio pabaigoj, pavyzdžiui, pilkosios žąsys, pempės, tie patys varnėnai. O šiaip būna, kad pasitaiko tokie metai, jog be balandžio mėnesio nesulaukiam grįžtančių. Nors pirmieji žvalgai vis tiek pasirodo, nors dar ir sniego būna.
Paukščių migracijos stebėjimas
Paukščių migracijas stebi ir tiria ornitologai savo stotyse. Viena jų veikia ir Ventės rage, kurioje paukščiai yra žieduojami. Paukščių migracijos yra rudeninės (kai sparnuočiai skrenda žiemoti į šiltus kraštus) ir pavasarinės (kai paukščiai grįžta į Lietuvą perėti ir praleisti šiltojo metų sezono).
Pastaruoju metu paukščiams vis dažniau yra uždedami GPS siųstuvai, kurie yra brangūs, tačiau suteikia kur kas daugiau informacijos nei žiedeliai. Stoties ornitologai, bendradarbiaudami su Gamtos tyrimų centru, Klaipėdos universitetu, šioje srityje vykdo plačius tyrimus.
Paukščių palydos
Lietuvoje pirmąjį spalio savaitgalį šiemet buvo jau 19-os paukščių palydos. Lietuvoje šiais metais stebėtas net 106 051 sparnuotis, priklausantis 127 paukščių rūšiai. Gausiausiai skrido paprastieji kikiliai - 30 415, didžiosios zylės - 19 909 ir paprastieji varnėnai - 8 954. Be šių, gausiai skrido: paprastoji pempė (6 252), stebėti didžiųjų kormoranų (4 553), didžiųjų ančių (4 535), laukių (3236) būriai. Iš retų rūšių išsiskyrė kalninė kielė - ji pirmąkart matoma Lietuvos pietrytinėje dalyje (Paluknio pievose).
tags: #paukščių #migracija #į #pietus #priežastys