Mėsos gaminių kokybė ir ženklinimas Lietuvoje: ką svarbu žinoti vartotojams?
Įvadas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama mėsos gaminių kokybei ir ženklinimui. Vartotojai nori būti tikri, kad perka kokybiškus ir saugius produktus, o teisinga informacija etiketėse yra būtina sąlyga tokiam pasirinkimui. Lietuvoje galiojantys teisės aktai reglamentuoja mėsos gaminių ženklinimą pagal rūšį, siekiant informuoti vartotojus apie produkto sudėtį ir maistinę vertę. Šiame straipsnyje apžvelgsime mėsos gaminių ženklinimo reikalavimus, rūšis, dažniausiai pasitaikančius pažeidimus ir vartotojų teises.
Mėsos gaminių techninis reglamentas ir jo svarba
Lietuvoje mėsos produktų ženklinimas pagal rūšį (aukščiausia, pirma ar antra) nėra naujovė. Tokia tvarka buvo patvirtinta dar 2003 m., tačiau importuotojai, pasinaudodami teisinėmis spragomis, pradėjo ignoruoti šiuos reikalavimus. Dėl to kilo grėsmė vietos pramonei ir vartotojams. 2015 m. vasario 9 d. žemės ūkio ministrės patvirtintas Mėsos gaminių techninis reglamentas, įsigaliojęs tų pačių metų lapkričio 1 d., įpareigoja ant mėsos produktų nurodyti jų rūšį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tikrinti, ar laikomasi šio reglamento reikalavimų.
Šis reglamentas iš esmės yra tas pats 2003 m. patvirtintas standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“, kurio turinys dėl kokybės reikalavimų mėsos gaminiams buvo perkeltas į reglamentą ir notifikuotas Europos Komisijoje. Šis procesas truko apie 2 metus ir buvo siekiama, kad Lietuvoje galiotų dar iki įstojimo į ES priimtas lietuviškas standartas.
Problemos dėl importinių mėsos gaminių ženklinimo
Lietuvos mėsos gamintojai pastebėjo, kad nuo 2008-2009 m. rinkoje pasirodo vis daugiau importinių mėsos gaminių, kurių etiketėse nenurodyta jų rūšis. Paaiškėjo, kad standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nebuvo įtrauktas į stojimo į ES dokumentus ir liko nenotifikuotas. Importuotojai, pasinaudoję šia spraga, pradėjo vežti gaminius, kurių nesivargino ženklinti ir nurodyti gaminių rūšį.
Europos Komisija pritarė, kad Lietuva turėtų išskirtines nacionalines taisykles. Tai buvo grindžiama tuo, kad toks ženklinimas apsaugo vartotojų interesus, nes parodo produkto kokybę ir maistingumą.
Taip pat skaitykite: Apsipirkimas Lenkijoje: mėsos gidas
Mėsos gaminių rūšys ir jų skirtumai
Mėsos gaminių rūšis svarbu nurodyti, nes tai parodo gaminio sudėtį. Dešrose ir kituose mėsos produktuose gali būti ne tik mėsos, bet ir sojų, kraujo plazmos, krakmolo ir kitų priedų. Pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę ir maistinę vertę, mėsos produktai skirstomi į aukščiausios, I ir II rūšių gaminius.
- Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų (sojų baltymų, kraujo plazmos ir kt.), maisto užpildų (krakmolo, miltų, skaidulinių medžiagų ir kt.) bei mechaniškai atskirtos mėsos.
- Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas ribojamas, neleidžiama naudoti sojų miltų, o tik sojų koncentratus ar izoliatus.
- Antros rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir kitų užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo nurodyti jų kiekį.
Aukščiausios rūšies gaminių maistinė vertė yra aukštesnė nei pirmos ar antros rūšies produktų.
Manipuliacijos užrašais ant etikečių
Importuotojai, siekdami apgauti pirkėjus, manipuliuoja skambiomis frazėmis ant etikečių. Pavyzdžiui, gaminiai su užrašu „aukščiausia kokybė“ gali turėti mechaniškai atskirtos vištienos ir sojos, kas neatitinka aukščiausios rūšies reikalavimų.
Valstybinė kontrolė ir pažeidimai
VMVT nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekdama apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse. Atliekant planinius patikrinimus rinkoje, daugiausia pažeidimų nustatoma dėl produktų tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo (~ 48 %), produktų ženklinimo (~31 %) ir kokybės (~ 10 %) reikalavimų neatitikimo.
Šiais metais atliktas teminis mėsos gaminių kokybės patikrinimas parodė, kad 43 % gaminių neatitiko kokybės reikalavimų. Daugiausia tai buvo aukščiausios rūšies dešros ir dešrelės, kuriose buvo viršyti didžiausi leistini drėgmės ir mažiausi leistini mėsos baltymų kiekiai. Kitas teminis patikrinimas atliktas mėsos perdirbimo įmonėse dėl įvežamos mėsos atsekamumo kontrolės ir tinkamos informacijos apie mėsos kilmę pateikimo vartotojams.
Taip pat skaitykite: Lenkija-Pietų Korėja: kelionių patirtis
KTU Maisto instituto tyrimai
KTU Maisto institute atliktas tyrimas parodė, kad 19 % Lietuvos gamintojų pagamintų mėsos gaminių ir 47 % Lenkijoje pagamintų mėsos gaminių neatitiko kokybės reikalavimų. Reikalavimų neatitiko šie aukščiausios rūšies gaminiai:
- UAB „Natanga“ aukščiausios rūšies karštai rūkytos „Medžiotojų“ dešrelės
- AB „Krekenavos agrofirma“ pagamintoje aukščiausios rūšies rūkytoje kiaulienos dešroje
- UAB „Utenos mėsa“ pagamintoje aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Lietuviškas standartas“
- Lenkijos gamintojo ZM „Matczak“ (platintojas „Sorina“) aukščiausios rūšies virtose vaikiškose dešrelėse
- „JBB“ I rūšies virtoje rūkytoje dešroje „Sočioji“
- Lenkijos gamintojo „Zaklad Miesny Lux Kazimierowicz S. J.“ I rūšies virtoje rūkytoje dešroje „Populiarna“
- Lenkijos gamintojų „Ekodrob“ (platintojas UAB „Elkona“) II rūšies virtose rūkytose kalakutienos dešrelėse „Hot-Dog“ ir „Animex“ virtose rūkytose sardelėse natūraliame apvalkale
- AB „Krekenavos agrofirma“ gamybos aukščiausios rūšies virtoje dešroje „Daktariška“
Tyrimai parodė, kad daugiausia mėsos gaminių neatitiko Lietuvos standarte nustatytų kokybės rodiklių reikalavimų pagal drėgmės kiekį. Kai kurie gamintojai į aukščiausios rūšies gaminius deda krakmolo, gamybai naudoja žaliavas, turinčias daug riebalų. Nustatyta, kad Lietuvoje pagamintų mėsos gaminių vidutinė maistinė vertė yra didesnė nei lenkiškų gaminių dėl santykinai didesnio baltymų ir mažesnio riebalų kiekio ištirtuose mėsos gaminiuose.
Ženklinimo reikalavimai ir pažeidimai
Patikrinus mėsos gaminius, ar jie atitinka ženklinimo reikalavimus, nustatyta, kad 19 % Lietuvoje pagamintų ir 60 % įvežtų iš Lenkijos mėsos gaminių nevisiškai atitiko Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ ir LST 1919 „Mėsos gaminiai“ reikalavimus. Kai kurių mėsos gaminių ženklinime gamintojai neteisingai nurodo mėsos gaminių sudėtines dalis, nenurodo jų kiekių ar netinkamai nurodo pagal eiliškumą, aukščiausios rūšies mėsos gaminių gamybai naudoja mėsos pakaitalus ir pan.
Pavyzdžiui, UAB „Utenos mėsa“ mėsos gaminio „Virtas jautienos kumpis“ sudėties ženklinime nenurodytas gamyboje sunaudoto jautienos kumpio kiekis procentais, UAB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies virtų dešrelių „Ekstra pieniškos dešrelės“ sudėtyje nėra pieno produktų, o lenkiškų virtų rūkytų dešrelių „Vaikiškos“ (gamintojas „JBB“) nenurodyta dešrelių rūšis, sudėties ženklinime nenurodyta, kokio gyvūno riebalai, kokios rūšies krakmolas, kokios grupės sojos baltymai. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus natrio nitritą naudoti kepamųjų dešrelių gamyboje draudžiama.
VMVT sustiprins Lietuvos gamintojų ir įvežtų, ypač iš Lenkijos, mėsos gaminių kokybės ir ženklinimo reikalavimų kontrolę. Gamintojai, pateikiantys neteisingą informaciją apie mėsos gaminių kokybę, privalo pakeisti vartotojus klaidinantį ženklinimą pagal reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Šiaurės-Pietų Lenkija
Mėsos sudėtis ir maistinė vertė
Mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, kuriame yra daug maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80% sudaro baltymai. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio) ir mikroelementų (vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio). 100 gramų mėsos yra 30-40 % suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės.
Skirtingų rūšių gyvūnų (gyvulių, paukščių) mėsa skiriasi savo sudėtimi ir skoninėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kiaulienoje yra daugiau riebalų (27-49 %), mažiau baltymų (11-16%), jautienoje yra nedidelis riebalų kiekis (7-12%), daugiau baltymų (19-21%), avienoje yra nemažai riebalų (9 - 15%), tačiau daugiau ir baltymų (16-21%), nei kiaulienoje. Paukščių mėsa skiriasi nuo gyvulių mėsos savo chemine sudėtimi, maistingumu, konsistencija.
Kad šviežia mėsa neprarastų savo maistinės vertės, ją reikia laikyti atitinkamoje temperatūroje. Atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip + 7°C temperatūroje, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip + 4°C, sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip - 18° C temperatūroje.
Išvados
VMVT mėsos gaminių kokybės kontrolės tikslas - užtikrinti, kad vartotojas, pirkdamas mėsos gaminį, būtų tikras, kad perka kokybišką, standartus ir reikalavimus atitinkantį produktą. Ženklinime pateikiama informacija apie mėsos gaminių sudėtį negali klaidinti vartotojo dėl gaminio sudėties ir kokybės. Vartotojai turi teisę žinoti, kokios rūšies ir kokios sudėties yra siūlomas produktas ir turi būti užtikrinti ir turėti galimybę pasirinkti kad ir brangesnius, bet kokybiškesnius ir jų poreikius bei reikalavimus atitinkančius mėsos gaminius.
Patvirtintų Lenkijos mėsos įmonių sąrašas
Deja, vartotojas nepateikė patvirtintų Lenkijos mėsos įmonių sąrašo. Tačiau, remiantis pateikta informacija, galima daryti išvadą, kad būtina atidžiai skaityti mėsos gaminių etiketes ir atkreipti dėmesį į gaminio rūšį, sudėtį ir gamintoją. Jei kyla abejonių dėl produkto kokybės, reikėtų kreiptis į VMVT.
Trumpos maisto tiekimo grandinės Lenkijoje
Straipsnyje minima, kad trumpos maisto tiekimo grandinės Lenkijoje yra gana populiarios ir sėkmingai veikia. Smulkūs ūkininkai kuria pridėtinę vertę teikdami klientams agroturizmo, maitinimo paslaugas, perdirbdami produktus. Valstybė remia ūkininkų pastangas tiesiogiai vartotojui tiekti maistą ir kitas paslaugas. Ši veikla iki 40000 zlotų apyvartos neapmokestinama, nekeliami dideli reikalavimai patalpoms, galima gaminti namų virtuvėje, nors atsakingų valstybinių institucijų planinės ir neplaninės maisto kokybės patikros vykdomos.
tags: #patvirtintų #Lenkijos #mėsos #įmonių #sąrašas