Kodėl parduotuvėje nebuvo duonos: rinkos tendencijos, kokybės problemos ir pirkėjų pasirinkimai
Lietuviai tradiciškai yra dideli duonos mėgėjai, suvartojantys didžiausią duonos gaminių kiekį Baltijos šalyse. Tačiau pastaruoju metu duonos rinka išgyvena pokyčius - nuo vartojimo įpročių iki kokybės problemų. Straipsnyje nagrinėjamos priežastys, kodėl kartais parduotuvėje nerandame norimos duonos, apžvelgiamos rinkos tendencijos, kokybės iššūkiai ir vartotojų pasirinkimai.
Duonos vartojimo tendencijos Lietuvoje
Lietuva išlieka didžiausia duonos vartotoja Baltijos šalyse, suvartojanti apie 45 proc. viso regione suvartojamo duonos kiekio. Palyginimui, Latvijai tenka 33 proc., o Estijai - 22 proc. Nors gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja, jis vis dar yra didžiausias tarp Baltijos valstybių, o tai lemia didesnį duonos suvartojimą.
Duonos rinkos lyderė Lietuvoje yra „Vilniaus duona“, antra - „Fazer“, valdanti ir „Gardėsio“ kepyklą Kaune. „Fazer“ apyvarta pernai siekė 1,7 milijardo eurų, o Baltijos šalyse įmonė valdo apie 15 proc. rinkos.
Vis dėlto, rinkoje pastebimos aiškios tendencijos. „Fazer“ Baltijos šalių grupės vadovas Mindaugas Snarskis pastebi, kad Europoje ir Baltijos šalyse mažėja pakuotos duonos paklausa, o auga šaldytų gaminių ir duonos užkandžių pardavimai. Lietuvoje pakuotos duonos paklausos kritimas yra mažiausias, tačiau pirkėjai vis dažniau renkasi šviežią duoną.
Pakuotos duonos rinka mažėja vidutiniškai 4-6 proc. per metus, o šaldyta duona arba kepiniai, kurie baigiami kepti parduotuvėje, auga 9-10 proc. Baltijos šalyse pakuota duona sudaro 72 proc. rinkos, o Suomijoje - 55 proc.
Taip pat skaitykite: Deficito priežastys: sovietmečio analizė
Didelė dalis pirkėjų, įsigydami karštą bandelę ar šviežią duoną parduotuvėje, mano, kad gaminiai buvo pagaminti vietoje. Tačiau dažnai tai nėra tiesa - į daugumą parduotuvių pristatomi šaldyti gaminiai, kurie tik iškepami ar pašildomi pardavimo vietose.
Vartotojų dėmesys sudėčiai ir naujos formos
Vis daugiau gyventojų domisi sveika gyvensena, todėl atidžiau renkasi duonos gaminius. Tyrimai rodo, kad 56 proc. lietuvių beveik visada, o 30 proc. kartais žiūri į produktų sudėtį. Lietuvius gaminių sudėtyje labiausiai baugina raidė E.
M. Snarskis teigia, kad kuo produktas natūralesnis, kuo švaresnė etiketė ir kuo mažiau priedų, tuo jis patrauklesnis vartotojams. Taip pat pastebima, kad žmonės perka mažiau duonos, kad nereikėtų išmesti, ir renkasi tiek, kiek galima suvalgyti per vieną dieną.
Besikeičiančios rinkos sąlygos įtakoja ir gamintojus - vartotojai labiau pamėgo naujų formų duonos gaminius. Tradicinių kepalų pirkimas krito 5 proc., o modernūs, nauji formatai augo 10 procentų. Nuo 2011 metų pastebimas ryškus duonos su priedais populiarėjimas - šis rodiklis per praėjusius metus šoktelėjo 14 proc., o tradicinės be priedų duonos pardavimai smuko 4 proc.
Šiandien tradicinius miltus keičia natūralūs pakaitalai. Atsiranda naujų derinių, kurių anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, duona su daržovėmis.
Taip pat skaitykite: Jakutų kinas: raida ir pripažinimas
Kokybės problemos ir vartotojų nusiskundimai
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kiekvienais metais atlieka planinę kontrolę prekybos tinkluose ir duonos gamybos įmonėse. Per devynis šių metų mėnesius patikrinta 70 proc. visų duonos ir pyrago gamybos įmonių. Daugiausia pažeidimų nustatyta Panevėžio, Kauno, Alytaus, Telšių, Klaipėdos, Šiaulių apskrityse esančiose įmonėse.
Nors įmonėse yra įdiegtos geros higienos praktikos taisyklės, ne visos atsakingai vykdo gamybos proceso, žaliavų, gamybos technologijos savikontrolės nuolatinės stebėsenos procedūras, laiku nepildo savikontrolės dokumentų.
Prastėjančią duonos gaminių kokybę pastebi ir vartotojai. Per šių metų 9 mėnesius VMVT gavo 75 nusiskundimus dėl Lietuvos rinkoje parduodamų duonos gaminių kokybės, iš kurių 35 proc. pasitvirtino. Vartotojai skundžiasi, kad duonos gaminiai greitai pelija ne tik namuose, bet ir parduotuvėse galima aptikti grybelio pažeistos duonos ar batonų.
Maisto inspektoriai nustato, kad įmonių darbuotojai duonos ir pyrago gaminius pakuoja į polietileninę plėvelę be skylučių ar sudeda juos, neatvėsintus iki reikiamos temperatūros, į polietileninius maišelius, pažeisdami gaminių technologijos procesą. Taip pat duonos skonio savybės kinta dėl naudojamų pasikeitusių pigesnių žaliavų, pavyzdžiui, cukrus keičiamas į gliukozės sirupą, margarinas - į aliejų.
Pasitaiko atvejų, kai vartotojai skundžiasi supelijusia duona, pavyzdžiui, UAB „Runika ir Ko” pagaminta duona „Grūdelis”, UAB”Fazer” kepykloje Kaune pagaminta juoda penkių grūdų „Gardėsio” duona, UAB „Alytaus duona” pagaminta „Saulėmėgio” duona. Taip pat pasitaiko atvejų, kai gaminiuose randama pašalinių daiktų, pavyzdžiui, Kauno UAB „Mentora ir Ko” gaminamoje „Sūrio duonoje” nėra sūrio, o duonos sudedamųjų dalių sąraše nurodoma sūrio kvapioji medžiaga, arba juodoje „Ajerų” duonoje rasta vinis.
Taip pat skaitykite: Apie vidinį išgydymą
Duonos kaina ir pasirinkimas be glitimo
Duonos kaina Lietuvoje kyla. Vien per metus šis kasdienis maisto produktas pabrango net 12 procentų. Pirkėjai vis labiau domisi kepinių sudėtimi, vengia nereikalingo cukraus, druskos ir duoną perka mažesnėse pakuotėse.
Prekybos tinklai siūlo platų duonos asortimentą, įskaitant ir duoną be glitimo. Tačiau duonos be glitimo kaina yra didesnė nei įprastos duonos. Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė aiškina, kad tai lemia išskirtiniai reikalavimai, reikalingi sertifikatai, sudėtingesnis gamybos procesas ir brangesnės gamybos žaliavos.
Ekonomistas Algirdas Bartkus svarsto, kad tokia kaina gali būti gudrus prekybininkų triukas. Jis teigia, kad prekybos tinkluose gali būti ekskliuzyvinių prekių, tačiau jų kainos turi būti „įkandamos“ eiliniam pirkėjui.
Duonos trūkumas ir sovietmečio problemos
Straipsnyje prisimenamos ir sovietmečio problemos, susijusios su duonos kokybe ir trūkumu. Klaipėdoje 1951-1952 metais vietinė valdžia nesugebėjo išspręsti duonos kokybės ir jos stokos problemų. Dėl prasto maisto tiekimo kentėjo ir patys mažiausi klaipėdiečiai.
VK konstatavo, kad duonos kombinato direktorius drg. Štikovas kepa prastos kokybės duoną, miltai kepyklose nesijojami ir dėl to duonoje pasitaiko pašalinių daiktų. Taip pat buvo skundų dėl duonoje randamų pašalinių daiktų (metalo, nuorūkų ir pan.).
Lokalus duonos trūkumas ir parduotuvių uždarymas
Pasitaiko atvejų, kai dėl ekonominių priežasčių uždaromos vienintelės parduotuvės kaimuose, o tai sukelia problemų gyventojams, ypač senjorams, įsigyjant būtiniausius maisto produktus, įskaitant ir duoną. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone užsidarius vienintelei Ėriškiuose veikiančiai maisto prekių parduotuvei „Ėriškių gojus“, gyventojams duonos teks važiuoti į Panevėžį, Upytę arba Ramygalą.
tags: #kodėl #parduotuvėje #nebuvo #duonos