Paprastoji poniabudė: receptai, savybės ir vartojimo būdai

Paprastoji poniabudė (Phallus impudicus) - tai ne tik įdomus ir dėmesį patraukiantis grybas, bet ir nuo seno liaudies medicinoje vertinamas augalas. Šiandien, kai natūralios priemonės vėl populiarėja, poniabudė sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti šį grybą, kokios yra jo savybės, kaip jį vartoti ir kokius receptus galima išbandyti.

Grybas su daugybe pavadinimų

Paprastoji poniabudė turi daugybę pavadinimų, atspindinčių jos išvaizdą ir savybes. Žemaitijoje dėl glitaus vidinio sluoksnio ji dažnai vadinama „žemės taukais“. Kitose vietovėse galima išgirsti tokius epitetų kaip „raganos kiaušas“ arba „viesiolka“. Lotyniškas pavadinimas (Phallus impudicus) tiesiogiai nurodo į suaugusio grybo formą, primenančią vyrišką lytinį organą.

Kaip atrodo poniabudė?

Poniabudes miške galima išvysti dviem pavidalais:

  • Jauna: Kiaušinį primenantis šviesus kamuolėlis, kyšantis iš žemės grumstelio. Ši forma būdinga būtent jaunoms poniabudėms, kurios renkamos bei naudojamos gydomaisiais tikslais.
  • Subrendusi: Pailga forma su atsikišusia kepurėle. Kuomet poniabudė subręsta, sprogsta ir išsitiesia, ji nebėra tinkama naudojimui.

Pagrindiniai grybo požymiai:

  • Kepurėlė: Kiaušiniška, korėta, dažniausia spalva žalsva (jauni kiaušinio formos, minkšti balsvai pilkšvi, senesni žali, juodai žali, smarkiai gleivėta, stipriai dvokiantis).
  • Kotas: Tuščiaviduris, storas (korėtai akytas paviršius), su išnara.
  • Trama (mėsa): Kol grybai jauni, mažai išsivystę ir kol yra kiaušinio formos - neturi blogo kvapo, yra stangrios želatinos konsistencijos, todėl išrautas grybas atrodo švelniai minkštas.

Poniabudės įprastai auga tankesniuose lapuočių miškuose arba mišriuose medelynuose. Sakoma, kad šie grybai itin mėgsta lazdynų krūmų kaimynystę. Jie užgimsta dar po žeme, tad pasišovę atrasti kuo daugiau jaunesnių grybukų, neretai pasiraitoję rankoves leidžiasi į kasinėjimus, lyg kokioje trumų medžioklėje.

Atrasti padės išskirtinis kvapas

Poniabudžių paieškose jums tikrai neprireiks nei šunų, nei kiaulių pagalbos - mat aitrų jų aromatą patys užuosite iš tolo. Suaugusi poniabudė skleidžia charakteringą kvapą primenantį dvėselieną. Būtent šis kvapas pritraukia vabzdžius, kurie padeda išplatinti sporas.

Taip pat skaitykite: Kaip pasigaminti picą namuose

Už poniabudės rinkimą - bauda?

Atradę poniabudę, pūpsančią smėlynuose, geriau neskubėkite jos rinkti, jei nenorite rizikuoti neplanuotomis išlaidomis bei sugadinta nuotaika. Skirtingai nei paprastoji poniabudė, mėgstanti miškingus plotus, smėlynuose auga į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyta Hadriano poniabudė (Phallus hadriani). Už šių grybų rinkimą galima užsitraukti baudą nuo 30 iki 300 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą, saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų, jų dalių rinkimas, žalojimas, naikinimas, paėmimas iš natūralios aplinkos arba kitoks neteisėtas šių augalų ar grybų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimas, laikymas, perdirbimas, gabenimas ar kitoks naudojimas yra neteisėtas. Pagal šį kodeksą, minėtos draudžiamos veiklos vykdymas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 Eur ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 60 iki 580 Eur. Saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų augaviečių sunaikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 110 iki 300 Eur ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 140 iki 600 Eur.

Kaip vartojama poniabudė?

Reikėtų pabrėžti, jog poniabudės dažniausiai renkamos visai ne maisto, o greičiau, sveikatinimosi tikslais. Tiesa, yra teigiančių, jog jaunos poniabudės skonis primena traškius ridikėlius ir yra noriai jas valgančių su pupelėmis ar tiesiog su duona bei grietine.

Visgi, dažniausiai iš poniabudžių gaminami įvairūs antpilai, milteliai, o grybuose esantys drebučiai naudojami kaip jauninantys kremai ar gydomieji tepalai. Tačiau, kad ir kokiais tikslais planuojate juos naudoti, atminkite, kad apdoroti poniabudes reikia iškart vos grįžus namo iš miško. Šie grybai turi išskirtinę savybę ir toliau skleistis net ir atskirti nuo maitinimosi šaltinio. Tad vos per valandą maži grybų kamuolėliai gali pavirsti glitniais smardukais jūsų šaldytuve.

Paprastoji poniabudė liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje manoma, kad poniabudė teigiamai veikia:

Taip pat skaitykite: Picos maistinė vertė

  • Virškinimo sistemą
  • Širdį ir kraujotaką
  • Hormoninę sistemą
  • Imuninę sistemą
  • Seksualinę funkciją ("vyriškų" problemų sprendimui)

Poniabudės cheminė sudėtis ir galimos savybės

Poniabudėse yra daugybė biologiškai aktyvių medžiagų:

  • Polisacharidai (beta-gliukanai, alfa-gliukanai, chitinas): Stiprina imuninę sistemą, veikia kaip antioksidantai, tarnauja kaip skaidulos.
  • Baltymai ir aminorūgštys (argininas, lizinas, leucinas, glutamo rūgštis, ergotioneinas): Būtinos organizmui, ergotioneinas - stiprus antioksidantas.
  • Vitaminai ir mineralai (D2, B grupės vitaminai, cinkas, varis, kalis, kalcis, magnis, geležis, fosforas, selenas): Svarbūs įvairioms organizmo funkcijoms.
  • Riebalų rūgštys ir lipidai (linolo, oleino rūgštys, ergosterolis): Pasižymi priešuždegiminėmis ir antioksidacinėmis savybėmis.
  • Kiti bioaktyvūs junginiai (fenolio junginiai, flavonoidai, laktonai, fitosteroliai): Gali turėti įvairių teigiamų poveikių sveikatai.

Nors mokslinių tyrimų su poniabudėmis nėra daug, jie leidžia manyti, kad šis grybas gali turėti:

  • Imunitetą stiprinančių savybių: Beta-gliukanai stimuliuoja imuninės sistemos ląsteles ir gali padėti organizmui kovoti su infekcijomis.
  • Priešuždegiminių savybių: Ergosterolis slopina uždegimą skatinančius citokinus.
  • Antioksidacinių savybių: Polifenoliai ir flavonoidai apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso.
  • Priešvėžinių savybių: Beta-gliukanai gali slopinti vėžinių ląstelių augimą, antioksidaciniai komponentai apsaugo nuo vėžį sukeliančių laisvųjų radikalų.
  • Probiotinių savybių: Skatina sveiką virškinimo sistemos veiklą, polisacharidai veikia prebiotiškai.

Receptai su poniabudėmis

1. Poniabudžių tinktūra (antpilas)

Ingredientai:

  • 50 g šviežių arba 5 g džiovintų poniabudžių
  • 200 ml aukščiausios kokybės degtinės

Paruošimas:

  1. Poniabudė užpilama degtine ir paliekama stovėti šaldytuve 14 dienų. Geriausia užpilą gaminti tamsiame butelyje, apsaugančiame nuo papildomos šviesos, kuri gali paveikti antpilo kokybę.
  2. Kasdien jį šiek tiek sukratykite, kad skystis gerai pasisavintų visą sausąją medžiagą.
  3. Praėjus 14 dienų jau galite pradėti vartojimą, tačiau nukošti skysčio nereikia - kuo ilgiau pritraukinės, tuo geriau.
  4. Ir toliau antpilą laikykite šaltai, o prieš kiekvieną vartojimą suplakite.

Alternatyvūs būdai:

  • Šviežia arba džiovinta poniabudė dedama į stiklainį, užpilama degtine. Stiklainis užkasamas metro gylyje ir paliekamas žemėje 30-40 dienų. Kaip alternatyva, galėtų būti vėsi ir tamsi patalpa, pavyzdžiui rūsys ar sandėliukas.
  • Jei netoleruojate alkoholio, tinktūrą galite pasigaminti su aliejumi. Pašildykite 200 ml aliejaus vandens vonelėje iki 30 °C temperatūros ir juo užpilkite 5 gramus džiovintų poniabudžių. Gerai išmaišykite ir prieš vartojimą palaikykite 5 dienas šaldytuve. Turėkite omenyje, kad aliejinė tinktūra galios trumpiau nei paruošta su alkoholiu, todėl vienu kartu negaminkite didelio kiekio. Aliejus su laiku gali apkarsti arba kitaip pakeisti savo savybes, tad siūlome jau paruoštą antpilą suvartoti per porą mėnesių - taip išsaugosite ir naudingąsias aliejaus medžiagas.

2. Poniabudžių mikstūra su medumi

Ingredientai:

  • Švieži poniabudės grybai
  • Skystas medus (lygiomis dalimis su grybais)

Paruošimas:

  1. Šviežius grybus sutrinkite blenderyje arba sumalkite mėsmale.
  2. Gautą masę lygiomis dalimis sumaišykite su skystu medumi.
  3. Laikykite šaldytuve.

3. Poniabudžių užpilas su vandeniu

Ingredientai:

  • 5 gramai poniabudės miltelių
  • 200 ml šilto virinto vandens

Paruošimas:

  1. Poniabudės miltelius užpilti šiltu virintu vandeniu.
  2. Leisti nusistovėti 8 valandas.

4. Fermentuotos poniabudės sultys

Ingredientai:

  • Švieži poniabudės „kiaušiniai“
  • Vanduo
  • Cukrus arba medus
  • Žiupsnelis druskos (nebūtina)
  • Šaukštas kefyro ar jogurto išrūgų (nebūtina)

Paruošimas:

  1. Švelniai nuplaukite šaltu vandeniu šviežius poniabudės „kiaušinius“, juos atsargiai perpjaukite pusiau, išimkite vidinę drebučių masę ir ją sudėkite į švarų stiklainį.
  2. Užpilkite drebučius vandeniu ir įdėkite cukraus arba medaus, kurie tarnaus kaip maistinė terpė fermentacijos bakterijoms.
  3. Jei naudojate, įberkite žiupsnelį druskos, nes ji padeda apsaugoti nuo nepageidaujamų bakterijų.
  4. Jei turite kefyro ar jogurto išrūgų, įpilkite šaukštą jų į mišinį, kad pridėtumėte naudingų bakterijų ir paskatintumėte fermentaciją.
  5. Atsargiai išmaišykite mišinį mediniu šaukštu, kad cukrus ar medus gerai ištirptų ir tolygiai pasiskirstytų.
  6. Uždenkite indą marle arba audeklu ir užfiksuokite gumele, kad apsaugotumėte nuo dulkių ir vabzdžių, bet leistumėte orui cirkuliuoti.
  7. Padėkite indą į šiltą vietą (apie 20-25 °C temperatūroje) ir palikite fermentuotis 3-5 dienas. Kiekvieną dieną mišinį lengvai pamaišykite.
  8. Po 3 dienų pradėkite tikrinti skonį. Fermentuotos poniabudės sultys turėtų turėti lengvą rūgštų skonį, bet ne per daug aitrumo. Jei norite intensyvesnio skonio, palikite fermentuotis dar kelias dienas.
  9. Kai sultys pasiekia norimą skonį, uždarykite stiklainį dangčiu ir laikykite šaldytuve.

Vartojimas: Fermentuotas poniabudės sultis galima vartoti po kelis šaukštus per dieną kaip imunitetą stiprinantį gėrimą.

Svarbu žinoti

  • Atsargumas: Poniabudė - tai stiprų poveikį turintis grybas, todėl jos vartojimas turi būti saikingas. Pradėti reikėtų nuo mažų kiekių ir stebėti savijautą.
  • Terminis apdorojimas: Šviežia poniabudė turi stiprų kvapą ir gali būti sunkiai virškinama. Švieži grybai geriausiai tinka trumpai pakepinti su sviestu arba alyvuogių aliejumi.
  • Nevartoti kasdien ilgesnį laiką: Poniabudė nėra kasdienis maisto produktas.
  • Nemaišyti su sunkiai virškinamu maistu: Riebūs, kepti produktai gali sustiprinti šalutines reakcijas.
  • Alergija: Prieš naudojimą nepamirškite atlikti alergijos testą - patepkite mažą odos plotelį poniabudės sultimis ir palaukite bent pusvalandį. Neskubėdami įsitikinkite kaip reaguoja jūsų organizmas. Taip pat turėkite omenyje, kad vartojant įvairius šio grybo produktus į vidų, galite sulaukti visiškai kitokios reakcijos.
  • Kokybė: Jokiu būdu nevartoti supelijusios ar sugedusios poniabudės.
  • Kontraindikacijos: Nėra pakankamai tyrimų apie poniabudės vartojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu, todėl rekomenduojama vengti.

Galimas šalutinis poveikis

  • Virškinimo trakto sutrikimai: Poniabudės sultyse yra stipraus kvapo ir skonio junginių, kurie gali dirginti skrandį ir žarnyną, ypač jei vartojamos didelėmis dozėmis arba ilgą laiką. Gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas ar viduriavimas, ypač jautresniems žmonėms.
  • Alerginės reakcijos: Galimos alerginės reakcijos grybams arba specifiniams grybuose esantiems junginiams.
  • Kvapo ir skonio diskomfortas: Poniabudė turi stiprų, nemalonų kvapą, kuris gali trikdyti vartojančiuosius.
  • Poveikis hormonams: Tradiciškai manoma, kad poniabudė turi tam tikrą poveikį hormonams, ypač vyrų hormoninei sistemai ar jų libido.

Taip pat skaitykite: Receptas: paprastoji balta duona

tags: #paprastoji #poniabude #receptai

Populiarūs įrašai: