Pamario silkė: receptai ir tradicijos

Pamario kraštas, garsėjantis žvejybos tradicijomis, siūlo daugybę būdų, kaip skaniai paruošti silkę. Ši žuvis - neatsiejama lietuvių raciono dalis, ypač per didžiąsias šventes, tokias kaip Kūčios ir Kalėdos. Nuo paprastų sūdymo būdų iki gurmaniškų žalios žuvies patiekalų, Pamario regionas turi ką pasiūlyti kiekvienam skoniui.

Silkė iš ešerių - greitasis receptas

Šiaulių politikos padangę į Neringos iškeitęs verslininkas Arvydas Mockus dalijasi pamario žvejų receptu, kaip greitai paruošti silkę iš ešerių. Šis būdas puikiai tinka, kai norisi greito ir skanaus užkandžio.

Reikės:

  • Šviežių ešeriukų
  • Druskos
  • 9 proc. obuolių acto
  • Svogūnų
  • Juodųjų ir kvapniųjų pipirų
  • Lauro lapelių
  • Aliejaus

Gaminimas:

  1. Nulupkite ešeriukams odelę. Įpjaukite peiliu pagal galvą iki stuburo, nupjaukite nugarėlės ploną juostelę kartu su viršutiniu peleku ir odele. Aplink galvą iš vienos ir kitos pusės taip pat įpjaukite odelę.
  2. Paimkite už kampučių odelę ties galva ir, prispaudus pirštu su peilio pagalba, gražiai nerkite visą odą iki uodegos. Stipriau palenkę galvą ir ją truktelėję žemyn, ištrauksite kartu su ja ir visus ešeriuko vidurius.
  3. Sudėkite nuplautus ešeriukus į dubenį, labai gausiai įdruskinkite, kad druska apsemtų iki viršaus. Palaikykite apie valandą.
  4. Nuplaukite ešeriukus ir užpilkite 9 proc. obuolių actu, atskiestu vandeniu santykiu 0,5:1.
  5. Įdėkite supjaustytus griežinėliais svogūnus, pipirus (juodus ir kvepiančius), lauro lapelius. Vėl palaikykite apie valandą.
  6. Nupilkite skystį (galima šiek tiek palikti pagal skonį). Ešeriukus su likusiais svogūnais ir prieskoniais užpilkite aliejumi iki pat viršaus, kad ešeriukai „paskęstų“.

Šis „silkės“ variantas iš ešerių pagaminamas labai greitai. Taip pat yra ir ilgesnis variantas, kai pasūdyti ešeriukai laikomi per naktį, paskui mirkomi apie valandą, po to žiūrima pagal skonį, ar dar nuplaunami, jei per sūrūs. Toliau procesas kaip aukščiau aprašyta. Vartoti galima gan ilgai, savaitę ir ilgiau, laikant žuvį paskendusią aliejuje ir, aišku, šaldytuve.

Žalios žuvies tradicijos Pamaryje

"Šturmų švyturio" šefas Česlovas Žemaitis teigia, kad Kuršių marių žvejai ar Pamario krašto žmonės visada valgė, valgo ir, manau, valgys, žalią, t. y. šiek tiek pasūdytą žuvį. Anot jo, sūdytos žuvies tradicijas išlaikė pavieniai Lietuvos regionai, kuriuose gausu vandens telkinių. Tačiau miestų gyventojai atitrūko nuo gamtos, pamiršo tradicijas ir dabar baiminasi to, kas nepažįstama.

Č. Žemaitis jau dešimtmetį stengiasi gaivinti įvairias žuvies valgymo tradicijas Lietuvoje, įskaitant ir žalios, šiek tiek sūdytos žuvies vartojimą. Jis sukūrė savitą žuvies ruošimo filosofiją, paremtą metų laikų kaita, kuri padiktuoja, su kokiais ingredientais derinti ruošiamą Lietuvos vandenų žuvį.

Taip pat skaitykite: Naujas silkės skonis

Žalios žuvies paruošimo niuansai

Pagrindinė taisyklė ruošiant žalios žuvies patiekalą - atrasti tinkamą druskos ir cukraus kiekį. Santykis visada išlieka panašus: 1 dalis cukraus ir 3 dalys druskos. Jei ruošiamos žuvies filė yra didelė, jai įsisūrėti prireiks poros valandų, o jei mažesnė - pakaks ir valandos.

Sūdant žuvį kambario temperatūroje, po maždaug valandos ant jos iškrenta rasa - žuvis pasidengia mažais ištirpusios druskos lašeliais. Tai reiškia, kad žuvis prisisotino druskos ir likučius reikia švelniai nuvalyti bei nusausinti. Jeigu reikia sulėtinti druskos įsigėrimo į žuvį procesą, tuomet patartina pasūdytą filė dėti į šaldytuvą, kuriame nustatyta +4°, 0° ar net -1° temperatūra.

Svarbu atkreipti dėmesį į žuvies rūšį, metų laiką ir pagavimo laiką, nes nuo to priklauso žuvies skonis. Č. Žemaitis rekomenduoja vengti naudoti citriną, nes ji „nužudo subtilų lietuviškų žuvų skonį“. Išimtimi laikytinos tik stintos ir perpelės, sūdant jas rekomenduojama naudoti ir šiek tiek citrinos sulčių.

Tinkamai pasūdytą žuvį restorano vyr. virėjas rekomenduoja pašlakstyti alyvuogių aliejumi ir tik tada pradėti maišyti su kitais ingredientais.

Ruduo - geriausias metas ruošti žalią žuvį

Ruduo yra palankiausias metas ruošti žalią žuvį, nes tuo metu galima derinti daug ir įvairių skonių. Soduose sunokę svyra obuoliai, kriaušės, pilna daržovių, žalumynų, miškuose dar ir grybai bei uogos būna, o Lietuvos vandenyse plaukioja tuntai skirtingų žuvų.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai silkės receptai

Rudenį džiugina atklystančios lašišos, kurioms būdinga įspūdinga mėsos struktūra ir skonio savybės. Šios didelės žuvys per Kuršių marias keliauja į nerštavietes mūsų šalies upėse. Lašišų mėsos skonis yra stiprus ir intensyvus, todėl galima žaisti išraiškingesniais prieskoniais ir ingredientais, tokiais kaip balzaminis actas, apelsinai, greipfrutai, marinuotos slyvos ir pan.

Kitos rudeninės žuvys, tinkamos sūdyti:

  • Šlakiai: švelnesnio skonio nei lašišos, greičiau įsisūrėja.
  • Sykuai: ypač švelni mėsa, derinama su melionais, lengvai marinuotomis cukinijomis.
  • Žiobriai: stipraus ir charakteringo skonio, sūdomi su aliejuje pakaitintu česnaku.
  • Seliavos: subtilaus skonio, sūdomos labai trumpai (15-30 min.).
  • Upėtakiai ir kiršliai: subtilus skonis, ingredientų deriniai turi būti gerai apgalvoti.
  • Salačiai: stambūs kaulai, įsisūrėti reikia dvigubai daugiau laiko ir didesnio druskos kiekio.

Kitų metų laikų žuvys, kurias galima sūdyti

Žiemą galima sūdyti stintas, įmaišius imbiero, bei žiobrius. Pavasarį pasirodo perpelės, kurias reikia sūdyti kitaip nei kitas žuvis - tiesiog sudėti žemyn galva ir apiberti druskos sluoksniu. Taip pat pavasarį galima mėgautis ir sūdytais salačiais bei žiobriais. Vasarą nėra gausu žuvies, kurią galima būtų valgyti žalią, tačiau tinkami šlakiai, lašišos ir seliavos.

Česlovo Žemaičio receptas: rudens salotos su sūdytu šlakiu

Ingredientai:

  • Šlakio filė (400 g)
  • Cukrus
  • Druska
  • Alyvuogių aliejus
  • Tamsios spalvos bekaulės vynuogės
  • Žaliosios bekaulės vynuogės
  • Vienos rūšies lapinės salotos
  • Melionas
  • Žalioji citrina
  • Bruknės ar spanguolės
  • Kriaušės
  • Mėtos

Paruošimo būdas:

  1. Paruoškite šlakio filė - iškaulinkite ir padėkite nugara į apačią. Pabarstykite cukrumi ir druska. Santykis turi būti 1:3, priklausomai nuo skonio. Taip paruošta filė palikite kambario temperatūroje (priklausomai nuo storio) 1 val. arba 2 val. Požymis, pagal kurį suprasite, kad žuvis jau pakankamai įsisūrėjo - filė paviršiuje atsiradę maži lašeliai (ištirpusi druska). Kai filė pakankamai įsisūrėja, likusią druską švelniai nuvalykite ir nusausinkite.
  2. Tada žuvį jau galima pjaustyti vidutinio dydžio kubeliais ir maišyti su kitais ingredientais. Jei pasūdytos žuvies lieka, nesupjaustytą filė galite suvynioti į sviestinį popierių ir laikyti šaldytuve dar maždaug parą.
  3. Per pusę perpjautas vynuoges, meliono kubelius, bruknes, spanguoles, stambiai plėšytus salotų lapus, smulkintas mėtas ir kriaušių skilteles sudėkite į dubenį ir pabarstę nedideliu kiekiu cukraus pašlakstykite žaliosios citrinos sultimis bei alyvuogių aliejumi. Galiausiai sudėkite sūdytos žuvies gabaliukus ir viską išmaišykite.

Velykų stalas Rusnėje: žuvis vietoj mėsos

Didžiausioje Lietuvos saloje Rusnėje per Velykas nepasigendama mėsos - šventinį stalą dažniausiai papuošia patiekalai, pagaminti iš šviežiai pavasarį pagautos žuvies. Karpis, karšis, silkė - vienos iš pagrindinių žuvų, be kurių Velykos Rusnėje yra neįsivaizduojamos.

Keletas receptų Velykų stalui iš žuvies:

  • Žuvienė: į pasūdytą vandenį įdėkite virti daržoves su prieskoniais.
  • Silkės blynai: silkę supjaustykite smulkiais gabalėliais, o iš likusių produktų paruoškite pakankamai tirštą miltinių blynų tešlą. Į ją sudėkite silkę, išmaišykite ir kepkite keptuvėje, kol gražiai apskrus.
  • Karšio paštetas: supjaustykite karšį, įtrinkite jį prieskoniais ir pakepkite įkaitintame aliejuje. Iškeptą žuvį atvėsinkite, išimkite kaulus, o likusią mėsą malkite 4 kartus, kad susimaltų ir smulkieji žuvies kauliukai. Į paruoštą masę supilkite išlydytą atvėsintą sviestą, pagal skonį įberkite druskos, pipirų, įmuškite kiaušinį, įpjaustykite morkas ir gautą masę gerai išmaišykite. Atvėsusią žuvies masę formuokite kepimo plėvelėje, kartu įsukdami ir virtus kiaušinius.
  • Šokoladinis pyragas su žuvimi (netikėtas derinys): Kiaušinius, cukrų ir margariną maišykite tol, kol neliks cukraus kristalų. Į masę supilkite pieną, kakavą, esencijas bei miltus, sumaišytus su kepimo milteliais. Viską gerai išmaišykite ir kepkite orkaitėje 1 val.

Kuršių silkės ir strimelės: senoviniai receptai

Šiandien, kai parduotuvėse parduodama ypatingai brangios ir neskanios sūdytos strimelės ir silkės, kai jų kaulai ir ašakos yra tirpinamos nuodingais chemikalais, pasigaminkite jas kuršiškai.

Taip pat skaitykite: Marinuota silkė su svogūnais

Kuršių zalclakei (virtam sūrymui) silkėms:

  • 1 litras vandens
  • 5 pilni su kaupu šaukštai druskos
  • 3 nubraukti šaukšteliai medaus
  • 1 pilnas su kaupu šaukštelis garstyčių miltelių
  • Šaukštas garstyčių sėklų
  • 5 laurų lapai
  • 10 kvapiųjų pipirų
  • 3 gvazdikėliai

Užvirinkite vandenį, suberkite ingredientus ir pavirkite 7 minutes. Atvėsinkite sūrymą. Jei silkės užšaldytos, jas reikia atlaidinti. Silkių neskusti, tik nuplauti, būtinai išlupti žiaunas, nes nuo jų silkės pasidarys karčios ir sudėti į pailgą talpą (su dangteliu), užpilti kambario temperatūros sūrymu.

Kuršių zalclakei (virtam sūrymui) strimelėms:

  • 1 litras vandens
  • Pora saujų svogūnų lukštų
  • 6 nubraukti šaukštai druskos
  • 3 šaukšteliai medaus
  • Šaukštelis džiovintų peletrūnų
  • 3 laurų lapai
  • 10 kvapiųjų pipirų
  • 3 gvazdikėliai

Užvirinkite vandenį su svogūnų lukštais, suberkite ingredientus ir pavirkite 7 minutes. Atvėsinkite sūrymą. Jei strimelės užšaldytos, jas atlaidinti. Strimeles nuplauti, būtinai išlupti žiaunas ir sudėti į pailgą talpą (su dangteliu), užpilti kambario temperatūros sūrymu.

Taip pat galima ruošti lašišas, upėtakius, peledes, seliavas, sykus, šlakius. Jos bus gražios auksinės spalvos.

Lašišos, šlakio, kiršlio, upėtakio, syko, peledės sūdymas namuose

Skusti žvynų nereikia, nebent jei žuvys purvinos, tai jas nuplauti. Perpjauti žuvį išilgai per pusę, išmesti nugarkaulį, ištraukyti ašakas, abi puseles apibarstyti stambia druska, išmaišyta su cukrumi (1 kg žuvies - 95 g druskos ir 15 g cukraus), puseles suglausti, dėti į dangteliu uždaromą indą ir kišti į šaldytuvą. Patartina kelis kartus apversti, bet jei nėra laiko - nieko baisaus.

Kiti pamario žuvies patiekalai:

  • Kepta lašiša su morkomis nasruose: Išvalyti ir nuskusti 1 kg lašišą. Nasrus pražiodinti, įdėti morkas, kad iškepusios nasrai būtų prasižioję. Iš vidaus apšlakstyti 20 g obuolių actu, žiupsneliu maltų juodųjų pipirų ir palikti pusvalandžiui marinuotis. Prieš kepant, veterinariniu švirkštu su stora adata prišvirkšti 100 g vyno sūrymo (100 g balto vyno ištirpinti 20 g druskos), gražiai įdėti į keptuvę. Pelekus ir uodegą apsukti folija ir kepti orkaitėje. Iškepus, odą nulupti, atvėsinti, dėti ant padėklo, iš nasrų išimti morką, į akis įdėti alyvuoges.
  • Įdarytas karpis: 1 kg karpį nuskusti, išvalyti, išplauti vidų, išpjauti stuburkaulį, didžiąsias ašakas ir nusausinti. Vidų ir išorę įtrinti žiupsneliu druskos ir maltų juodųjų pipirų ir palikti 30 minučių. 200 g nuluptų ir skiltelėmis supjaustytų obuolių, pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais. Įdaryti karpį. Pjūvio kraštus sutvirtinti mediniais smeigtukais. Nugarą įpjaustyti, į pjūvius įdėti citrinos, apelsino arba mandarino griežinėlius. Į skardą sudėti kilogramą pusiau išvirusių bulvių, česnaką, poro gabaliukų, pomidoriukų. Karpį, apteptą aliejumi, dėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi ir kepti orkaitėje.
  • Įdaryta lydeka: 1,5 kg lydeką išdaryti, iškirpti žiaunas, kruopščiai nulupti odą. Iš žuvienos pašalinti kaulus ir sumalti kartu su 60 g batono be plutos išmirkyto 95 g grietinėlės, 100 g pasiruoštų (kepintų) svogūnų. Į gautą masę įmušti vieną didelį kiaušinį, įdėti 50 g kaimiško sviesto, pagardinti viena išspausta česnako skiltele, 9 g druskos, žiupsneliu maltų juodųjų pipirų, žiupsneliu džiovintų peletrūnų ir gerai išmaišyti. Skardą iškloti kepimo popieriumi, jį ištepti aliejumi, dėti žuvį, ją aptepti sviestu ir kepti 180 laipsnių orkaitėje 30 min. Lydeką dėti ant padėklo ir atšaldyti. Puošti, kai atšals.
  • Keptos stintos kuršiškai: Kuršiai stintas kepdavo arba aliejuje arba lydytame svieste. Išdarydavo jas taip, kad liktų galvos be žiaunų ir ikrai ar pieniai be vidurių su pūsle. Žuveles pavoliodavo miltuose ir kepdavo tiek, kad jos taptų traškiomis, „štyvomis“, kad paėmus už uodegos jos stačios stovėtų, net nelinktų. Kuršiai prie stintų būtinai duodavo krienų. Be to čiabuviai kuršiai, norėdami ilgiau gardžiuotis nepakartojamu stintų skoniu ir kvapu, keptas stintas marinuodavo išskirtinėje zalclakėje (sūryme).

Lydekų ikrai: receptai ir patarimai

Išdarant lydeką atidžiai, kad nepažeistumėte tulžies ir neaplietumėte jos kartėliu ikrų, ikrus su visu plėvelės maišeliu išimti. Puode užvirinti vandenį, puodą nukelti nuo kaitrės ir į jį sudėti ikrus. Kai vanduo atvės, nuo ikrų nurinkti plėveles ir juos nuplauti po tekančiu vandeniu. Po to didesnį smulkiomis akelėmis sietą iškloti šlapia marle, ant jos supilti ikrus, suėmus marlės kraštus, išimti iš sieto ir pasiūbuoti į šonus. Plėvelių likučiai prikibs prie marlės. Ikrus išberti į kitą indą, marlę švariai išplauti, dar kartą iškloti sietą, ant marlės suberti ikrus, juos nuplauti vandens čiurkšle. Tada suėmus marlės kraštus, išimti iš sieto ir pasiūbuoti į šonus. Plėvelių likučiai vėl prikibs prie marlės. Sietą ir marlę švariai išplauti nuo prikibusių plėvelių. Išvalytus ikrus kelis kartus perpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu ir leisti jam nutekėti. Paruoštus ikrus sudėti į išplikytus stiklainius, užpilti aliejumi ir laikyti šaldytuve. Po 2-3 dienų ikrus galima vartoti.

Lietuviai vaišėms šviežius lydekų ikrus išmaišydavo su smulkiai kapotais svogūnais. Svogūnus rinkdavosi ne aitrius, o saldesnius ir jų dėdavo pusę tiek, kiek ikrų. Kauno Šančių žvejai nuo lydekų ikrų nurinkdavo plėves, sudėdavo į litrinį stiklainį, ir užpildavo šaukštą druskos. Kai susidarydavo sūrymas (rasalas), jį nupildavo. Taip darydavo kelis kartus, po to ikrus atsargiai suspausdavo, užpildavo saulėgrąžų aliejumi taip, kad apsemtų.

Žuvies pyragas - apkepas: senovinis receptas

Advento metu, sekmadieniais, daugelis lietuvininkų-šišioniškių (Klaipėdos krašto čiabuviai gyventojai), ir lietuvininkų-būrų (Karaliaučiaus krašto čiabuviai gyventojai) kepdavo purų žuvies pyragą - apkepą, ant jų stalų patekusį nuo senų seniausių laikų.

Pyrago užpilui 50 g sviesto apkepinti su 50 g miltų, atskiesti 250 g karšto pieno, gerai išplakti ir gerai ištrinti per sietą, kad neliktų gumuliukų. 600 g žuvies supjaustytos smulkiais gabaliukais (būtinai išrinkti ašakas) apkepinti 30 g aliejuje, būtinai nuspausti susidariusį skystį, užpilti užpilu ir išmaišyti.

Žuvies padažas: receptas

Supilti į plakiklio talpą 150 ml neriebaus kaimiško pieno, 300 ml alyvuogių aliejus (paragauti, kad nebūtų kartus) ir plakti kelias sekundes didžiausiu greičiu, kol masė keliagubai padidės ir taps puri. Po to sudėti 3 šaukštus gatavų garstyčių, 2 šaukštus citrinų sulčių, 0,5 šaukštelio druskos ir dar kelias sekundes plakti, kol ištirps druska.

Trikampiai pyragėliai su žuvimi: receptas

Pirmiausia reikia atskirti kiaušinių baltymus ir trynius. Trynius kiek paplakti, išmaišyti su smulkiais kubeliais supjaustyta žuvimi, smulkiai kapotais krapais, pagardinti druska ir maltais juodaisiais pipirais. Tešlą iškočioti ir supjaustyti 10 ir 10 cm kvadratais. Ant vieno tešlos kvadrato trikampio dėti įdarą, tešlą užlenkti taip, kad apgaubtų įdarą ir susidarytų trikampis, gerai suspausti (galima kraštus apipjauti rantuotu riedančiu peiliu), viršų aptepti baltymu, galima apibarstyti kmynais, krapais arba pankolio sėklomis.

Spanguolių kisielius su žuvimi: netikėtas derinys

Spanguolės stabdo arba net neleidžia vystytis vėžio augliams. Perrinktas, gerai nuplautas spanguoles nuplikykite verdančiu vandeniu, išgriebkite ir ištrinkite per sietą. Greituoju būdu galima sutrinti plakikliu ir nusunkti per marlę. Gautas sultis atidėkite, o tirščius supilkite atgal į vandenį ir dar 5-10 min. pavirinkite. Paskui iškoškite per dvigubą marlę, supilkite medų, išmaišykite ir ataušinkite iki kambario temperatūros. Po to sudėkite kildytas mieles ir pastatykite šiltai, kad parūgtų. Kitą dieną nugraibykite putas, suberkite razinas ir, sandariai uždarius indą, palaikykite 2-3 dienas.

Silkė - populiariausia žuvis Lietuvoje

Atlikti tyrimai parodė, kad įvairiai paruoštą, marinuotą, sūdytą silkę vartoja apie 90 proc. visų Lietuvos gyventojų ir iš visų žuvų jos suvalgoma daugiausiai.

Pavasarinio neršto metu pagaunama liesa, neriebi silkė, turinti tik 4-6 proc. riebalų. Ir skonis jos būna prastesnis, todėl tradiciškai silkė gaudoma vasaros pabaigoje - rudens pradžioje (tuo metu ji turi daugiau nei 20 proc. riebalų). Kadangi riebioje silkėje yra sąlyginai mažai vandens, ji pasisavina tik reikiamą kiekį druskos ir pernelyg neįsūrėja.

Maždaug 10 g svorio silkės gabaliuke yra nemažai baltymų (1,80 g) ir riebalų (1,95 g). Šie riebalai nėra paprasti - didžioji dauguma jų - tai polinesočiosios rūgštys (Omega-3), kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo aterosklerozės. Omega-3 rūgščių kiekiu silkė praktiškai nenusileidžia lašišai ar unguriui.

Silkės istorija

Iki XV amžiaus silkė buvo laikoma maistu, netinkamu save gerbiantiems žmonėms. Silkės nemėgo dėl nemalonaus jos kvapo bei kartaus skonio. Ši žuvis buvo elgetų ir vienuolių maistas.

Požiūrį į silkę pakeitė olandų žvejys Viljamas Jakobas Beikelsas, kuris prieš sūdant silkes pašalino jų žiaunas, dėl kurių ši žuvis dvokė ir buvo karti. Taip apdorotą silkę žvejys gražiais sluoksniais sudėjo į statines, kiekvieną sluoksnį tolygiai apibarstydamas druska.

Gandas apie olandišką silkę netruko pasklisti po visą Europą. “Elgetų maisto” paklausa didėjo neįtikėtinais tempais, tad apsukrūs olandų pirkliai nedelsdami puolė šią žuvį gaudyti ir pardavinėti.

Perpelės: panašios į silkes

Smaližiai teigia, kad perpelių žuvienos skonis - subtilesnis, tačiau silkė mėsingesnė ir turi sąlyginai mažiau ašakų. Pagal senuosius pamario gyventojų rerceptus perpeles galima kepti lauže įvyniotas į storą popierių, o kad jos būtų skanesnės pilvas prikemšamas žalumynų ir lašinukų arba šoninės gabaliukų mišiniu.

Perpelę kaip bet kurią šviežią, t.y. nesūdytą, silkę galima kepti elementariausioje keptuvėje, į kurią įpiltas valgomasis šaukštas druskos. Tačiau, kulinarų nuomone, gardžiausia - sūryme su prieskoniais marinuota perpelė.

Sūryme marinuotos perpelės receptas:

Reikės:

  • Stiklainio arba uždengiamo indo
  • Šviežios perpelės kilogramo (išskrosta ir be galvų)

Marinatas:

  • 1 l vandens
  • 2 valgomieji šaukštai druskos
  • 1 valgomasis šaukštas cukraus
  • 1 valgomasis šaukštas acto arb citrinos rūgšties

Prieskoniai:

  • 2-3 gvazdikėliai
  • 2-4 juodieji pipirai
  • Garstyčių milteliai - 1 arbatinis šaukštelis
  • 2 lauro lapai

Gaminimas:

  1. Supjaustytą gabalais žuvį sudėkite į stiklainį.
  2. Į katiliuką įpilkite šilto virinto vandens, kuriame ištirpinkite druską ir cukrų.
  3. Užvirinkite vandenį, palaukite kol jis atauš ir šiuo marinade užpilkite į stiklainį sudėtą perpelę.
  4. Prieš pilant marinadą į stiklainį suberkite garstyčių milteliai ir prieskoniai.
  5. Kad perpelė įsisūrėtų, reikia stiklainį parą palaikyti vėsioje vietoje.

Sūdyta perpelė valgoma su marinuotais ar žaliais svogūnais, duona ar virtomis šviežiomis bulvėmis.

Žuvies nauda sveikatai

Mitybos specialistai teigia, kad žuvį valgyti reikia bent kartą per savaitę. Tai ypač naudingas mūsų organizmui produktas, nes žuvyje gausu riebalų, baltymų, fosforo, cinko, kalcio, geležies ir vitaminų.

tags: #pamario #silkė #receptai

Populiarūs įrašai: