Dienos pietūs Odesos stiliumi: skonis, kuris nukelia į Ukrainą
Dažnai ieškome vietų, kur galėtume skaniai papietauti. Šiame straipsnyje apžvelgsime įspūdžius iš restorano, kuris siūlo dienos pietus Odesos stiliumi. Tai ne tik maistas, bet ir kelionė į Ukrainos kultūrą ir skonius.
Prisiminimai apie tikrą šašlyką
Pradėkime nuo to, kas dažnai kelia nostalgiją - šašlykai. Daugelis prisimena vaikystę, kai šašlykai buvo marinuojami actu ir dideliu kiekiu svogūnų. Actas, druska ir pipirai "nužudydavo" mėsos skonį. Tačiau tikras šašlykas neturėtų būti toks. Jis turi būti minkštas, sultingas ir su subtiliu prieskonių aromatu.
Smalsumas nuveda į "Mangal"
Restoranas "Mangal" sudomino dėl to, kad jame dirba virėjai iš Turkijos, o valgiaraštis atspindi šios šalies virtuvę. Turkų virtuvė ir aptarnavimas dažnai džiugina labiau nei Lietuvos restoranų. Vienas iš skiriamųjų restorano bruožų - komplimentai nuo šefo. Laukiant užsakytų patiekalų, čia patiekiama duonelė su užtepėle bei alyvuogėmis. Užtepėlė primena šaltibarščius be burokėlių, tačiau paskaninta prieskoninėmis žolelėmis, ji padvelkia vasariška gaiva.
Lęšių sriuba - netikėtas atradimas
Kartu atkeliavo ir humusas. Tačiau kol bandžiau susivokti, nuo ko pradėti, buvo patiekta sriuba. Šioje vietoje reikėtų daugiau komunikavimo tarp virtuvės ir salės darbuotojų. Nenorėdamas, kad atšaltų sriuba, vos paskanavęs užkandžių, nustūmiau juos į šoną. Turkijoje lęšių sriuba tokia pat populiari, kaip pas mus šaltibarščiai. Sriubos skonis maloniai nustebino. Tai buvo kažkoks naujas atradimas, skirtingas nuo Turkijoje ragautų sriubų.
Humusas - paprastumas, reikalaujantis meistrystės
Po lęšių sriubos gavau nedidelę pertrauką tarp patiekalų, kurios metu galėjau įvertinti ir užkandžius. Atrodo, kas tas humusas: avinžirniai, aliejus, česnakas. Tačiau svarbiausia - proporcijos. Nė vienas ingredientas negali užgožti kitų. Humuso skonis puikus, tačiau virtuvei reikėtų padirbėti ties pateikimu.
Taip pat skaitykite: Įvairių šalių gimtadienio papročiai
Ėrienos šašlykas - pagaliau skanus šašlykas Lietuvoje!
Pagrindiniam patiekalui pasirinkau ėrienos šašlyką. Po pirmojo kąsnio supratau, kad pagaliau valgau skanų šašlyką Lietuvos restorane. Minkšta, sultinga ėriena, neperkepta, neapdegusi, kiekvienas gabaliukas kepė atskirai, prižiūrimas kelių virėjų. Druska ir pipirai dominavo tiek, kiek reikėjo ir neužgožė mėsos skonio. Geram šašlykui nereikia jokių papildomų padažų.
Airanas - Turkijos stebuklas
Valgydamas šašlykus prisiminiau dar vieną Turkijos stebuklą - airaną. Deja, Lietuvoje parduodamas airanas neprilygsta skanautam Turkijoje.
Desertui - šventės tęsinys
Desertas reikalingas, nes šventė turi tęstis.
Vertinimas ir padavėjų darbas
Vertinimas - 5/5. Taip pat noriu paminėti padavėjus. Puikiai mačiau ne tik mus aptarnavusios merginos, bet ir kelių jos kolegų darbą. Jokių priekaištų. Toks jausmas, kad savininkai gyvena savo verslu, dėl jo išgyvena. Būdami restorane jie nebyliai kontroliuoja darbuotojų darbą, o prireikus išsako pastabas, net pakalbina klientus.
Pastabos ir rekomendacijos
Kadangi restoranas ką tik atsidarė, tai, kad jame negalima atsigerti vietoje išspaustų sulčių, vertinsiu kaip pataisomą klaidą. Norėdami vadintis restoranu, turite pasiūlyti bent jau natūralių apelsinų ar greipfrutų sulčių. Dar viena klaida - komunikavimo stoka. Neskubėkite visko sunešti klientui ant stalo.
Taip pat skaitykite: Greitas maistas Vievyje
"Odessa": Ukrainietiški dienos pietūs Kauno širdyje
Vieną dieną Kauno Laisvės alėjoje, ties Soboru, pamačiau lauko stovą su rusišku užrašu apie dienos pietus. Iškart pagalvojau - „rusai puola“. Prie įėjimo radau užrašą „Odessa“. Keista, pavadinimas lyg ir sufleruotų, kad restoranas ukrainietiškas, o užrašas prieš lauko terasą tai neigia. Užeinu į vidų, o ten - tuščia. Užgniaužiu pyktį ir įsitaisau prie vieno iš staliukų. Skanus maistas - geriausias vaistas nuo depresijos, ir atvirkščiai - prastas maistas bukina smegenis.
Meniu: silkė, barščiai ir "Kijevo" kotletas
Užsakau silkės, barščių ir „Kijevo“ kotletą, o sprendimą dėl koldūnų atidedu vėlesniam laikui - gal jie bus desertui. Silkė gera, pagal tai, kaip ji buvo išdorota, galiu drąsiai teigti, jog tai buvo padaryta vietoje, o ne nupirkta jau išvalyta ir išmirkusi aliejuje ir visokiuose cheminiuose junginiuose. Ukrainietiški barščiai būtų taip pat praslydę su tuo pačiu klausimu, kad kažko trūksta. Bet prisiminiau svogūnus prie silkutės, sriuboje pamačiau svogūnus su mėsos gabalais, ir tai mane pastūmėjo prie mįslės įminimo. Pasikviečiau padavėją ir išsakiau pretenziją, o tuo pačiu - ir užsakymą: ukrainietiškos degtinės. Barščiams jokių pretenzijų: tiršti, gausūs mėsos. Labai sužavėjo sriubos, kainuojančios 3,50 euro, patiekimas.
"Kijevo" kotletas: tradicijos ir interpretacijos
„Kijevo“ kotleto nuotrauką tą pačią dieną po apsilankymo restorane įkėliau į instagramą. Ten atsirado tokių komentarų, kurie man daro gėdą: tautiečiai drąsiai komentuoja, nors turi skurdų žinių bagažą. Jei jūsų bobutė Stefa gamina vištienos kotletus iš maltos mėsos, tai nevadinkite jų „Kijevo“ kotletais, net jei ji į juos įgrūda gabaliuką sviesto. O dabar apie mano valgytą „Kijevo“ kotletą. Taip, jo forma ir man pasirodė įdomi ir nematyta. Firminis „Kijevo“ kotleto ženklas - iš jo styrantis vištienos kauliukas. Įdomiai derėjo ir grikiai, gardinti pievagrybiais. Gal kiek liūdnai atrodė daržovės.
Padavėjų darbas: vaišingumo pamokos
Visada vertinu visumą, o čia padavėjai geriausiu atveju verti 2/5. Nuo padavėjo, kaip ir nuo barmeno iškalbos, taip pat specialybės išmanymo priklauso, kaip ilgai restoranas gyvuos. Šį kartą apie maistą - apie patiekalus ar gėrimus kalbėjau tik aš, nesulaukiau jokių pasiūlymų. Ar man ką pasiūlė? Nieko. O jeigu kada nors lankėtės Odesoje ir žinote, kokie vaišingi šio miesto gyventojai, nesunkiai pastebėsite klaidą, kurią padarė padavėja. Kodėl, klientui išgėrus stikliuką, ji nepaklausė: „Gal norėsite pakartoti?“ Negi jiems mokama už tai, kad saugo barą ir salę? Darbdaviams priimant į darbą padavėjus ar barmenus siūlau juos patikrinti paprašant papasakoti kokį nors anekdotą. Vienintelė vieta, kur šmaikštumo turi būti saikingai - virtuvė.
Nepagarba ukrainiečių kalbai
Dar vienas minusas, kuris skaudus visiems ukrainiečiams - tai nepagarba ukrainiečių kalbai. Tikiuosi nepamiršote, kad pusryčiai ukrainietiškai - сніданок, o vakarienė - вечеря.
Taip pat skaitykite: Valentino dienos želė tortas: gaminimo instrukcijos
Odesa karo metu: linksmybės ir istorinė atmintis
Nepriklausomybės a. Iki 31 laipsnio sušilęs oras nustebino visus, tačiau mane bei viešbučio kolegą, Kolumbijos žurnalistą, politologijos profesorių Džoną Mario Gonsalesą ne mažiau pribloškė karo metu mieste vykstančios linksmybės. Kolumbietis sakė pasibaisėjęs sugriovimų vaizdais Bučoje ir Irpinėje, tačiau odesiečių linksmybės jį didžiai nustebino. Administratorė apgailestavo, jog dėl nuo 24 iki penktos valandos ryto veikiančios komendanto valandos sumažėjo turistų kiekis bei jos pusseserės baro pajamos. Nataša - rusakalbė. Nataša šį potvarkį kol kas ignoruoja. Netikėtai valstybine kalba per susitikimą prašneko ir 78 metų buvęs kariškis Romanas, nors prieš pusantrų metų jis irgi kalbėjo tik rusiškai. Pirmą kartą atvykęs į Odesą labai nustebau pamatęs tris paminklus Rusijos carams. Mergina priminė, jog paminklas Jekaterinai ll buvo pastatytas 1900 metais, tačiau 1920 metais bolševikai jį nuėmė ir jisai dulkėjo muziejaus rūsyje. 2007 metais prorusiška Odesos valdžia už miesto pinigus jį atrestauravo ir pastatė, nors tam priešinosi istorikai ir prezidentas V. „Manau, kad Maskva seniai planavo užgrobti Ukrainą. Odesa visada Rusijai buvo svarbus miestas, kurortinis perlas, todėl čia skyrė ypatingą dėmesį Kremliaus požiūrio į istoriją propagavimui, ir ignoravo lietuviškos pilies įamžinimą", - pareiškė istorijos profesorius Vladimiras Pivtorakas.„Būtina šalinti ir paminklą A.Puškinui, nes per jo aukštinimą buvo skatinama kalbėti rusiškai.
tags: #odessa #dienos #pietus #receptai