Nuodingiausios Pietų Amerikos gyvatės
Gyvatės nuo seno kelia žmogui pagarbą, smalsumą ir baimę. Nors dauguma pasaulyje gyvenančių gyvačių yra nepavojingos, nuodinga gyvatė išsiskiria nuodingumu ir gebėjimu sukelti rimtą pavojų tiek gyvūnams, tiek žmonėms. Pietų Amerika pasižymi didele biologine įvairove, todėl čia galima rasti įvairių nuodingų gyvačių rūšių. Šiame straipsnyje aptarsime nuodingiausias Pietų Amerikos gyvates, jų ypatybes, nuodus ir galimą pavojų.
Koralinės gyvatės (Micrurus)
Koralinės gyvatės (Micrurus) - tai aspidinių (Elapidae) šeimos gyvačių gentis, apimanti apie 50 rūšių. Šios gyvatės paplitusios Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Koralinės gyvatės pasižymi ryškiu spalvų deriniu - jų kūnas išmargintas juodais, raudonais ir geltonais žiedais. Kūnas siekia iki 1,5 m ilgio, galva maža, uodega trumpa. Viršutiniame žandikaulyje turi du nuodinguosius dantis.
Mityba ir elgsena
Koralinės gyvatės minta įvairiais smulkiais ropliais. Jos yra kiaušinėdės. Šios gyvatės yra labai nuodingos, joms įkandus miršta apie 10 % žmonių. Brazilijoje dažna paprastoji koralinė gyvatė (Micrurus corallinus), kurios kūnas apie 60 cm ilgio. Ji gyvena miškuose ir yra aktyvi naktį. Panašaus dydžio Pietų Amerikoje paplitusi kobrinė gyvatė (Micrurus frontalis). Amazonės baseine gyvena didžioji koralinė gyvatė (Micrurus spixi).
Nuodingumas
Koralinių gyvačių nuodai yra neurotoksinai, kurie veikia nervų sistemą, sukeldami paralyžių ir kvėpavimo sutrikimus. Įkandimas gali būti mirtinas, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba.
Žararaka (Bothrops jararaca)
Žararakà (Bothrops jararaca), dar vadinama paprastąja žararaka, priklauso botropsų (Bothrops) genties duobagalvių gyvačių rūšiai. Ši gyvatė plačiai paplitusi Pietų Amerikoje.
Taip pat skaitykite: Kontrastai Pietų Afrikoje
Išvaizda ir gyvenimo būdas
Žararakos kūnas siekia iki 1,5 m ilgio, yra gelsvai rusvas. Liemens šonuose išsidėsčiusios 2 eilės S raidės pavidalo dėmių. Nuodingieji dantys, palyginti su kūno ilgiu, yra labai dideli - 2 cm ilgio. Žararaka gyvena žolėmis ir krūmais apaugusioje savanoje ir retmiškiuose. Dieną šildosi saulėje, naktį tyko įvairių rūšių graužikų ir paukščių.
Nuodų panaudojimas
Žararakos yra gaudomos nuodams gauti. Iš vienos žararakos gaunama apie 34 mg sausų nuodų. Šių gyvačių nuoduose yra batroksobinas - fermentas, skatinantis kraujo krešėjimą.
Batroksobinas: nuo nuodų iki vaistų
Batroksobinas - gyvačių nuodų fermentas, skatina kraujo krešėjimą. Tiesą sakant, tai yra vienas iš būdų kaip kaisakos žudo savo aukas - jų kraujas tiesiog stingsta venose. Mokslininkai sugalvojo, kaip panaudoti tokią efektyvią medžiagą - ji gali padėti stabdyti kraujavimą. Batroksobinas chirurgijoje naudojamas jau kurį laiką.
Prieš kelerius metus mokslininkai sumaišė šį fermentą su nanopluošto hidrogeliu, taip sukurdami švirkštu įleidžiamą tvarstį. Ir tai - nuostabi technologija, leidžianti greitai ir saugiai stabdyti kraujavimą chirurginės operacijos metu. Tačiau dabar tarptautinė mokslininkų komanda sukūrė šį tą, ką ateityje galbūt išvysime pirmos pagalbos vaistinėlėse. Jie įterpė batroksobiną į modifikuotą želatiną, sukurdami medžiagą, kurią jie patys pavadino kraujavimą stabdančiais superklijais.
Iš esmės, tai - gelis, kuris apšviestas tampa labai lipniu. Jis skatina krešėjimą ir tuo pačiu uždaro žaizdą. Naudotojui reikėtų išspausti gelį iš tūtelės tiesiai ant žaizdos ir ją apšviesti žibintuvėliu (galima įsivaizduoti, kad tam dažniausiai būtų naudojamas žibintuvėlis). Gelis taptų lipnus kaip klijai ir būtų nenuplaunamas krauju. Mokslininkai savo klijus išbandė su žiurkėmis. Jie efektyviai stabdė labai gilius odos įpjovimus, plyšusias aortas ir inkstų sužeidimus. Klijai suveikdavo per 45 sekundes ir sumažindavo kraujavimą net 78 %. Jie taip pat yra stipresni už dabar naudojamas panašias medžiagas.
Taip pat skaitykite: PAR kelionių patarimai
Kitų nuodingų gyvūnų įtaka
Svarbu paminėti, kad nuodingumas būdingas ne tik gyvatėms. Kai kurie kiti Pietų Amerikos gyvūnai taip pat gali būti pavojingi.
Medlaipinės varlės
Medlaipinės varlės priklausančios Dentrobatidae šeimai ir gyvenančios Centrinės ir Pietų Amerikos atogrąžų miškuose, yra vieni nuodingiausių gyvūnų pasaulyje. Nuodingiausia iš jų yra siaubingoji lapalaipė (lot. Phyllobates terribilis). Jos išskiriami nuodai yra tokie stiprūs, jog suaugusiam žmogui nužudyti užtenka vos 2 mikrogramų (0,000002 g). Įdomu tai, kad šios varlės nėra savaime nuodingos. Perkėlus gyvūnus iš jų natūralios buveinės, jie taptų paprastomis varlėmis. Mat šios varlės minta nuodingais vabzdžiais, kurie savo ruožtu nuodus gauna iš augalų.
Pavojingiausių gyvūnų nustatymo iššūkiai
Nustatyti, kuris nuodingas gyvūnas yra pats pavojingiausias žmonėms, nėra lengva. Viskas priklauso nuo apibrėžimo ir to, kas mus domina: pavyzdžiui, jei nagrinėjame gyvates, ar norime sužinoti, kurios gyvatės įkandimas nužudo daugiausiai žmonių, ar kuriai gyvatei įkandus yra mažiausiai šansų išgyventi? Bandant atsakyti tiek į pirmąjį, tiek į antrąjį klausimą susiduriame su keliomis problemomis.
Gyventojų tankis ir socialiniai įpročiai neabejotinai daro įtaką žmonių, mirusių nuo nuodingo gyvūno įgėlimo, skaičiui. Galimybė greitai gauti pirmąją pagalbą ir tinkamą priešnuodį žymiai padidina šansus išgyventi. Taip pat reikėtų turėti mintyje tai, jog kai kurios nuodingos rūšys yra gerokai agresyvesnės už kitas.
Nuodų toksiškumo matavimas
Nuodų toksiškumą mokslininkai matuoja pasitelkę „Mirtina dozė 50 proc.” (Lethal Dose 50%, LD50) testą. Šis testas parodo, kokią toksino dozę panaudojus žūtų pusė tiriamos populiacijos. Paprastai tiriamos laboratorinių gyvūnų, pavyzdžiui pelių, žiurkių ar jūrų kiaulyčių populiacijos, o gautus rezultatus bandoma pritaikyti ir žmonėms.
Taip pat skaitykite: Švietimo sistemos analizė: Korėja ir Lietuva
Žinoma, tokia metodologija turi savų minusų. Šie laboratoriniai gyvūnai paprastai dauginasi tarpusavyję, tad gimę individai mažai primena laukinius gyvūnus. Be to, gyvūnai nuo žmonių fiziologiškai smarkiai skiriasi: tai, kas gali sukelti gyvūno mirtį, nebūtinai sukels tokią pačią reakciją ir žmonėms (galimas ir atvirkštinis variantas). Puikus to pavyzdys yra šokoladas: nors nuodingas šunims, papūgoms ir kitiems gyvūnams, kurie negali įsisavinti šokolade esančios medžiagos teobromino, šokoladas žmonėms nekenkia.
Taip pat labai svarbu, kokiu būdu (intraveniniu, poodiniu, į raumenis ar kitu) toksinas patenka į kūną. Nuo to priklauso organizmo reakcija į nuodingą medžiagą, be to mažiausia mirtina dozė gali būti šimtus kartų didesnė, kai nuodas patenka per odą negu kai yra suleidžiamas tiesiai į kraujotakos sistemą. Dėl šių priežasčių laboratorijoje gautų rezultatų pritaikymą realioms situacijoms reikėtų vertinti kritiškai.
Pirmosios pagalbos svarba
Svarbu žinoti, kad daugumai įgėlimų atrasti priešnuodžiai. Laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti gyvybę. Įvykus įkandimui, svarbu:
- Išlaikyti ramybę.
- Nejudinti gyvatės.
- Kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje bus suteikta kvalifikuota pagalba.
tags: #nuodingiausios #Pietų #Amerikos #gyvatės