„Nepatogus kinas“: dokumentinis kinas, atveriantis duris į sudėtingas realijas
„Nepatogus kinas“ - tai tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, Lietuvoje vykstantis kasmet nuo 2007 m. Festivalio metu pristatoma filmų ir renginių programa, kurianti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės ir tvarumo temoms. Rengiami patyriminiai seansai, pokalbiai su filmų kūrėjais, herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Festivalis siekia atkreipti dėmesį į sudėtingas ir dažnai nepatogias temas, skatinti diskusijas ir ugdyti visuomenės sąmoningumą.
Festivalio tikslai ir temos
Pagrindinis festivalio tikslas - per dokumentinį kiną atskleisti tikras istorijas apie tikrus gyvenimus, pradedant pasaulį keičiančiais įkvepiančiais žmonėmis ir baigiant neįtikėtinais bei kontroversiškais nutikimais. Festivalio organizatoriai tiki, kad autentiškos istorijos ir tikrų žmonių gyvenimai gali būti daug paveikesni ir įdomesni už vaidybinį kiną.
Festivalio programos filmai suskirstyti į aštuonias temas, kurios stebina, provokuoja ir atspindi šiuolaikinio pasaulio dokumentiką. Festivalis siekia parodyti, kad pasaulis nėra visuomet malonus.
„Nepatogus kinas“ 2025 metais
Spalio 7-26 dienomis vyksiančiame festivalyje „Nepatogus kinas“ žiūrovai galės išvysti daugiau nei pusšimtį filmų Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Alytaus kino salėse bei internete visoje Lietuvoje. Festivalis kviečia išgirsti negražias, tačiau tikras istorijas.
Filmų rekomendacijos
Festivalio organizatoriai ir programos sudarytojai rekomenduoja keletą filmų, kurie, jų nuomone, yra verti dėmesio:
Taip pat skaitykite: Kino klasikos „Riešutų duona“ analizė
- „Vilkai visada ateina nakčia“ (rež. Gabrielle Brady) - ypatinga istorija, pilna magiško realizmo, leidžianti prisirišti prie herojų ir pajusti jų meilę bei švelnumą viskam, kas gyva.
- „Laiškai iš Vilkų gatvės“ (rež. Arjun Talwar) - šmaikštus filmas apie Varšuvos gatvės gyvenimą ir aktualijas, kuris pranoksta visus lūkesčius.
- „Nulaužti neapykantą“ (rež. Simon Klose) - šnipų istorija, kur pagrindiniai personažai keičia veidus, tapatybes ir įsitikinimus.
- „Grobuonys“ (rež. David Osit) - realybės šou apie realybės šou, kvestionuojantis tiek realybės, tiek šou sampratas.
- „Koyaanisqatsi“ (rež. Godfrey Reggio) - vienas svarbiausių dokumentinių filmų kino istorijoje, kuris kelia klausimus apie žmonijos vietą pasaulyje.
- „Suglumusio tėvo portretas“ (rež. Gunnar Hall Jensen) - drąsus filmas, kuriame režisierius 20 metų filmavo savo sūnų, augantį pasaulyje, pilname influencerių ir perdėto vyriškumo.
- „Pilkoji zona“ (rež. Daniela Meressa Rusnoková) - neįtikėtinai intymi ir jautri istorija, kurią pasakoja pati herojė.
- „How Deep is Your Love“ (rež. Eleanor Mortimer) - filmas, kuriame mokslininkai pasineria į vandenyno gelmes ir atranda paslaptingą nuostabaus grožio karalystę.
Edukacinė programa
Festivalis „Nepatogus kinas“ taip pat siūlo plačią edukacinę programą, skirtą įvairaus amžiaus auditorijai. Jos metu organizuojamos filmų peržiūros ir diskusijos su mokiniais, kurias veda „Nepatogaus kino“ edukatoriai. Edukacijos vyksta Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Alytuje.
Festivalio metu bus organizuojamos ir filmo „Merginos neverkia“ peržiūros ir edukacijos, susitikimai su viena iš filmo režisierių Lina Lužyte. Šis filmas pasakoja apie šešias merginas iš skirtingų pasaulio šalių, kurias vienija noras gyventi savarankišką gyvenimą laisvėje ir lygybėje.
Taip pat vyks specialūs seansai ir edukacijos paaugliams, kurių metu bus rodomi trumpametražiai filmai, tokie kaip „Gyvenimo driftas“ ir „Sugniuždyta“.
„Zero Zone“ premjera festivalyje
Vienas iš svarbiausių festivalio įvykių - amerikiečių režisieriaus Marko Hammondo dokumentinio filmo apie karą Ukrainoje „Zero Zone“ (2023) premjera. Bendradarbiaujant su Lietuva įgyvendintame projekte patyręs dokumentinio kino autorius stengiasi apčiuopti karo sunkmečiu besikalantį žmogiškumo grūdą, tam pasitelkdamas civilių ir karių portretus. Pasakojimo herojai nesurežisuotai prieš kamerą atveria širdis, samprotaudami meilės šaliai bei kitam individui temomis.
Režisierius M. Hammondas, rinkdamas medžiagą „Zero Zone“, apkeliavo Ukrainos karo frontus nuo Šiaurės iki Pietų. Jis teigia, kad jam buvo suteiktos visos galimybės atvykti ir dirbti karštuosiuose taškuose, nes prieš keletą metų Ukrainoje kūrė ilgametražį filmą į šalį įsiveržusių bolševikų tema.
Taip pat skaitykite: Korėjos karo įtaka regione
M. Hammondas pabrėžia, kad didžiausia problema kuriant filmą buvo praktinė - sugriauti tiltai. Keliaujant po šalį reikėjo valandų valandas vaikštinėti aplink, kopti aukštyn, leistis žemyn, ieškant laikinų tiltų ir galimybių, kurios nuolat kinta.
Režisierius norėjo praleisti daugiau laiko su žmonėmis, kurie išgyveno okupaciją ir ypač teritorijų išlaisvinimą, suteikti pašnekovams galimybę garsiai papasakoti savo asmenines istorijas, nespraudžiant jų į naujienų reportažų rėmus. Dokumentika atspindi karo dalyvių savijautą, išgyvenimus bei patirtis daugybe skirtingų momentų. Šie žmonės ištisus mėnesius praleido slėptuvėse apleisti, praradę viltį. Potrauminis minėtųjų įvykių stresas juos lydės dar dešimtmečius, paliktos labai gilios žaizdos.
M. Hammondas teigia, kad specialiai nepasirinko savo herojų, jie pasirinko jį - šie žmonės norėjo ir jiems reikėjo išsikalbėti. Vienas iš filme regimų kareivių sako, kad ukrainiečiai neengia rusų, jie engia Rusijos ideologiją, Putiną bei oligarchus, kurie išprovokavo konfliktą, grįstą absoliučiu melu, kad ukrainiečiai yra naciai, dirbantys išvien su NATO.
Režisierius pabrėžia, kad karo lauke žmogaus būsena komplikuota: jis pasiekia emocinio atsiribojimo nuo žiaurumo kupinos situacijos ribą tam, kad galėtų kautis. Būdamas frontuose jis pajuto, jog ten vyrauja absoliutaus mūšio atmosfera, prilygstanti Antrojo pasaulinio karo.
M. Hammondas sako, kad jam vis dar sunku žiūrėti šį filmą, nes kai filmuoji, esi itin susikaupęs, galvoji apie techninius dalykus ir būni ypač atsargus. O sėdęs prie filmuotos medžiagos išgirsti, kas ir kaip buvo pasakyta, - tada visiškai skirtingai sureaguoji, išgyveni, darosi sudėtinga žiūrėti.
Taip pat skaitykite: „Kinas po žvaigždėmis“: „Riešutų duona“
Filme jaunas vyras sugriautoje virtuvėje kontempliuoja, kaip karas mus pakeičia, sakydamas, kad tada, kai atsiranda keršto troškimas, žengiamas pirmas žingsnis žmogiškumo išnykimo link. Tai pamoka mums visiems - ypač Baltijos valstybėms dėl jų geografinės padėties Rusijos atžvilgiu. Iš tikrųjų turėtume bijoti Rusijos ideologijos įtakos mūsų mąstymui, jos melo ir imperialistinės ekspansijos.
Kastinė diskriminacija: užmiršta problema
Festivalis „Nepatogus kinas“ atkreipia dėmesį ne tik į karinius konfliktus, bet ir į kitas opias problemas, tokias kaip kastinė diskriminacija. Ši problema egzistuoja Pietų Azijoje ir kituose pasaulio regionuose, kur daugiau nei 260 milijonų žmonių yra laikomi „neliečiamaisiais“. Jie neturi jokių teisių ir yra priversti dirbti pačius juodžiausius ir pavojingiausius darbus.
Kastinė diskriminacija yra masinė problema, kurią bando sumenkinti oficialūs šalių, kuriose gyvena nemažai dalitų, atstovai. Tačiau nei griežti įstatymai, nei lengvatos, nei kvotos negali paneigti fakto, jog kastinė diskriminacija egzistuoja.
Festivalis „Nepatogus kinas“ ragina ugdyti pasaulinį visuomeniškumą ir pilietiškumą, domėtis pasaulio problemomis ir prisidėti prie jų sprendimo. Europos piliečiai, kreipdamiesi į savo politikus ir ragindami Europos Parlamentą sukilti į kovą už „neliečiamųjų“ teises, gali paveikti teigiamus pokyčius kastinės diskriminacijos srityje ir padėti 260-iai milijonų kenčiančiųjų.
Festivalio poveikis ir svarba
„Nepatogus kinas“ yra svarbus įvykis Lietuvos kultūriniame gyvenime, nes jis skatina diskusijas apie žmogaus teises, socialinę atsakomybę ir kitas svarbias temas. Festivalis suteikia galimybę pamatyti pasaulį iš kitos perspektyvos, susipažinti su įvairiomis kultūromis ir suprasti, kad visus mus vienija bendras žmogiškumas.
Festivalis taip pat atlieka svarbų vaidmenį ugdant jaunąją kartą, skatinant ją domėtis pasaulio problemomis ir prisidėti prie jų sprendimo. Edukacinė programa suteikia galimybę moksleiviams susipažinti su dokumentiniu kinu, kritiškai mąstyti ir reikšti savo nuomonę.
„Nepatogus kinas“ yra ne tik filmų festivalis, bet ir platforma, kurioje susitinka skirtingų pažiūrų žmonės, dalijasi savo patirtimi ir ieško būdų, kaip padaryti pasaulį geresnį.
tags: #nepatogus #kinas #i #pietus #festivalis