Maža virta dešra: sudėtis, pasirinkimas ir vartojimo aspektai

Maža virta dešra, dažnai vadinama „šlapianke“, yra populiarus, tačiau dažnai kontraversiškai vertinamas mėsos gaminys. Šiame straipsnyje išnagrinėsime mažos virtos dešros sudėtį, palyginsime ją su kitų rūšių dešromis, aptarsime vartotojų pasirinkimo kriterijus ir pateiksime ekspertų nuomones apie šio produkto vietą mityboje.

Mažos virtos dešros sudėtis

Tipinė mažos virtos dešros sudėtis gali atrodyti taip:

  • Mechaniškai atskirta vištiena (70%)
  • Kiaulienos lašiniai
  • Vanduo
  • Kiaulių odelės
  • Bulvių krakmolas (1,9%)
  • Valgomoji druska
  • Prieskoniai ir jų ekstraktai (sudėtyje yra GARSTYČIŲ)
  • Mielių ekstraktas
  • Kvapiosios medžiagos
  • Konservantai: E262, E250
  • Antioksidantas E301
  • Maltodekstrinas
  • Emulsikliai: E451, E452
  • Dekstrozė
  • Dažiklis E120

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sudėtis gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. Reikėtų visada atidžiai skaityti etiketę, nes realios prekės išvaizda gali šiek tiek skirtis nuo esančios nuotraukoje, o informacija produkto aprašyme, kuri pateikiama elektroninėje parduotuvėje, yra bendro pobūdžio, todėl nėra tapati informacijai, nurodomai ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės nurodoma informacija yra išsamesnė ir gali šiek tiek skirtis nuo informacijos, nurodomos elektroninėje parduotuvėje pateiktų prekių aprašymuose. Visada rekomenduojama perskaityti ir vadovautis informacija, esančia ant prekės pakuotės.

Mažos virtos dešros klasifikacija ir standartai

Dešros, pagamintos Lietuvoje, pagal standarto LST 1919 „Mėsos gaminiai“ nuostatas skirstomos į aukščiausios, pirmos ir antros rūšies gaminius. Kiekvienai rūšiai taikomi skirtingi teisės aktuose nustatyti standartai. Tačiau kitose ES šalyse pagamintiems mėsos gaminiams šis standartas - neprivalomas. Net jei ant ne Lietuvoje pagamintos dešros yra pažymėta rūšis, gaminio kokybė lietuviškų standartų gali ir neatitikti. Todėl specialistai rekomenduoja ypač įdėmiai ieškoti etiketėse informacijos, iš ko ir kur pagaminti antros rūšies mėsos gaminiai, kuriems priskiriamos ir projekte vertintos virtos dešros.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė paaiškino, kuo skiriasi aukščiausios, pirmos ir antros rūšies virtų dešrų kokybė. Aukščiausios rūšies mėsos produktai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų (sojų, krakmolo) ir kitų panašių maisto žaliavų. Juose taip pat draudžiama naudoti mechaniškai atskirtą mėsą. Pirmos rūšies gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama dėti sojų miltų. Pigiausias ir prasčiausios kokybės antros rūšies dešras galima gaminti su sojų baltymais (jie gali sudaryti iki 2 proc.), krakmolu ir kitais užpildais, kurių kiekis neribojamas. Tačiau gamintojas privalo visų medžiagų kiekį nurodyti etiketėje.

Taip pat skaitykite: Viskas apie plonasias virtas dešreles

Virtoje aukščiausios rūšies dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi viršyti 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc. Antros rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų reikalaujamas mažiausias kiekis - tik 5 proc.

Vartotojų pasirinkimas ir kokybės vertinimas

Pirkėjai dažnai renkasi antrarūšes virtas dešras dėl jų mažos kainos. Portalo lrytas.lt projekto „Skanaus!” rengėjai šią savaitę domėjosi pigiausių virtų, dar vadinamų šlapiomis, dešrų kokybe. Jas dažniausiai perka iš pensijos vos galą su galu suduriantys senjorai ar kiti sunkiai besiverčiantys asmenys. Maisto kokybės vertinimo specialistai vertino keturių skirtingų gamintojų antros rūšies virtas dešras. Trys iš jų lietuviškos: „Nidos” (gamintojas - Klaipėdos mėsinė), „Utenos mėsos” ženklu pažymėta „Populiarioji” („Biovela”) bei „Mano” („Nematekas”). Ketvirtoji - Lenkijoje pagaminta „Arbatinė” (platintojas - „Soltera”). Parduotuvėje visų šių dešrų kilogramo kaina neviršija 8 litų. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose specialistai ištyrė visų keturių produktų sudėtį - ar ji atitinka antros rūšies mėsos gaminiams keliamus reikalavimus.

Specialistai, išanalizavę šių dešrų tyrimų rezultatus ir informaciją ženklinimo etiketėse, palankiausiai įvertino „Mano” dešrą. Tačiau V. Septilkienė patarė atkreipti dėmesį į visų dešrų sudėtį - ji beveik vienoda. Daugiausia jose yra mechaniškai atskirtos paukštienos, vandens ir kiaulių arba viščiukų odelių. Šią žaliavą, kurios negalima naudoti gaminant aukščiausios rūšies dešras, specialistai vertina ypač kritiškai. Kaip pasakojo V. Septilkienė, tai dažniausiai nuo paukštienos kaulų mechaninėmis priemonėmis atskirta mėsa. Maistingumo požiūriu ji yra beveik bevertė, todėl vartotojams siūloma gerai pasvarstyti prieš renkantis produktus su mechaniškai atskirta mėsa.

Skaitydamas etiketes pirkėjas pats gali matyti, kokios gyvūninės ir negyvūninės kilmės maisto žaliavos buvo panaudotos gaminant dešras, ir apytiksliai apskaičiuoti galimą jų kiekį. Daugiausia negyvūninės kilmės žaliavų yra virtose antrarūšėse dešrose. Todėl jas vargu ar būtų galima pavadinti vertingu mėsos gaminiu.

NMVRVI laboratorijoje įvertinus visų keturių dešrų kokybės rodiklius, paaiškėjo, kad pigiausia - „Nidos” dešra neatitinka standartų. Šiame gaminyje drėgmė siekė 77,6 proc. (leistina norma - 75 proc.), rasta 2,79 proc. sojų baltymų (norma - iki 2 proc.). Kitų trijų dešrų pagrindiniai kokybės rodikliai atitiko reikalavimus. Mažiausia drėgmės rasta „Mano” dešroje (67,5 proc.), šiek tiek daugiau - „Arbatinėje” (69,7 proc.) ir „Populiariojoje” (70,3 proc.). Beje, vienintelėje „Mano” dešroje specialistai nenustatė ir sojų baltymų. Kitų trijų dešrų etiketės klaidina pirkėjus: nors sojų kiekis neviršija leidžiamų 2 proc., šio produkto aptikta daugiau, nei nurodė gamintojai. „Populiariojoje” pagal etiketę sojų baltymų izoliato turėtų būti tik 0,1 proc., bet iš tiesų sojų baltymų kiekis joje siekė 0,82 proc. Lenkiškos „Arbatinės” gamintojai užrašė 0,99 proc., bet tyrėjai nustatė 1,41 proc., „Nidos” - atitinkamai 1,5 ir 2,79 proc.

Taip pat skaitykite: Gaminimo paslaptys

Mitybos specialistų nuomonės ir rekomendacijos

Maisto instituto mokslininkės ne kartą paminėjo, kad daug lemia tai, ką ir kokiais kiekiais žmogus valgo. „Daugelis specialistų pasakytų, kad nuolat valgyti tą patį maistą nėra gerai. Be abejo, aukščiausios rūšies gaminiai yra geriausi“, − įsitikinusi chemikė G. Garmienė. Ji skeptiškai vertina legendas apie šlapios dešros gamybą. „Šioms dešroms gaminti naudojama ląsteliena, bet ne popierius, o kitas pavidalas. Kalbėjimas apie popierių dešroje skamba lyg noras parodyti savo tariamą išmintingumą. Pamačius pigų produktą, įprasta sakyti, kad ten mėsos nėra. Ar gali į mėsos gaminį patekti kito gyvūno mėsa? Sunkiai įmanoma. Be to, dabar labai lengvai galima patikrinti“, − sakė G. Garmienė.

A. Šalaševičienė sako, kad nacionaliniu lygmeniu mėsos gaminių rinkos situacija yra gera. „Mėsos produktai yra aprobuoti mėsos gaminių techninio reglamento, kuriame aiškiai deklaruota mėsos gaminio rūšis, pagal mėsos baltymų be jungiamojo audinio (sausgyslės, kremzlės ir kt.), drėgnio, riebalų kiekio, baltyminių mėsos pakaitalų ir krakmolo kiekius. Kuo mėsos gaminio rūšis aukštesnė, tuo paminėti rodikliai yra palankesni vartotojui maistingumo aspektu (drėgnumas taip pat yra mažesnis). Antros rūšies virtoje dešroje drėgnis siekia 75 proc., riebalų ir krakmolo kiekiai yra neribojami“, − atkreipė dėmesį Maisto instituto vadovė. Ji pažymėjo, kad vartotojas turi skaityti mėsos gaminių etiketes, taip pasirinkdamas jam tinkamiausią gaminį. Jo maistingumą išduoda ir kaina.

„Virta dešra, turinti daug drėgmės (69−75 proc.), priimtina valgyti vyresniems žmonėms, nes yra iki emulsijos susmulkintas produktas, lengvai kramtomas ir virškinamas, maistinės medžiagos lengvai pasisavinamos. Suvalgius tokios dešros galima greitai pajusti sotumo jausmą (aukščiausios ir pirmos rūšies riebalų kiekis siekia 22 proc., o antros rūšies gaminyje jis neribojamas). Kai kurie negali valgyti rūkytų mėsos gaminių, bet tokią dešrą virškinimo sistema priima“, − pastebėjo A. Šalaševičienė.

Nuo šių metų gruodžio visi gamintojai turės detalizuoti maistingumą gaminio etiketėse. „Vartotojai galės matyti, kiek sveikatai palankus vienas ar kitas produktas. Galbūt tai privers susimąstyti žmones ir jie pradės kai kuriuos produktus vartoti saikingai. Mokslo tyrimų duomenys rodo, kad saikas valgant ir sportas yra pagrindiniai dalykai, kuriais reikėtų vadovautis gyvenime“, − pažymėjo A. Šalaševičienė.

Maža virta dešra ir maisto sauga

Kilus skandalui dėl koldūnuose aptiktų bakterijų, ne vienas susimąstė, ar šis gaminys apskritai nėra žalingas organizmui. Maisto instituto mikrobiologė Irena Mačionienė pažymėjo, kad dabar Lietuvoje galioja Europos Komisijos reglamentas, kuriame reglamentuojami maisto saugos ir gamybos proceso kriterijai. „Maisto grupės, kuriai priskirti mėsos pusgaminiai, vartojami išvirus, maisto saugos kriterijus yra Salmonella genties bakterijos, jų maiste turi nebūti. Proceso higienos kriterijus yra žarninės lazdelės (Esherichia coli), jų skaičius yra reglamentuojamas. Šiuo atveju nebuvo viešai skelbta, kiek jų rasta“, − sakė I. Mačionienė. Ji pažymėjo, kad produkto prekyboje negali būti, jei aptiktos salmonelės. „Jei žarninių lazdelių skaičius buvo viršytas, būtina imtis korekcinių veiksmų dėl tinkamos gamybos proceso higienos“, − sakė I. Mačionienė. Chemijos laboratorijos vedėja Galina Garmienė pridūrė: „Jei yra rasta salmonelių, produkto prekyboje negali būti, nes jį verdant, mikroorganizmą galima sunaikinti, bet pagamintos cheminės medžiagos - toksinai - mėsos gaminyje ar pusgaminyje išlieka. Negalima net kelti klausimo, ar galima valgyti šį gaminį“, − sakė G. Garmienė.

Taip pat skaitykite: Žvilgsnis į Pietų Amerikos įvairovę

Kalorijų skaičiavimas ir mitybos planavimas

Kalorijų skaičiavimas gali būti naudingas norint kontroliuoti svorį ar keisti mitybos racioną. Apskaičiuoti, kiek kalorijų gaunate iš mažos virtos dešros, galite naudodamiesi kalorijų skaičiuokle. Svarbu atsižvelgti į dešros sudėtį ir porcijos dydį.

Pavyzdžiui, sumuštinis su daktariška dešra ar fermentiniu sūriu gali turėti apie 520 kcal:

  • 50 g juodos duonos - 110 kcal
  • 25 g baltos forminės duonos - 80 kcal
  • 10 g sviesto (82 proc.) - 74 kcal
  • 40 g daktariškos dešros - 96 kcal
  • 40 g fermentinio sūrio - 160 kcal

tags: #maža #virta #dešra #sudėtis

Populiarūs įrašai: