Inauguracinės vakarienės meniu Lietuvoje: stilius, tradicijos ir visuomenės susidomėjimas
Valstybės dienos proga Prezidentūroje rengiami priėmimai Lietuvoje yra sena tradicija, skirta paminėti Lietuvai svarbią dieną ir pagerbti šaliai nusipelniusius žmones. Kadangi panašūs priėmimai Lietuvoje vyksta palyginti retai, tik viešint svarbiems užsienio svečiams ar Valstybės dienos proga, jie visuomet sulaukia didžiulio visuomenės susidomėjimo. Priėmimų tradicija vėl atgaivinta 2019-aisiais, pirmosios G. Nausėdos inauguracijos dieną, kai Prezidentūros kieme pasveikinti naujai išrinkto prezidento susirinko per 2 tūkst. kviestinių svečių. Nuo to laiko kiek kuklesnis priėmimas prezidentūroje kasmet rengiamas Valstybės dienos proga.
Inauguracinių vakarienių aprangos kodas
Pagal etiketą, tradiciškai į vakare vykstančius iškilmingus renginius einama labiau pasipuošus nei į oficialius priėmimus rengiamus dienos metu. Vyrams tokiu atveju rekomenduojama vilkėti tamsų kostiumą, prie kurio dėvimi balti marškiniai ir derinamas kaklaraištis. Moterims rekomenduojama rinktis ilgą ar kelius dengiančią suknelę, sijono ar kelnių kostiumėlį ir aukštakulnius.
Pirmųjų ponių stilius: nuo Julijos Brazauskienės iki Dianos Nausėdienės
DELFI Stilius kvietė prisiminti po Nepriklausomybės atkūrimo šalį valdžiusių prezidentų žmonų įvaizdžius. Žurnalo „Laimė“ ir asmeninė stilistė Vilija Rušinskaitė sutiko apžvelgti, kuo išsiskyrė pirmųjų Lietuvos ponių įvaizdžiai. Stilistė pasidalino įžvalgomis apie 5 Lietuvos pirmųjų ponių stilių (nuo 1990 m.): pirmosios Algirdo Brazausko žmonos Julijos, Valdo Adamkaus sutuoktinės Almos, Rolando Pakso žmonos Laimos, Artūro Paulausko sutuoktinės Jolantos ir būsimosios prezidentienės Dianos Nausėdienės.
Julija Brazauskienė
Ponios Julijos Brazauskienės vieši pasirodymai mažiausiai dokumentuoti, oficialaus pirmosios ponios titulo ji nebuvo priėmusi, tad ir jos stiliaus analize, anot stilistės, užsiimti būtų netikslinga.
Alma Adamkienė
Ponia Alma Adamkienė buvo visų aprangos kodo plonybių ir etiketo išmanytoja bei ekspertė. Ir, iš pažiūros, anot V. Rušinskaitės, tikrai nesikankino tų griežtų taisyklių laikydamasi. „Ponios Adamkienės stilių trumpai apibūdinčiau kaip protokoliškai glamūrišką, su žiupsneliu asmeninių holivudiškų prieskonių. Lengvumas, gracingumas, rafinuotumas ir klasikinė elegancija, kuri pulsavo iš pačios Almos Adamkienės, todėl jai tuose kostiumėliuose neteko kankintis ir savęs varžyti. Per dvi prezidento Valdo Adamkaus valdymo kadencijas vyko istorinių susitikimų (Popiežiaus Jono Pauliaus antrojo, Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II, apsilankymas Lietuvoje, vizitai JAV Baltuosiuose rūmuose), o ką juose vilkėjo ponia Alma Adamkienė galėjome spaudoje narstyti po siūlelį. Nebuvo nė lašo perdėto manieringumo ar perteklinių prabangos detalių.“
Taip pat skaitykite: Tautinis kostiumas Prezidentūroje
Laima Paksienė
Laima Paksienė pirmąja šalies ponia buvo vienerius metus, o per juos paliko gana ryškų pėdsaką kolektyvinėje atmintyje savo žymiąja tamsių plaukų šukuosena, kuri tapo jos pagrindiniu aksesuaru, pastebi stilistė. „Keli pagrindiniai skiriamieji ponios Laimos stiliaus bruožai buvo visada gana stipriai įliemenuoti drabužių siluetai, paryškinantys jos liekną figūrą, suknelės be rankovių, atidengiančios treniruotus pečius ir tamsi, kartais brangakmenių tonais paįvairinama spalvų gama, kuri puikiai tiko jos odos ir plaukų atspalviams. Spaudoje L. Paksienė dažnai pabrėžė, koks jai svarbus moteriškumas ir švelni moters prigimtis, tą ji savo stiliaus pasirinkimais ir transliavo.“
Jolanta Paulauskienė
Ponia Jolanta Paulauskienė prezidentienės pareigas ėjo vos kelis mėnesius (nuo 2004 balandžio iki 2004 liepos), tad oficialiojo laikotarpio viešų pasirodymų ir stiliaus palikimo iš to meto nėra daug. „Po to ponia Jolanta tapo dažna gyvenimo būdo laidų heroje ir mylima įžymybe. Todėl J. Paulauskienė labiau garsi už savo post-prezidentinės eros stiliaus eksperimentus, dažnus šukuosenos pokyčius ir meilę prabangiems aksesuarams bei batams.“
Diana Nausėdienė
Ponia Diana Nausėdienė šiuo metu turbūt ruošia eilutę inauguracijos šventei, o tai bus įdomiausias jos stiliaus momentas viešame gyvenime iki šios dienos. „Kol kas naujoji pirmoji ponia Diana demonstruoja itin santūrų, kiek senamadišką ir korektišką klasikinių kostiumėlių meniu. Kita vertus, jos dėstomas tarptautinis protokolas tikriausiai padėjo tvirtus pagrindus išmanymui, ką ir kada tinka vilkėti naujose pareigose“, - teigia stilistė.
Bažnyčios vaidmuo inauguracijos ceremonijose
Perrinktojo Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos šventinės inauguracijos ceremonijoje invokaciją sakęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas paprašė Viešpaties palaimos šalies vadovui bei valstybei. Antrą kadenciją pradedančiam Prezidentui jis linkėjo stiprybės susidūrus su iššūkiais ir nuovokos priimti sprendimus, kurie tarnautų bendrajam gėriui.„Tegul jis vadovauja su širdimi, įsipareigojusia teisingumui, taikai ir visų piliečių gerovei. Suteik jam stiprybės susidūrus su iššūkiais ir nuovokos priimti sprendimus, kurie gerbtų Tavo valią ir tarnautų bendrajam gėriui”, - sakė G. Grušas. Jis meldė už visus išrinktuosius ir valstybės tarnautojus, už pareigūnus ir patarėjus, kurie dirbs kartu su Prezidentu. Arkivyskupas prašė įkvėpti juos ir suteikti jiems bendradarbiavimo ir vienybės dvasią, kad galėtų šalyje kartu kurti politiką, skatinančią klestėjimą, lygybę ir santarvę.
Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena ir Tautiška giesmė
Jau tapo gražia tradicija, kad Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną vainikuoja 21 val. Lietuvos laiku viso pasaulio lietuviai susivienija ir vieningai gieda „Tautišką giesmę“. Prezidentas G. Nausėda tradiciškai kasmet gieda drauge su vilniečiais ir miesto svečiais, šiemet - prie Baltojo tilto. Minint M. K. Čiurlionio metus, himną buvo kviečiama giedoti čiurlioniška dvasia.
Taip pat skaitykite: Ką apsirengti vakarienei?
Vokietijos brigados inauguracija Vilniuje
Vilniuje įvykusi Vokietijos brigados inauguracija tapo vienu ryškiausiai šios šalies žiniasklaidoje nušviestų Lietuvos įvykių. Pasak duomenų analitikos bendrovės „Repsense“ vadovo Mykolo Katkaus, Vokietijos žiniasklaidoje Lietuva ketvirtadienį buvo paminėta 965 kartus.„Vokietijos žiniasklaidoje Lietuvos vardas vakar (ketvirtadienį - ELTA) skambėjo garsiausiai 2025 metais - per visą „Repsense“ sekamą laikotarpį tik DHL lėktuvo katastrofa sulaukė daugiau dėmesio“, - Eltai sakė M. Katkus. Pasak jo, profesionalioji Vokietijos žiniasklaida situaciją nušvietė objektyviai, akcentuodama Europos saugumo svarbą. Pasak M. Katkaus, kai kuriuose Vokietijos žiniasklaidos kanaluose buvo skelbiama, jog už uždarų durų nerimaujama dėl vokiečių karių apgyvenimo, mokyklų ir darželių finansavimo bei kitų klausimų. „Repsense“ duomenys rodo, jog išskyrus Vokietiją, labiausiai šiuo įvykiu susidomėjo Rusija. Šios šalies žiniasklaida Lietuvą paminėjo 510 kartų.
Taip pat skaitykite: Sveikos vakarienės šeimai
tags: #nausedos #inauguracijos #vakarienės #meniu