Mokytojo duona: kas tai iš tiesų yra?
Mokytojo profesija - tai ne tik pamokų vedimas ir žinių perdavimas mokiniams. Tai kur kas daugiau - atsakomybė, atsidavimas, nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas įkvėpti jaunąją kartą. Tačiau ar visuomenė ir valdžia pakankamai įvertina mokytojo darbą ir pastangas? Ar mokytojo duona šiandien yra saldi, ar vis dar karti?
Mokytojų trūkumas ir jaunosios kartos iššūkiai
Šiandien Lietuva susiduria su mokytojų trūkumo problema. Jauni pedagogai, baigę studijas, dažnai palieka mokyklas dėl mažų atlyginimų ir renkasi geriau apmokamą darbą. Tai kelia nerimą dėl švietimo kokybės ir ateities.
Statistika rodo, kad 2016 m. vos 12 proc. mokyklose dirbusių mokytojų buvo vyrai, o 25-29 m. amžiaus grupėje - tik 2,63 proc. Tuo metu vyresni nei 45 m. mokytojai sudarė net 69 proc. visų mokytojų. Šie skaičiai rodo, kad mokytojų bendruomenė sensta, o jaunų specialistų pritraukimas tampa vis didesniu iššūkiu.
Finansinis aspektas: atlyginimai ir paskolos
Maži atlyginimai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jauni žmonės nenori rinktis mokytojo profesijos. Greta Jonaitienė, Dainavos vidurinės mokyklos anglistė, teigia, kad praėjusiais mokslo metais, nors ir turėdama nemažai pamokų, ji per mėnesį neuždirbo net 1500 litų. Ji tikisi, kad šiemet uždirbs daugiau, tačiau be kvalifikacinės kategorijos kažko ypatingo nesitiki.
Jauni specialistai, atėję iš universiteto ir neturėdami aukštos kvalifikacijos, mokykloje gauna minimalų atlyginimą. Norint apsiginti kategoriją ir tikėtis didesnio užmokesčio, reikia išdirbti ketverius metus. Be to, daugelis jaunų mokytojų turi rūpestį - grąžinti paskolas už studijas.
Taip pat skaitykite: Palyginimas: švietimas vs. maisto pramonė
Pavyzdžiui, Birutė ir Žilvinas Damijonaičiai - šeimyninis pedagogų duetas - studijuodami švietimo įstaigų administravimą už pusantrų metų studijas mokės 7,5 tūkst. litų. Didesnių kelionių Damijonaičiai neplanavo - to neleido piniginė.
Vis dėlto, situacija pamažu keičiasi. Nuo rugsėjo pirmosios planuojamas 15 proc. atlyginimų kėlimas. Ž.Damijonaičiui suteikta mokytojo metodininko kategorija, o jo žmona - vyresnioji mokytoja. Sutuoktiniai tiki, kad, nuo rugsėjo 15 proc. pakėlus atlyginimus, šeimos biudžetas padidės. Labiausiai to laukia antraklasė dukra Gabija, kuriai, lankančiai muzikos mokyklą, tėvai pažadėjo nupirkti smuiką.
Pašaukimas ar atsakomybė?
Nors finansinis aspektas yra svarbus, daugelis mokytojų teigia, kad juos dirbti mokykloje skatina ne tik pinigai, bet ir pašaukimas. 28-erių Birutė savo pedagoginę karjerą pradėjo prieš šešerius metus, o Žilvinas mokykloje dirba vienuolika metų. Mokytojo duonos vyras ragavo dar būdamas studentu.
"Niekur iš mokyklos nesirengiame bėgti", - teigia Birutė. "Kiti kurso draugai dar studijuodami neslėpė, kad jiems reikia tik diplomo. Mokykla jų niekada neviliojo. O aš žinojau, ko noriu ir pašaukimu kol kas nenusivyliau".
Tačiau ne visi mokytojai vartoja žodį "pašaukimas". Asta Jakštienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, teigia, kad mokytojo darbas - pirmiausia didžiulė atsakomybė. Anot jos, ši profesija sudėtinga ir įvairialypė, reikalaujanti atsakomybės ir atsidavimo.
Taip pat skaitykite: Ar žinote, kiek sveria jūsų duonos riekė?
Mokytojo vaidmuo: ne tik žinių perdavėjas
Šiuolaikinis mokytojas - tai ne tik žmogus, kuris "ištransliuoja" mokiniams dėstomo dalyko informaciją. Rūta Brazlauskaitė, istorijos mokytoja, įsitikinusi, kad mokymasis turi teikti džiaugsmą, o tam itin svarbus mokytojo vaidmuo. Anot jos, mokyklose svarbu kurti tokią mokymosi terpę, kurioje vaikai galėtų jaustis laimingi, atsiskleisti ir išryškinti savo gabumus.
Mokytojų uždavinys tokiu atveju yra pastebėti kiekvieną vaiką, leisti jam patikėti savo sėkme ir galimybėmis, įkvėpti. O tam reikia mokėti prie vaikų prieiti, užmegzti su jais ryšį, diskutuoti, bendrauti kaip su asmenybėmis.
Rūta teigia, kad mokytojas turėtų būti mokinių pagalbininkas ar kuratorius, padedantis moksleiviams patiems atrasti, pažinti, spręsti problemas ir puoselėti savo stipriąsias savybes.
Iššūkiai ir sunkumai
Mokytojo darbas neapsieina be sunkumų ir didesnių ar mažesnių iššūkių. Rūta galėjo tuo įsitikinti jau pirmaisiais mokytojavimo metais. Darbo krūviai dideli, o pasiruošimas pamokoms, mokymo turinio rengimas reikalauja daug pastangų ir laiko. Taip pat tenka išmokti suvaldyti klasę, kas iš pradžių tikrai nebuvo lengva.
Be to, mokytojai susiduria su įvairiais socialiniais ir psichologiniais iššūkiais. Mokiniai yra skirtingi, turi skirtingus pomėgius, skirtingas istorijas, be to, mokiniai labai greitai auga, keičiasi. Kartais dalyviai susiduria su sudėtingomis socialinėmis sąlygomis, kurių padarinius mokiniai atsineša į mokyklą, tai irgi yra nemažas išbandymas.
Taip pat skaitykite: Ką rinktis: batonas ar juoda duona?
Mokytojo tobulėjimas ir inovacijos
Norint sėkmingai dirbti mokytoju, būtina nuolat tobulėti ir ieškoti naujų būdų, kaip sudominti mokinius. Vytautas Steponavičius, jaunas mokytojas, teigia, kad jam patinka nuolatinio mokymosi idėja. Anot jo, šis darbas yra padėti kitiems mokytis, o tai reiškia dar daugiau mokymosi pačiam.
Jis taip pat pabrėžia, kad mokytojui galimybės yra neribotos: imtis iniciatyvos, išmokti antro dėstomo dalyko, vadybos, užsienio kalbos. Tokiu būdu galima dirbti mokytoju bet kuriame pasaulio kampelyje, kur mokės tiek, kiek norėsi. Taip pat galima mokyti nuotoliniu būdu, sukurti kažką savo. Galų gale, įsteigti savo mokyklą.
Mokytojo profesijos prestižas
Šiuo metu Lietuvoje mokytojo profesija nėra laikoma prestižine. Tačiau Vytautas Steponavičius teigia, kad kiekvienas mokytojas taip vadinamą "prestižą" turi užsidirbti individualiai. Anot jo, prestižas yra daugelio veiksnių rezultatas, įskaitant pedagogikos studijų kokybę, pačių pedagogų savijautą ir visuomenės požiūrį.
Jis taip pat pabrėžia, kad atlyginimas nelygu prestižui ir prestižas nelygu atlyginimui. Todėl nebūtų linkęs pritarti klausimo formuluotei, kad mokytojo specialybė neprestižinė.
Ateities mokytojas
Vytautas Steponavičius teigia, kad ateities mokytojas turėtų būti budrus, lankstus ir imlus. Jis taip pat pritaria Lietuvos švietimo dokumentuose pateiktam pedagogo profesijos kompetencijų aprašui, kuris išsamiai ir šiuolaikiškai formuluoja bendrąsias, didaktines ir dalykines kompetencijas, reikalingas tiek šiandien, tiek rytoj.
Anot jo, toliau stiprės skirtumai tarp ugdymo filosofijų, mokymosi mokytis koncepcija ir globalaus piliečio mentalitetas. Pamokos taps persigėrusios inovacijų, todėl bus garsiai kalbama apie grįžimą prie "tradicinio" ugdymo kaip "senais gerais" 2018 metais.
Šv. Agotos, duonos diena
Mokytojai ne tik moko vaikus įvairių dalykų, bet ir puoselėja tradicijas. Pavyzdžiui, Šv. Agotos, duonos dieną paminėjo 3a klasės mokiniai su mokytoja Arijana Klimavičiene. Tradiciškai šią dieną šventino duoną, tikėdami, kad ji visokeriopai sergės nuo gaisrų, bėdų ir kitokio blogio.
Minint šv. Agotos dieną mokiniai aptarė ruginės duonos istoriją, diskutavo apie duonos svarbą žmogaus gyvenime. Išsiaiškino, kokia duona kiekvienam yra skaniausia ir kodėl ją reikia gerbti. Per pasaulio pažinimo pamoką mokiniai pristatė atliktus darbus apie duonos gaminius. Tai buvo eilėraščiai, mįslės, patarlės, receptai.
"Renkuosi mokyti!" programa
"Renkuosi mokyti!" - tai programa, startavusi Lietuvoje 2008 m., kurios tikslas - pritraukti jaunus gabius žmones ateiti į mokyklas. Programa paremta kitų šalių patirtimi ir remiasi lyderystės, orientacijos į kitą žmogų, motyvacijos ir pozityvumo principais.
Gabriele Characiejienė, programos "Renkuosi mokyti!" alumnė, teigia, kad programa nuolat tobulėja ir nuo antros kartos pradėjo aiškiau kalbėti ir įsivardyti, kad mokytojai ateitų ir padėtų mokytis kiekvienam vaikui ir ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pavyzdžio, paskatinimo, nuoširdaus dėmesio ir individualizuoto mokymo.
Programa kviečia registruotis paraleliai ir dalyvius, ir mokyklas. Tikrai džiugu, kad tos mokyklos, kurios yra turėjusios mokytojų iš "Renkuosi mokyti!", nori jų dar. Tai rodo, kad programa pasiteisina, kad mokyklos mato naudą.
tags: #mokytojo #duonos #ką #reiškia