„Mokslo sriuba“: Faktai apie plokščią Žemę ir kodėl ši teorija yra mitas
Turbūt kiekvienam teko girdėti apie žmones, kurie tiki, kad Žemė yra plokščia. Ši idėja, nors ir seniai moksliškai paneigta, vis dar turi šalininkų. „Mokslo sriuba“ nagrinėja, kas yra plokščios Žemės teorija, kokie argumentai naudojami jai pagrįsti ir kodėl jie yra klaidingi.
Plokščios Žemės teorijos ištakos ir esmė
Vadinamoji plokščios Žemės teorija yra archajiška ir seniai moksliškai paneigta. Senovės Egipte ir Mesopotamijoje buvo tikima, kad Žemė yra tarytum diskas, plūduriuojantis vandenyje. Panašiai rašė ir senovės graikų poetai Homeras bei Heziodas. Senovės Kinijoje taip pat manyta, kad Žemė yra plokščia, bet kvadratinė, o dangus - apskritas.
Šiuolaikinė plokščios Žemės koncepcija tyliai atsirado 1956 m. kaip Plokščios Žemės draugija (Flat Earth Society) - nedidelė marginalinė grupė Jungtinėje Karalystėje. Dėl didėjančios interneto ir socialinės žiniasklaidos įtakos 2009 m. organizacija pradėjo veikti visame pasaulyje. Buvo rengiamos kasmetinės konferencijos.
Plokščios Žemės teorijos šalininkai teigia, kad Žemė yra apskritas diskas, kurio centre yra Šiaurės ašigalis, o disko kraštus juosia ledo siena, sulaikanti vandenynus. Kai kurie mano, kad plokščią planetą ir jos atmosferą gaubia didžiulis pusrutulio formos sniego gaublys, nuo kurio kraštų niekas negali nukristi. Daugelis aiškina, esą Saulė juda ratu aplink Šiaurės ašigalį arba kad Saulės ir Mėnulio skersmuo tėra 50 km, o jie skrieja aplink diską 5,5 tūkst. km aukštyje. Kiti įsivaizduoja pasaulį, apsuptą Antarktidos, kuri, kaip manoma, tęsiasi be galo visomis kryptimis, arba atmeta įprastus gravitacijos dėsnius, aiškindami, neva Žemė egzistuoja kaip diskas, kuris kyla didėjančiu greičiu aukštyn, kad sukurtų gravitacijos iliuziją.
Argumentai už plokščią Žemę ir jų paneigimas
Plokščios Žemės teorijos šalininkai naudoja įvairius argumentus, bandydami pagrįsti savo įsitikinimus. Tačiau visi jie yra klaidingi ir paremti neteisingu mokslinių principų supratimu.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
- „Jei Žemė būtų apvali ir suktųsi, mes nuo jos nulėktume.“ Šis argumentas parodo išsilavinimo stoką. Važiuodami traukiniu, mes nenulėkame į šalis, nors traukinys juda. Žemės traukos jėga laiko mus ant paviršiaus, o atmosfera sukasi kartu su planeta.
- „Lėktuvų pilotams reikėtų nuolat koreguoti aukštį, kad neišskristų į kosmosą.“ Tai nėra teisinga. Aukštis ir yra nuolat koreguojamas, mat planetos paviršius nuolat kyla aukštyn arba leidžiasi. Lėktuvo aukštis matuojamas atsižvelgiant į jūros lygį, kuris yra nulemtas traukos dėsnio, Žemės sukimosi momento, potvynių ir atoslūgių, kitų faktorių. Be to, kaip tik dėl Žemės išgaubtumo lėktuvai neskrenda tokia tiesia linija, kokią būtų galima nubrėžti ant žemėlapio. Jie turi skristi lanku.
- „NASA ir kosmonautai meluoja apie Žemės formą.“ Plokščiažemininkai dažnai nepasitiki oficialiais šaltiniais ir teigia, kad nuotraukos iš kosmoso yra suklastotos. Tačiau Žemės apvalumą patvirtina daugybė nepriklausomų stebėjimų ir eksperimentų, kuriuos gali atlikti kiekvienas.
Įrodymai, kad Žemė yra apvali
Yra daugybė įrodymų, patvirtinančių, kad Žemė yra apvali. Tai suprato jau Antikos mokslininkai ir mąstytojai, kurie net sugebėjo apskaičiuoti jos pusiaujo ilgį.
- Nuotraukos iš kosmoso. Bene akivaizdžiausias planetos formos patvirtinimas yra jos nuotraukos, padarytos iš kosmoso. Pirmą nuotrauką, kurioje aiškiai buvo matyti Žemės išgaubtumas, padarė kapitonas Stevensas kartu su kapitonu Orvilu A. Andersonu 1935 m. lapkričio 11 d.
- Laivų stebėjimas horizonte. Stebint tolumoje plaukiantį laivą, pirmiausia pasirodo jo stiebas, o tik vėliau - korpusas. Jei Žemė būtų plokščia, matytume visą laivą iš karto.
- Saulėlydžio stebėjimas. Kai saulė pasislepia už horizonto, palypėjus aukščiau, ją trumpam vėl galima matyti. Jei Žemė būtų plokščia, šešėliai būtų vienodo ilgio, nepriklausomai nuo vietos, mat Saulės spinduliai į visas Žemės vietas kristų tuo pačiu kampu. Iš tiesų dėl Žemės apvalumo kiekvieną vietą Saulė apšviečia vis kitaip.
- Foucault švytuoklė. Ši švytuoklė, galinti svyruoti bet kurioje plokštumoje, per dieną pakeičia kryptį ir tiesiogiai įrodo Žemės sukimąsi. Tokia švytuoklė įrengta ir Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios varpinėje.
- Corioliso jėga. Dėl Corioliso jėgos ciklonai pietų pusrutulyje sukasi pagal, o šiaurės - prieš laikrodžio rodyklę.
Kodėl žmonės tiki plokščios Žemės teorija?
Į šį judėjimą besigilinančių mokslininkų ir tyrėjų manymu, jo patrauklumą lemia keturios tendencijos: visuomenės nepasitikėjimas oficialiais moksliniais šaltiniais; sąmokslo teorijų įtvirtinimas; lojalumas grupėms ir bendruomenėms, su kuriomis jie tapatinasi; socialinės žiniasklaidos naudojimas dezinformacijai skleisti.
A.Landrum pabrėžia, kad tikėjimas plokščia Žeme nėra išsilavinimo dalykas. Tai susiję su nepasitikėjimu autoritetais ir institucijomis, sąmokslo mąstysena ir giliai įsišaknijusiu tikėjimu, kuris labai panašus į religingumą, bet nebūtinai konkrečiai susijęs su religija.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #plokščia #žemė #faktai