Mokslo sriuba: kas tai ir ką joje galima rasti?
Įvadas
Laida „Mokslo sriuba“ - tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. Ši laida nagrinėja įvairias mokslo temas, nuo klimato kaitos iki vakcinų kūrimo, filosofijos ir netgi kinų mąstymo tradicijų. „Mokslo sriuba“ siekia populiariai ir suprantamai pateikti sudėtingus mokslinius klausimus, skatindama smalsumą ir domėjimąsi mokslu. Laidos kūrėjai kviečia susipažinti su naujausiais mokslo atradimais, diskusijomis ir įdomiais faktais.
Klimato kaita ir medienos paradoksas
Viena iš temų, nagrinėjamų „Mokslo sriuboje“, yra klimato kaita ir anglies dvideginio (CO2) perteklius atmosferoje. Profesorius laidoje teigia, kad vienas iš būdų šalinti CO2 yra nenaudoti naudingųjų degiųjų iškasenų, bet taip pat jas reikia ir aktyviai šalinti - tai yra, laidoti anglį. Nors tai skamba neįtikėtinai, tačiau laidoti reiktų net medžius. Medžiai iš oro sugeria CO2 ir savyje įkalina anglį. Tačiau galiausiai mediena yra sudeginama arba supūva ir anglis vėl patenka į planetos atmosferą. Mąstant ilgalaikiais masteliais, medžius ar baldus ir statinius iš medienos reikėtų laidoti giliai po žeme arba vandenyje ir tokiu būdu grąžinti anglį atgal į Žemės gelmes.
Mokslo sriuba apie aukštąjį mokslą: tarp idealų ir realybės
Laidoje „Mokslo sriuba“ paliesta ir aukštojo mokslo sistemos tema, atskleidžiant jos problemas ir iššūkius. Pastebima, kad daug svarbių dalykų yra užleista, o pati sistema išgyvena lūžio nuojautą. Aukštasis mokslas laikosi ant fanatų blogąja prasme, kurie, praleidę kritinį laiką, ima eiti į išlygas su savo ambicijomis. Kad pragyventum universitete, turi daryti šimtą darbų, automatiškai krenta kokybė. Lietuvos sistema visiškai neskatina tarptautiškumo, todėl mokslininkai pradeda rašinėti straipsnelius tiesiog ataskaitoms, visiškai nebesivelia į normalų tarptautinį mokslinį ginčą. Universitetas slepia pragmatiką, kuri užvelia gražius romantinius tikslus: idėjas, pažinimą. Parašyta, kad reikia docentui aštuonių straipsnių per penkerius metus - padarysiu aštuonis straipsnius. Keliami laisvės, kūrybiškumo idealai, teigiamos galimybės prasimušti, savikūra, tačiau žodynas sukonstruotas autoritariškai.
Kinų filosofija: tarp panašumų ir skirtumų
Laidoje „Mokslo sriuba“ nagrinėjama ir kinų filosofija, lyginant ją su vakarietiška mąstysena. Amžinas tarpkultūrinių tyrinėjimų klausimas: ar mes ieškome panašumų, ar skirtumų? Man įdomiau ieškoti skirtumų. Tik ši paieška grindžiama mano neabejotinu fundamentaliu įsitikinimu, kad mes, žmonės, esame iš principo panašūs, o kalbant apie pamatinius dalykus - net ne panašūs, o vienodi. Taigi, globalioje šiuolaikinėje mėsmalėje sugebi aptikti skirtumų, pagrįstų ikibudistine kinų mąstymo tradicija. Nagrinėjami IV amžiaus prieš mūsų erą konfucianistiniai šaltiniai: Konfucijui priskiriami „Apmąstymai ir pašnekesiai“, Mozi, Zhuangzi tekstai. Taip pat nagrinėjamas Han Feizi, kuris vertinamas kaip labai ankstyvas kiniškas Machiavelli. Yra daug politinės filosofijos: kaip suvaldyti šalį, sutvarkyti valstybės struktūrą. Daug tokių manipuliatyvių nurodymų: valstybės tarnautojus reikia valdyti morkos ir lazdos principu, neleidžiant jokios saviveiklos. Ankstyvieji konfucionistai socialumą ar kito žmogaus būtinybę suvokė ne aristoteliškai, ne tik pragmatiškai - kad bus lengviau drauge ką nors susimedžioti, pasidalinti darbus, bet ir ontologiškai - kad mes egzistuojame tik kartu, ir epistemologiškai - kad mes suvokiame save tik esant kitam žmogui. Tokie, atrodytų nedideli, mąstymo skirtumėliai nulėmė Vakarų, kildinamų iš Senovės Graikijos, ir Rytų trajektorijas.
Vakcinos nuo koronaviruso: kaip jos veikia?
Laidos „Mokslo sriuba“ kūrėjai kviečia iš arčiau susipažinti su koronaviruso vakcinomis. Vakcinos skiriasi pagal savo veikimo principus. Vienos jų - gyvo, kitos - negyvo patogeno vakcinos. Koronavirusas turi RNR genomą. Tai - viengrandė molekulė, kurioje užkoduota visa genetinė viruso informacija. Tyrėjai paėmė koronaviruso RNR grandinę ir iškirpo geną, kuris koduoja jo paviršiaus spyglinį S baltymą. Šis spyglinis baltymas leidžia virusui patekti į mūsų ląsteles. „Ir tada ląstelei atrodys, kad čia atėjo lyg ir virusas, tik kad jo fragmentas. Jos pradės sintetinti tą baltymą, jis bus išskiriamas, imuninė sistema jį pamatys ir sureaguos. Ir jau ji žinos kaip prieš tą spyglinį baltymą reaguoti“, - aiškina onkoimunologas dr. Jis taip pat paaiškina, iš kur kyla mitas, kad vakcinose yra beždžionių medžiagos: „Buvo sugalvota panaudoti rekombinantinius virusus, reiškia, padaryti taip, kad iš kažkokio patogeno, pavyzdžiui, iš koronaviruso, tu išimi jo spygliuką koduojantį geną ir įterpi jį į genomą viruso, kuris šiaip yra nekenksmingas, dar papildomai nukenksmintas. Pavyzdžiui, į adeno viruso genomą. Taip veikia dabar kuriama „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso, tik ten adeno virusas paimtas ne žmogaus, o šimpanzės.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Kitos įdomios temos
„Mokslo sriuboje“ galima rasti ir kitų įdomių temų, tokių kaip:
- Kuo virsta 0,5 ir 2 litrai virintos Coca-colos?
- Kodėl iki šiol neradome nežemiškos gyvybės pėdsakų?
- Maskvos spūstys: kaip į darbą važiuojama 2 val.
- Pasitikrink savo klausą: kokio dažnio garsus galite išgirsti?
- Lietuvoje rasta čiupakabra?
- Kaip bangininiai rykliai žaidžia su narais?
- Ką rinksimės: pažangą ir klestėjimą ar baimę ir skurdą?
- Čampo salos sferolitai: kas atokioje Arkties saloje pribarstė gigantiškų akmeninių rutulių?
- Ateiviai jau lankėsi Žemėje?
Pelkės: tarp apsaugos ir žemės ūkio
„Mokslo sriubos“ kontekste netiesiogiai iškyla ir pelkių, kaip ekosistemų, svarba. Pavyzdžiui, Pirmadienį Pabradėje iš pelkės ištraukus nuskendusį JAV kariuomenės šarvuotį, Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo vadovas Nerijus Zableckis teigia, jog šis durpynas nebuvo pažymėtas valstybiniuose žemėlapiuose. „Valstybinių įstaigų disponuojamuose žemėlapiuose šitas durpynas išvis nebuvo pažymėtas. Pelkių apsauga kelia daug klausimų, daug pelkių yra naudojamos žemės ūkyje, tai stengiamasi, sakyčiau, dirbtinai sumažinti pelkių plotą ir teigti, kad jų yra mažiau“, - teigė N. Zableckis. Tai atkreipia dėmesį į pelkių apsaugos svarbą ir jų teisingą žymėjimą žemėlapiuose. Pelkės, kaip ir miškai, svarbios CO2 sugėrimui ir klimato reguliavimui.
Lietuvos eksportas: Šiaulių pavyzdys
Įsivaizduokite, kad nukeliavote į JAV, Azerbaidžaną ar Japoniją, užėjote į parduotuvę ir ten pamatėte kažkur pažįstamą prekę. Atidžiau paskaitę etiketę, pastebite, kad ji pagaminta Lietuvoje, ir ne kur kitur, o Šiaulių mieste. Toks scenarijus tikrai tikėtinas, kadangi šiauliečiai savo sukurtus gaminius eksportuoja į tolimiausius pasaulio kampelius, kur jie yra itin mėgiami bei vertinami. Šis pavyzdys rodo, kad Lietuva gali didžiuotis savo produkcija ir eksporto galimybėmis.
Rekordinis kviečių derlius
Šių metų rugpjūtį paskelbta apie oficialų rekordinį kviečių derlių, užfiksuotą Pakruojo rajone - 9,5 tonos iš hektaro. Tai rodo Lietuvos žemės ūkio potencialą ir gebėjimą pasiekti aukštų rezultatų.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #peklke #kas #tai