Iškastinis kuras: praeitis, dabartis ir ateitis
Įvadas
Akmens anglis, nafta ir gamtinės dujos - tai iškastinis kuras, susiformavęs iš prieš milijonus metų Žemėje gyvenusių organizmų liekanų. Degindami šį kurą, išgauname kadaise šių organizmų sugertą Saulės energiją. Tačiau didžiuliais kiekiais ir tempais deginamas iškastinis kuras keičia mūsų planetos klimatą, todėl būtina ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų.
Iškastinio kuro susidarymas ir rūšys
Iškastinis kuras - neatsinaujinantis energijos šaltinis, susiformavęs iš senovinių augalų ir gyvūnų liekanų, kurios per milijonus metų patyrė didelį karštį ir slėgį Žemės plutoje. Pagrindinės iškastinio kuro rūšys:
- Akmens anglis: kietas, daugiausia anglies turintis kuras, susidaręs iš senovinių augalų.
- Nafta: skystas, daugiausia angliavandenilių turintis kuras, susidaręs iš jūrinių organizmų.
- Gamtinės dujos: dujinis, daugiausia metano turintis kuras, susidaręs iš įvairių organinių medžiagų. Palyginti su kitomis iškastinio kuro rūšimis, gamtinės dujos teršia mažiausiai, nes joms degant nesusidaro kietosios dalelės.
Gamtinių dujų telkiniai įprastai slūgso kelių kilometrų gylyje po žeme. Iš žemės gelmių išgavus dujas, jos transportuojamos į perdirbimo gamyklas, kur iš šio priešistorinio kuro pašalinamos priemaišos, pavyzdžiui, vandens garai. Tuomet gamtinės dujos tiekiamos į magistralinius dujotiekius arba suskystintų gamtinių dujų gamyklas. Sudėtingų procesų metu dujos atšaldomos tiek, kad susitraukia net 600 kartų ir virsta skysčiu. Suskystintos gamtinės dujos pumpuojamos į laivus-dujovežius ir tokiu būdu pasiekia Klaipėdos uostą, kur jų jau laukia SGD terminalas ir laivas-saugykla „Independence“.
Iškastinio kuro naudojimo pasekmės
Iškastinio kuro deginimas yra pagrindinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis. Elektros ir šilumos gamyba deginant iškastinį kurą sukelia didelę pasaulinių išmetamųjų teršalų dalį. Didžioji dalis elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį, naftą ar dujas, kurios gamina anglies dioksidą ir azoto oksidą - galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios dengia Žemę ir sulaiko saulės šilumą. Kasmet yra išmetama virš 37 milijardų tonų CO2 dujų.
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos atspindi šilumą ir neleidžia jai iškeliauti į kosmosą. Iš tikrųjų, šiltnamio efektas yra būtinas Žemei, nes be jo temperatūra Žemėje nukristų iki daugeliui gyvų organizmų nepakeliamo lygio. Tačiau dėl didelio iškastinio kuro deginimo, šiltnamio efektas sustiprėja ir sukelia klimato kaitą.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Klimato kaita - tai temperatūros ir oro sąlygų pokyčiai, kuriuos sukelia tiek natūralūs, tiek žmogaus veiklos veiksniai. Klimato kaita turi didelį poveikį mūsų planetai ir visai gyvybei Žemėje.
Klimato kaitos pasekmės:
- Ledynų tirpimas: Ledynai sparčiai tirpsta, pasitraukia į jūrą ir traukiasi į sausumą. Po tūkstančio metų ledo gniaužtais sukaustytą Grenlandiją bus galima pamatyti tik nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Jungtinių Valstijų mokslininkų atlikta Grenlandijos skydinio ledyno istorijos analizė atskleidė niūrią realybę: šiuo metu ledynas nyksta greičiausiu tempu per 12 tūkstančių metų.
- Jūros lygio kilimas: Dabar jis sparčiai kyla ir per ateinantį šimtmetį jūros lygis kils greičiau nei bet kada anksčiau, todėl turime žinoti, kas laukia pasaulio pakrančių, kad galėtume kiek įmanoma sušvelninti padarinius.
- Ekstremalūs orai: Labiausiai matomos yra padažnėjusios gamtinės nelaimės, kaip uraganai, karščio bangos, sausros ir potvyniai. Jos ypač daug nuostolių daro maisto sektoriui, nes nuo gamtinių sąlygų priklauso derliaus kiekiai.
- Poveikis žmonių sveikatai: Dėl klimato kaitos didėjant temperatūrai, žmonės patiria daugiau šilumos smūgių ir kitų su karščiu susijusių ligų. Taip pat dėl ekstremalių orų įvykių žmonės gali patirti traumas ar mirti.
- Ekosistemų pokyčiai: Klimato kaita turi didelį poveikį tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimams. Ledynų tirpimas, jūros lygio kilimas, ekstremalūs orai ir ekosistemų pokyčiai rodo, kad klimato kaita didelė problema.
Alternatyvūs energijos šaltiniai
Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai - reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų.
Saulės energija
Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Saulės elementai stipriai patobulėjo ir jų gamyba neįtikėtinai atpigo. Štai, pavyzdžiui, Jungtiniuose Arabų Emyratuose už šiose jėgainėse pagamintą kilovatvalandę mokama 2,42 euro centų.
Lietuvoje, palyginus, saulės nėra tiek daug, tačiau net ir čia apsimoka iš Saulės gaminti elektrą savo poreikiams. Tereikia įsigyti saulės elementų ir, įrengus juos ant stogo, elektros pasigaminti sau pačiam. Tokia investicija atsiperka maždaug per 10 metų. Yra teigiančių, kad Lietuvoje saulės energetikos apskritai neverta vystyti, esą turime per mažai saulės šviesos, pas mus nuolat debesuota. Specialistų teigimu, tai - mitas. „Lietuvoje mes turime tiek pat saulės, kiek ir Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje, - dviejose valstybėse, kurios turi vieną didžiausių instaliacijų (saulės elementų - red. past.) kiekių, tenkančių vienam gyventojui“, - teigia V. Kieras. Jam antrina ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas M. Nagevičius: „Mums geriau nei Šiaurės Lenkijoj, Danijoj ar Belgijoj, kur saulės energetika labai vystoma.“
Sacharos dykumos pakraštyje pastatytas vienas didžiausių ir našiausių pasaulyje saulės elektrinių kompleksų, užimantis 3000 ha. Plotu jis prilygsta 3500 futbolo aikščių. Nuo 2016 m. iki šiol įgyvendinamas jėgainės projektas plėtojamas etapais. Dabar jėgainės pagaminamos 580 MW elektros energijos pakaktų Prahos miestui arba 2 milijonams marokiečių aprūpinti.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai:
- Vėjo energija: Šiaurės jūroje prie Škotijos krantų statomos povandeninės turbinos, kurios gamins elektrą iš jūros srovių energijos.
- Geoterminė energija: Energija, gaunama iš Žemės gelmių šilumos.
- Biomasės energija: Energija, gaunama deginant organines medžiagas, tokias kaip mediena ar augalų atliekos.
- Vandens energija: Energija, gaunama iš tekančio vandens, pavyzdžiui, upių.
Kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti
Pradedant nuo pačių mūsų. Paprasti sprendimai gali padėti sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, prausdamiesi po dušu, o ne vonioje, galime sunaudoti 4 kartus mažiau energijos, išjungdami televizorių iš elektros lizdo, kai jis nenaudojamas - 45 % energijos, o vos 1 laipsniu sumažinę oro temperatūrą namuose, šeimos išlaidas už sunaudotą elektros energiją sumažintume maždaug 7 %.
Taip pat svarbu:
- Mažinti vartojimą: Per didelis/nesaikingas vartojimas, tai kaip mes judame, ką valgome ir kiek išmetame, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Taip pat ir tokių prekių kaip: drabužių, elektronikos ir plastiko vartojimas.
- Rūšiuoti atliekas: Kasmet yra išmetama 2.01 milijardų tonų šiukšlių. Sąlygose, kur deguonis yra ribotas, natūralus šiukšlių skaidymas išskiria metano dujas.
- Sumažinti mėsos vartojimą: Per pastaruosius 20 metų mėsos suvartojimas išaugo eksponentiškai ir atitinkamai laikomų gyvulių kiekis pasiekė aukštumas. Gyvuliai išmeta metaną, kuris 12 kartų efektyviau sulaiko šilumą nei CO2.
- Saugoti miškus: Masinis pasaulio miškų naikinimas prisideda prie klimato pokyčių. Kertant miškus stipriai mažėja planetos galimybės absorbuoti anglies dioksidą iš atmosferos.
- Naudotis viešuoju transportu: Pasirinkdami ekologiškesnį transportą (pvz. viešąjį transportą) ar vengdami dažno skraidymo lėktuvu, jau pakankamai žymiai sumažintume savo paliekamą pėdsaką.
- Taikyti žiedinės ekonomikos principus: Sumažindami perkamų daiktų kiekį, pataisydami/panaudodami daiktus iš naujo, nesant kitoms galimybėms, rūšiuodami, taip pat galime palengvinti naštą mūsų planetai.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
tags: #mokslo #sriuba #iškastinis #kuras