Šiuolaikinis maistas: tarp mokslo, tradicijų ir asmeninio pasirinkimo
Didžiausia šiuolaikinio žmogaus bėda yra atitolimas nuo gamtos, užmirštant jos dėsnius ir galią. Šiame straipsnyje nagrinėsime šiuolaikinio maisto problematiką, remdamiesi moksliniais tyrimais, tradicijomis ir skirtingomis mitybos filosofijomis. Aptarsime mėsos vartojimo aspektus, vegetarizmo privalumus ir trūkumus, taip pat atkreipsime dėmesį į bendrą mitybos kultūrą ir jos poveikį sveikatai bei aplinkai.
Maistas ir sveikata: senos tiesos naujame kontekste
Dar Vydūnas savo knygoje „Sveikata, jaunumas ir grožė“ atkreipė dėmesį į tai, kad žmogus valgo per daug, per dažnai ir vartoja per daug gyvulinės kilmės produktų. Ši mintis aktuali ir šiandien. Nenatūralus, perdirbtas maistas yra nevertingas, tarsi svetimkūnis organizmui. Ilgas terminis apdorojimas iš maisto pašalina didžiąją dalį naudingų medžiagų, palikdamas tik tuščias kalorijas. Toks maistas neduoda jokios naudos, o atvirkščiai - daro žalą, nes virškinimui naudojama didžiulė organizmo energija.
Šiuolaikinį žmogų vilioja skanūs, įvairūs maisto produktai, tačiau dažnai pamirštama, kad maistas pirmiausia turi būti naudingas organizmui, o tik po to - skanus. Sokratas yra pasakęs: „Gyvename ne tam, kad valgytume, o valgome tam, kad gyventume“.
Mėsos vartojimas: tarp būtinybės ir žalos
Mėsa yra svarbus baltymų šaltinis, kuriame yra visos aštuonios nepakeičiamos amino rūgštys, kurių organizmas pats negamina. Taip pat mėsoje yra geležies, ypač kepenyse ir liesoje jautienoje, bei B grupės vitaminų, kurių ypač daug veršienoje ir triušienoje. Mėsa suteikia sotumo jausmą ir yra kaloringa.
Tačiau mėsos vartojimas turi ir neigiamų aspektų. Jei mėsos valgoma per daug, pernelyg apkraunami inkstai, kurie nespėja šalinti besikaupiančių atliekų, ypač šlapimo rūgšties. Mėsos riebalai sudaryti iš sočiųjų riebiųjų rūgščių, kurių perteklius skatina širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžio atsiradimą. Be to, verdant ar kepant mėsą, žūsta daug vitaminų, o organizmas, norėdamas suvirškinti mėsą, turi išeikvoti didelę dalį savo bioenergijos.
Taip pat skaitykite: Pinigų spausdinimo technologijos ateitis
Šiuolaikinis mokslas vis dar neturi duomenų apie optimalų žmogaus baltymų poreikį. Tiek mėsos, tiek augaliniuose baltymuose yra 22-25 amino rūgštys. Kiekviena ląstelė sintetina vien tik jai būdingus baltymus iš kraujyje esančių amino rūgščių. Todėl bet koks baltymų turintis maistas pirmiausia turi būti suskaidomas iki amino rūgščių.
Vegetarizmas: pasirinkimas tarp sveikatos ir etikos
Rytų religijų šalininkai tvirtina, kad mėsa yra didžiausias organizmo teršėjas, o mėsos vartojimas kenkia tiek kūnui, tiek sielai. Mityba, kai visiškai atsisakoma gyvulinės kilmės produktų, vadinama vegetarizmu.
Medicina pripažįsta, kad vegetarizmas gali būti skiriamas dėl medicininių priežasčių. Rytuose vegetarizmas siejamas su sveika gyvensena, kuri sąlygoja asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Susilaikymą nuo mėsos propaguoja visos didžiosios religijos.
XIX a. Europoje paplito etinis vegetarizmas, kurio atstovai, remdamiesi romėno filosofo Plutarcho idėja, nevalgė mėsos iš gailesčio gyvūnams. Pasak fiziologinio vegetarizmo teorijos, žmogus anatomiškai ir fiziologiškai panašus ne į mėsėdžius, o į žolėdžius.
Švedų ir vokiečių mokslininkai tyrimais paneigė nuomonę, esą augalinio maisto baltymai yra menkos vertės. Daugelio grūdų, vaisių ir daržovių baltymuose yra visos aštuonios aminorūgštys. Dietinio vegetarizmo teorija pabrėžia mėsos nevalgymo svarbą sveikatai. JAV mokslininkai nustatė, kad augalinis maistas padeda išvengti daugelio paplitusių vėžio formų. Vegetarai ilgiau gyvena.
Taip pat skaitykite: Mokslo populiarinimas pasaulyje
Tačiau svarbu paminėti, kad atsisakius mėsos ir jos produktų, būtina mokėti balansuoti mitybą, kad netrūktų baltymų. Reikia apskaičiuoti, kiek ir kaip valgyti grūdų, riešutų, sėklų ir kito maisto, kuriame gausu baltymų. Ypač pavojinga staiga keisti mitybos įpročius: organizmą reikėtų pratinti pamažu.
Tradicijos ir šiuolaikinės tendencijos
Nuo senovės mėsos valgymą įvairių tautų papročiai ribodavo. Paprastiems žmonėms buvo nustatytas tikslus pasninkų laikas. Visose tautose atgailestaujantiems, siekiantiems įvairių įšventinimų, mėsos vartojimas buvo ypač griežtai reglamentuojamas.
Tačiau hedonistinė mūsų amžiaus vakarų Europos ir Amerikos visuomenė skatino mėsos vartojimą. Buvo išvystyta mėsos pramonė ir lūžtančios parduotuvių vitrinos siūlo vartotojams įvairiausiai paruoštus mėsos pusfabrikačius. Nepaisant aktyvios mėsos gamintojų propagandos, kiekvienoje šalyje dalis žmonių yra vegetarai.
Augant mitybos mokslui, dalis gydytojų bei autoritetingų sveikos mitybos šalininkų rekomenduoja mažinti mėsos vartojimą ir rinktis sveikesnius mitybos būdus.
Mitybos kultūra: nuo greito maisto iki lėto gyvenimo
Sparčiai intensyvėjantis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas ir rinką užkariaujantis įvairių konservantų perpildytas maistas jau tapo kasdienybe. Žmogaus organizmas tokio „kokteilio“ nepakelia ir rimtais skrandžio, kraujotakos sutrikimais skundžiasi vis jaunesni tautiečiai.
Taip pat skaitykite: Renginiai Molėtuose: „Mokslo sriuba“
Atsiradus greito maisto restoranams, mitybos kultūra pasikeitė. Tačiau atsirado ir priešingas judėjimas - „Lėtas maistas“, kurio įkūrėjas Carlo Petrini ragina pirmenybę teikti vietiniams gamintojams, aukštinti jų gaminamą produkciją, populiarinti kokybišką maistą ir amžinai skubančius sodinti prie stalo ir pasiūlyti nors akimirką sustoti. Šis judėjimas skatina darnesnį ūkininkavimą, kuriame smulkūs ūkininkai vaidina svarbų vaidmenį.
Kaip pasirinkti?
Ką daryti tiems, kurie neapsisprendžia, kokį mitybos būdą pasirinkti? Pirmiausia, panagrinėkite savo motyvus. Jei norite būti sveikesni, lieknesni, gražesni, bet mėsos valgymas jus traukia, slopinate šį norą, mėsos atsisakymas gali nepadėti. Mityba turi derintis su bendru energetiniu žmogaus lauku, jo vibracijomis, priešingu atveju žmogus jaus diskomfortą.
Jei nėra stipraus vidinio poreikio būti vegetaru, o norisi eksperimentuoti, pirmiausia išsivaduokite nuo negatyvių minčių ir emocijų. Atsisakiusieji mėsos ir jos produktų privalo mokėti balansuoti mitybą taip, jog netrūktų baltymų.
Sveikiausia valgyti virtą ir troškintą mėsą (ypač liesa jautiena ir vištieną). Jei labiau mėgstate riebią ir keptą, rečiau ją įtraukite į savo valgiaraštį. Mėsą valgykite su nekrakmolingomis daržovėmis. Sergate podagra, sąnarių ligomis, sutrikus kraujotakai? Jums derėtu mėsa pakeisti žuvimi.
Jei visai negalite gyventi be mėsos, dažniau gerkite pušų spyglių arbatą, sumaišytą su erškėtuogėmis. Sergant galvos smegenų, širdies ir kraujagyslių ligomis, skleroze, diabetu, nerekomenduojama valgyti keptos mėsos ir subproduktų. Jei negalite pakeisti valgymo įpročių, bent dažniau gerkite ginkmedžio lapų arbatą. Dažnai skauda galvą? Atsisakykite sūrios rūkytos mėsos.
tags: #moksliniai #straipsniai #apie #šiuolaikinį #maistą