Miltų, vandens ir druskos receptai: proporcijos ir variacijos

Šiame straipsnyje nagrinėsime receptus, kurių pagrindą sudaro vos trys ingredientai: miltai, vanduo ir druska. Aptarsime, kaip šiuos ingredientus naudojant galima pasigaminti įvairių patiekalų - nuo duonos iki lietinių blynų ir koldūnų.

Natūralus raugas: miltų ir vandens simfonija

Tikras raugas gaminamas tik iš miltų ir vandens. Natūraliai brandintas duonos raugas ir jo pagrindu kepama duonelė yra naudinga sveikatai: joje mažai riebalų, daug ląstelienos ir kitų naudingų medžiagų. Tokia duona yra soti, minkšta ir kvapni, gardinama kmynais ar kalendra.

Raugo gaminimas

  1. Sumaišykite 1 stiklinę viso grūdo ruginių miltų su 1 stikline vandens (kambario temperatūros).
  2. Maišykite šaukštu iki grietinės tirštumo masės, tirštumą reguliuokite įpilant vandens.
  3. Gautą masę uždenkite skepeta arba plona maistine plėvele (padarykite keletą nedidelių skylučių) ir padėkite šiltai (apie 25 °C temperatūroje) rūgti 72 valandoms (3 paroms).
  4. Šiltai stovinčią raugo masę kiekvieną dieną lengvai pamaišykite.

Raugo "maitinimas"

Raugo galima pasilikti kitam kartui. Tam reikia:

  1. Pasemti porą šaukštų (50 g) išrūgusios masės (po 12 val. maišinio rūgimo (1 diena)).
  2. Supilti į indelį, įpilti 50 g šilto vandens ir 50 g visų grūdų ruginių miltų.
  3. Labai gerai sumaišyti iki vientisos masės, uždengti plėvele (padaryti keletą nedidelių skylučių) ir pastatyti šiltai.
  4. Rauginti apie 3-5 valandas, kol raugo apimtis padvigubės ir, jei indas permatomas, matysis tolygios, išrūgusios tešlos akutės.
  5. Tokį raugą reikia pastatyti šaltai, geriausia, ne žemesnėje nei 10 °C temperatūroje (bet tinka ir šaldytuve, ten kur ne pati šalčiausia jo vieta).

Indas, kuriame laikysite raugą, gali būti pats paprasčiausias stiklainis, tik jo dangtelyje būtina padaryti skylutes, nes raugas turi „kvėpuoti“, kitaip jis bus nebetinkamas naudoti. Duonos skonis priklauso nuo raugo kokybės. Netinkamai laikomame rauge nesigamina bakterijos, reikalingos duonai rauginti ir jis sugenda.

Raugo naudojimas

  • Jeigu duoną kepate kiekvieną dieną, tai nugriebtą kiekį (50 g) raugo sumaišius su 2 stiklinėm visų grūdų ruginių miltų ir 1 stikline šilto (apie 25 °C) vandens iki vienalytės masės, pastatyti šiltai (galima įvynioti į kilpinį rankšluostį) 12 valandų.
  • Norint kepti duoną po keleto dienų, reikia išimti iš šaldytuvo 50 g raugo, įpilti 50 g šilto vandens ir 50 g visų grūdų ruginių miltų, viską gerai išmaišyti ir pastatyti šiltai apie 8-12 val. Likusį kiekį seno raugo, kurį laikėte šaldytuve, galite išmesti, nes po 8-12 val.
  • Jeigu kepate duoną rečiau, nei kartą per savaitę, raugą reikia „pamaitinti“: paimti iš šaldytuvo indą su raugu, įpilti į jį 50 g šilto vandens ir 50 g visų grūdų ruginių miltų, sumaišyti ir palaikyti šiltai, kol apimtis padvigubės (3-5 val.) ir pastatyti atgal į šaldytuvą.

Didelio raugo kiekio laikyti nereikia, apie 1 stiklinę. Pavyzdžiui, norint kepti duoną šeštadienį, penktadienį iš ryto išimkite raugą iš šaldytuvo, paimkite dalį (50 g), „pamaitinkite“ ir palikite šiltai.

Taip pat skaitykite: Naminė juoda duona – paprastas receptas

Raugo kokybės patikrinimas

Jeigu abejojate dėl raugo kokybės, visuomet geriausia pasitikrinti. Pamaitinkite abejotino raugo masę, jeigu ji pakils dvigubai, per 6-8 val., vadinasi raugas - geras, galite jį naudoti duonai. Tik maitinkite ne visą turimą kiekį, o apie 70 g, nes po pamaitinimo turėsite jau 210 g, o tiek ir užtenka duonai užmaišyti. Jei pamaitinsite visą kiekį, tai turėsite per didelį raugo kiekį, o likusį teks išmesti.

Sourdough duona: kas tai?

Sourdough lietuvių kalboje reiškia raugas, nors pažodžiui išvertus iš anglų kalbos gautume - rūgšti tešla. Ši duona ypatinga tuo, jog gaminama ilgos fermentacijos metodu, kai naudojant miltus, vandenį ir druską susikuria laukinės mielės ir laktobakterijos. Laktobakterijos fermentacijos būdu išskiria dujas, kurios suteikia duonai švelniai rūgštų skonį.

Seniausias įrašas su sourdough gamybos technologija buvo parašytas net 3700 metų prieš Kristų! Šios duonos gamybos technologijas po pasaulį išpopuliarino prancūzai, kurie iki šiol savo tradicinėse kepyklose gausiai kepa sourduogh gaminius.

Sourdough duonos privalumai

  • Šioje duonoje nėra nieko dirbtino - viskas susiformavę natūraliai per ilgą fermentacijos procesą. Tai draugiškas gaminys virškinimo sistemai, iš kurio organizmas pasisavina bene visas medžiagas.
  • Duonoje susiformavęs stiprus gliutenas yra kitoks nei parduotuvėje pirktų mielinių kepinių, o tai reiškia galimybę šia duona mėgautis net tiems, kurie iš savo mitybos turėjo išbraukti gliuteno turinčius produktus.

Ingredientai sourdough duonai

  • Pilno grūdo ruginių miltų
  • Speltos miltų
  • Pilno grūdo kvietinių miltų
  • Baltų kvietinių 550 D tipo miltų

Svarbu, kad miltuose būtų didelis kiekis baltymų - taip duona iškils, joje susiformuos stiprus gliutenas, o tokiais miltais maitinamas raugas bus aktyvus ir laimingas. Renkantis pilno grūdo miltus, svarbu natūralumas bei ekologiškumas.

Druska subalansuoja duonos skonį, dalyvauja kaip natūralus stabilizatorius, sustiprina skonines savybes ir užima svarbų vaidmenį gliuteno gamyboje. Gamindami duoną teikite pirmenybę kuo natūralesnei druskai - himalajų, jūros su jodu ir t.t. Venkite chemiškai apdorotų produktų.

Taip pat skaitykite: Netikėti raudonųjų lęšių miltų receptai

Sourdough duona - gyva, tad ir visi ingredientai jos gamyboje turi turėti gyvybės. Jeigu savo namuose vandenį be baimės geriate iš čiaupo - naudokite jį. Jeigu vanduo neturi didesnio kiekio chloro, naudokite iš karto. Jeigu turi - palaikykite stikliniame inde apie 20 minučių. Naudoti vandenį iš butelio ar filtro griežtai draudžiama - juose nėra duonos fermentacijai reikalingų medžiagų.

Visuomet atkreipkite dėmesį į vandens temperatūrą - per karštas vanduo nužudo net ir stipriausias mieles. Maišydami duoną ranka rinkitės ne didenį nei 30 C laipsnių vandenį.

Raugo auginimas namuose

Patyrę duonos kepėjai sako - reikia namuose turėti bent 3-4 skirtingų miltų sourdough raugus, kad be vargo galėtumėte išsikepti norimą duonos kepalą.

  • Ruginių (pilno grūdo) miltų
  • Kvietinių (pilno grūdo) miltų
  • Kvietinių - speltos miltų
  • Kvietinių baltų (550 D) miltų

Kepantiems namuose užteks ir vieno, kvietinio arba ruginio raugo. Pradėti gaminti raugą būtina naudojant pilno grūdo miltus. Iš subrandinto ruginių miltų raugo palaipsniui galite savo raugą paversti pilno grūdo kvietiniu. Iš šio - į speltos arba jogurtu kvepiantį baltų miltų kvietinį. Būtent baltų miltų raugas yra lepiausias ir gležniausias - jam kartais daugiau laiko reikia pakilti, subręsti. Jis mažiau atsparus įvairioms bakterijoms. Tačiau būtent duona, kurios sudėtyje yra baltų 550 D tipo miltų pavyzdingai iškyla ir pasižymi didelėmis skylėmis.

Puikiai subrendęs kvietinių miltų raugas kvepia jogurtu ir šviežiomis mielėmis. Ruginių miltų raugas yra pats atspariausias bakterijoms, tad būtent čia ir yra paslaptis, kodėl nuo šių miltų (arba pilno grūdo kvietinių) prasideda raugo auginimas.

Taip pat skaitykite: Miltų, kiaušinių ir vandens patiekalai

Ruginis raugas pasižymi didesniu rūgštingumu, tačiau tinkamai pribrendęs turi vaisių bei riešutų aromato. Pilno grūdo kvietinis raugas - saldžiai rūgštus. Su juo pagaminta duona yra puikiai organizmo pasisavinama.

Raugo auginimo pavyzdys

1 diena. 60 gr. pilno grūdo kvietinių miltų stiklainyje sumaišome su 60 gr. vandens. Labai svarbu, kad vanduo nebūtų distiliuotas, iš butelio ar virintas. Jeigu jūsų namuose vanduo yra kietas, bent pusvalandį prieš raugo maitinimą jį palikite stiklinėje, kambario temperatūroje. Stiklainį uždengiame medvilnės ar lino skiaute bei užspaudžiame gumele. Svarbu, jog raugas nuolat kvėpuotų. Indą su raugu padėkite šiltoje virtuvės vietoje, atokiau nuo skersvėjų.

2 diena. Po pirmos dienos nepastebėsite nieko naujo, todėl palikite stiklainį su miltų bei vandens mišiniu dar 24 valandoms.

3 diena. Pradedamas raugo maitinimas. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 50 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 10 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms. Šiuo metu galite ties raugo paviršiumi ant stiklainio uždėti kanceliarinę gumytę - jos dėka matysite kiek raugas pakyla.

4 diena. Kartojame maitinimo procesą. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 40 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 20 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms.

5 diena. Pusę stiklainyje esančio raugo metame lauk. Į stiklainyje likusį raugą dedame 30 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 30 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Išmaišome šakute, uždengiame audinio skiaute bei paliekame 24 valandoms.

6 diena. Po penkių maitinimo dienų raugas jau lyg ir turėtų būti pasiruošęs kepimui. Jis privalo būti pilnas burbuliukų, maloniai kvepėti mielėmis bei pačiame fermentacijos pike pakilti daugiau nei dvigubai stiklainyje. Tačiau neretai raugo fermentavimas gali užsitęsti net dvi savaites. Todėl mūsų patarimas būtų - neskubėkite vos suburbuliavus jaunam raugui kepti duonos. Leiskite jam subręsti, stebėkite jo kilimo laiką, stenkitės jį pažinti. Juk tai gyva bakterijų kolonija - ne veltui dauguma kepėjų savo raugui duoda žmonių vardus!

Jeigu norite šviesesnio, iš didelės koncentracijos baltų miltų, raugo, kelias dienas toliau maitinkite, kol raugo proporcija bus 10 gr. pilno grūdo kvietinių miltų, 50 gr. 550D miltų bei 60 gr. vandens. Tiesa, mūsų instrukcijos rodo kaip pradėjus su pilno grūdo kvietiniais miltais savo raugą vis šviesinti siekiant baltų miltų raugo. Tačiau jeigu norite pilno grūdo kvietinių ar ruginių miltų raugo, vadovaukitės tais pačiais principai, tik masės “neskieskite” baltais 550 D miltais.

Kodėl dalį raugo išmetame?

Pagalvokite, kiek raugo turėtumėte, jeigu pora savaičių jums reiktų maitinti savo raugą proporcijomis 1:1:1 (raugas, miltai, vanduo)? Tikriausiai prikauptumėte nemažą kibirą. Internetete yra gausybė receptų, kaip su raugo likučiais išsikepti naminių vaflių, sausainių, krekerių.

Raugo priežiūra

Jeigu planuojate duoną kepti kartą per savaitę, laikykite raugą šaldytuve. Pamaitinate santykiu 1:1:1 (dedant po 50 gr.), uždengiate stiklainį dangteliu (neužsukate!) ir padedate į šaldytuvą. Raugui augti reikalingas maistas, o tai - deguonis ir miltuose esantys baltymai. Kas 4 dienas pamaitinkite raugą: ištraukite raugą, leidžiame jam atšilti iki kambario temperatūros, tuomet pamaitiname santykiu 1:1:1 dalį senojo raugo išmesdami (arba panaudodami kitur) ir dedame atgal į šaldytuvą.

Jeigu po ilgesnio raugo nemaitinimo pamatysite viršuje esantį rusvą, aštriai kvepiantį skystį, neišsigaskite - tai išsiskyręs vanduo, kuris praneša, jog jūsų raugas išalko. Ka tokiu metu daryti? Kaip įmanoma daugiau to skysčio su šaukštu nuimti ir išmesti. Tuomet raugą pamaitinti, kad jis vėl būtų aktyvus ir laimingas. Jeigu įmaišysite skystį į raugą, jis suteiks kepamai duodai didesnį rūgštingumą.

Temperatūra

Temperatūra yra labai svarbi - tiek vandens, tiek pačios aplinkos. Jeigu kambaryje karšta, labai lengva duoną perkildinti. Jeigu taip nutiks - kepalas bus plokščias, o paragavus nemaloniai rūgštus. Geriausia kambario temperatūra sourduogh duonos gamyboje 21-23 C laipsniai šilumos.

Kepimo metodai

Pagrindiniai kepimo metodai yra du: ambient ir retarded. Ambient metodas patariamas pradžiamoksliams kepėjams ir tiems, kurie gamina saldžius sourdough gaminius. Jis greitesnis, nes ryte turėdami aktyvų raugą ar įmaišą jau vakare galėsite pjauti savo išmyluotą kepalą. Retarded būdas - kai suformuota ir į krepšelį idėta tešla dar yra lėtai fermentuojama per naktį šaldytuve. Sakoma, jog šis metodas padeda sukurti stipresnę plutelę bei didesnes skyles.

Raugas ar įmaiša?

Gamindami duoną galite į tešlą dėti raugą arba pasiruošti įmaišą. Įmaiša - tai antrą kartą sukurta biologinė bakterijų terpė. Kitaip tariant, naudodami nedidelę dalį aktyvaus raugo su miltais bei vandeniu sukuriate naują raugą. Tai realiai tas pats kaip jį maitinti, tik proporcijos kitokios 1:2:2 arba 1:3:3. Įmaišos receptas visuomet būna pateiktas receptūroje.

Ar skiriasi duona kepama įmaišant raugą ir įmaišą? Atlikus bandymą - du kvietinės (550 D) duonos kepaliukai, su vienodu kiekiu ingredientų, vienodu kildinimo ir lankstymo laiku, skirtumų nepastebėta. Abu kepalai minkšti, purūs, su didelėmis skylėmis ir netgi vienodai iškilę.

Drėgmė

Visuose kepiniuose labai svarbu drėgmė. Didesnės drėgmės duona pasižymi didesnėmis skylėmis, tačiau ir tešlą suvaldyti yra sunkiau. Tad pradedant kepti, geriausia išlaikyti 70 - 75 % drėgmę. Drėgmė skaičiuojama procentaliai nuo miltų kiekio.

Pavyzdžiui:

  • 1000 gr. miltų - 100 %
  • 750 gr. vandens - 75%
  • 100 gr. raugo -10%
  • 20 gr. druskos - 2%

Raugo ir druskos kiekiai gali svyruoti, bet labai nežymiai. Tradiciškai vienas kepalas susidaro iš 50 - 75 gr. raugo ir standartiškai - 10 gr.

Priedai

Duona gali pasižymėti ne tik įvairiais skoniais, bet ir priedais: alyvuogėmis, įvairiais riešutais, prieskoniais, sūriais. Svarbiausia, eksperimentuoti! Visi stambūs priedai įmaišomi lankstymo metu (antro arba paskutinio).

Lietiniai blynai: paprastumas ir universalumas

Lietiniai - tai universalus patiekalas, tinkantis tiek kasdienai, tiek šventėms, tiek pusryčiams, tiek vakarienei. Jų populiarumas slypi paprastume, greitame paruošime ir galimybėje varijuoti įdarus pagal skonį ir turimus produktus.

Įdarų įvairovė

Dar vienas lietinių blynelių privalumas - įdarų įvairovė. Nuo saldžių iki mėsiškų, nuo vegetariškų iki vaisinių, blyneliams įdaryti tinka praktiškai viskas.

Mėsišką įdarą ruošiu visada labai panašiai: apkepinu šlakelyje sviesto arba aliejaus labai smulkiai supjaustyto svogūno, tada suverčiu maltą mėsą (ne žalią, o iškepusią ar išvirtą), pagardinu prieskoniais, jei turiu - kapotais žalumynais, ir viską kartu apkepinu.

Varškės įdarui birią varškę pagardinu žiupsneliu duskos, ruduoju cukrumi, trupučiu vanilės (arba cinamono). Kartais įdarą gaminu perpus sumaišiusi varškę ir virtas trintas bulves - tokį įdarą gardinu kapotais krapais, česnakais.

Dar vienas mėgstamas įdaras - virti grikiai. Juos taip pat dažnai sumaišau su virtomis bulvėmis ir šiek tiek fetos sūrio arba varškės, plaktu kiaušiniu. O smaližiams skaniausi - blyneliai su bananais.

Keptuvės pasirinkimas

Prieš kepant blynelius, verta pasirūpinti bent viena tik blyneliams skirta keptuve. Tokia keptuvė turėtų būti labai žemais krašteliais, kad iš jos lengvai tą iškepusį blynelį galėtumėte išimti (arba apversti). Šiam reikalui nelabai tiks keptuvės nepridegančiu dugnu - tokią geriau naudokite apkedami blynelius prieš patiekiant.

Visų svarbiausia prieš kepant pirmą blynelį ištepti keptuvę trupučiu riebalų (mano mama visada patepdavo keptuvę gabalėliu sūdytų lašinių, ir tais lašiniais paskui kvepėdavo ir blynai, ir namai:)), tai gali būti truputis lydyto sviesto arba keli lašai aliejaus. Aš keptuvę riebalais ištepu dar šaltą, ir tų riebalų dedu tiek nedaug, kad tik „nublizginčiau” keptuvės dugną. Kepant vėlesnius blynus riebalų jau nereikia, mat jų visuomet pilu į tešlą, tad lietiniai blyneliai niekada neprisvyla.

Tešlos paruošimas

Paskirstę plonytį tešlos sluoksnį gerai įkaitintoje keptuvėje, palaukite, kol blynelio viršus apdžius, o kašteliai šiek tiek pakils. Elektrinio kombaino inde baltymams plakti skirta šluotele lengvai suplakite kiaušinius. Suberkite miltus ir supilkite pieną. Plaikite, kol gausite vientisą tirštą masę. Tada dalimis pilkite vandenį, ir plakite, kol masė bus skysta ir vienalytė. Pabaigoje įberkite druskos ir supilkite aliejų arba lydytą sviestą ir išmaišykite.

Kepimo technika

Keptuvę ištepkite trupučiu riebalų ir gerai įkaitinkite. Pilkite po samtelį blynelių tešlos (pamatuokite koks kiekis optimalus - blynelis turi būti plonytis, padengti visą keptuvės paviršių), ir kškart pavartykite keptuvę, kad visa tešla tolygiai pasidengtų ant dugno. Kepkite tol, kol krašteliai šiek tiek pasikels į viršų, o visas blynelio paviršius taps sausas. Atsargiai paimkite už kraštelio ir blynelį staigiu judesiu apverskite kita puse (jei mokate, apverskite blynelį ore:)). Pakaitinkite apverstą pusę apie 5 sekundes ir išverskite iš keptuvės blynelį į lėkštę.

Patiekimas

Beliks tik suvynioti įdarą. Aš dažniausiai skirtingus įdarus vynioju taip, kad blyneliai turėtų skirtingas formas (ypač jei gaminu kelių rūšių). Prieš patiekiant, blynelius iš abiejų pusių apkepinkite šlakelyje sviesto arba aliejaus. Patiekite su grietine arba jogurtu. Saldžius blynelius galite patiekti su plakta grietinėle ir vaisiais.

Tobulo lietinio paslaptys

Kaip iškepti gardų ir tobulą lietinį blyną?

  • Keptuvė: Keptuvė neturi būti lengva, bet nuo sunkios, špižinės, gali skaudėti ranką: kepant lietinius keptuvė tampa kone teniso rakete. Tad įsivertinkite savo jėgas. Geriausia yra tokia keptuvė, kurios svorį švelniai jaustumėte rankoje. Taip pat svarbu, kad paviršius būtų nepridegantis. Keptuvė lietiniams neturi būti užmezgusi pažinties su indaplove ir žinoti, kad yra šiurkštus plovimas. Idealiausia, kad namuose būtų atskira keptuvė lietiniams, įvairiems blynams, blynukams, sklindžiams ir kiaušinių patiekalams. Patogiausia kepti lietinius keptuvėje storu 20 cm skersmens dugnu.
  • Samtis: Pasirinkite tinkamo dydžio samtį tešlai semti. Geriausia, kai lietinis supilamas per vieną, o ne per kelis kartus.
  • Vanduo: Vanduo - būtinas tešlos ingredientas. Pabandykite įpilti bent 10 proc vandens nuo pieno kiekio.
  • Gazuotas vanduo: Ypatingi, ažūriniai, lietiniai išeis tuomet, jei pasirinksite receptus su gazuotu mineraliniu vandeniu, vaisvandeniais arba sidru, putojančiu vynu.
  • Proporcijos: Idealios lietinių tešlos proporcijos: 4 kiaušiniai, 350 ml pieno, 150 ml vandens, 220 g kvietinių miltų, 50 g ištirpinto sviesto, žiupsnelis druskos.
  • Cukrus: Žiupsnelis cukraus į tešlą lietinius padarys labiau „įdegusius“ ir intensyvesnės spalvos.
  • Kokteilinė: Geriausią lietinių tešlą pagaminsite kokteilinėje, įprastas plaktuvas neduos tokio gero efekto.
  • Be gumuliukų: Jeigu tešla su gumuliukais - tiesiog perkoškite ją per sietą.
  • Tešlos poilsis: Tešlą palikite pastovėti 20-30 min.
  • Tirštumas: Tirštesnė tešla - storesni blynai. Skystesnė tešla - lietiniai plonesni, su traškiais krašteliais. Jei tešla per tiršta, tiesiog įpilkite šiek tiek pieno. Jei tešla per skysta, nupilkite apie 150 ml tešlos į dubenėlį ir pamaišykite su miltais, ir tik po to sujunkite su visa tešla. Jei bersite miltus tiesiai į visą kiekį tešlos, susidarys gumuliukai ir bus sunku jais atsikratyti.
  • Gardūs priedai: Kepdami saldžius lietinius į tešlą galite įmaišyti aguonų, čija sėklų, cinamono, tarkuotos apelsinų arba citrinų žievelės, vanilės, kakavos, liofilizuotų uogų. Jei norite užkandinių lietinių - galite įberti įvairiausių žolelių, liofilizuotų burokėlių, špinatų, dilgėlių, moliūgų etc. Taip pat prieskonių arba jų mišinių, sezamų, kanapių branduolių.
  • Įvairūs miltai: Eksperimentuokite su miltais - puikūs lietiniai išeina su ryžių miltais, avižiniais miltais, grikių miltais. Kad grikių lietiniai būtų elastingesni, reikėtų įberti šiek tiek kvietinių miltų - apie 10-15 proc. nuo bendro miltų kiekio.
  • Universalūs: Lietinius galima užkepti padaže, surišti į ryšulėlį, kepti su įdarais, troškinti padažuose, vynioti vyniotinius, daryti tortus.
  • Riebalai: Pabandykite iškepti ir sausoje keptuvėje, ir keptuvėje su trupučiu riebalų. Pasirinkite sau tinkamesnį varinatą, nes, patikėkite, skirtumas akivaizdus.
  • Karšta keptuvė: Prieš pildami tešlą, keptuvę gerai įkaitinkite. Nes silpnai įkaitintoje keptuvėje lietiniai džius, o ne keps.
  • Šaldymas: Likusius lietinius galima sušaldyti. Būtinai perklokite kiekvieną kepimo popieriaus gabalėliu.

Lietinių tešlos receptas

Reikės:

  • 2 kiaušinių
  • 0,5 stiklinės vandens
  • 0,5 stiklinės pieno
  • 1 stiklinės miltų
  • 2 v. š. aliejaus
  • Žiupsnelio druskos, žiupsnelio cukraus

Kaip gaminti:

  1. Į dubenį įmuškite kiaušinius, berkite druskos, cukraus ir gerai šluotele išmaišykite.
  2. Supilkite pieną ir gerai išmaišykite.
  3. Į masę berkite miltus ir išmaišykite, kol masė bus vientisa.
  4. Supilkite pieną (ar atitinkamą kiekį vandens), aliejų ir vėl gerai išmaišykite.
  5. Tešlą palikite pastovėti 20-25 min.

Koldūnai: tradicinis patiekalas

Koldūnai - dar vienas patiekalas, kurio tešlai naudojami miltai, kiaušiniai ir vanduo.

Tešlos pagrindai

Geriausiai tinka aukščiausios rūšies kvietiniai miltai, turintys didesnį glitimo kiekį. Glitimas suteikia tešlai elastingumo, todėl koldūnai neplyš gaminant ir verdant. Taip pat svarbu, kad miltai būtų sausi ir gerai persijoti, kad tešla būtų vienalytė.

Koldūnų tešlos pagrindą sudaro miltai, vanduo ir druska. Kai kurie receptai siūlo pridėti kiaušinį, aliejų ar grietinės, kurie suteikia tešlai minkštumo ir pagerina skonį. Paprastai, vienai stiklinei miltų reikėtų apie pusę stiklinės vandens. Druskos dedama pagal skonį, maždaug žiupsnelis vienai stiklinei miltų.

Klasikinis koldūnų tešlos receptas

Ingredientai:

tags: #miltai #vanduo #druska #receptas #proporcijos

Populiarūs įrašai: