Pripetės pakrantėje: Pietų Baltarusijos miesto istorijos vingiai
Baltarusija, Lietuvos kaimynė, ilgus šimtmečius siejama su Lietuva bendra valstybe, papročiais ir kova su užkariautojais. Šioje šalyje, pietinėje jos dalyje, prie Pripetės upės, glaudžiasi miestas, kurio istorija - tai regiono istorijos atspindys. Šis straipsnis skirtas panagrinėti šio miesto praeitį, pradedant nuo jo ištakų ir baigiant šių dienų realijomis.
Geografinė padėtis ir klimatas
Baltarusiją dažnai pasiekia drėgnos oro masės iš Atlanto, todėl ten nebūna ilgai trunkančių žiemos šalčių ir karščių, retos sausros. Klimatas yra neryškus žemyninis, žiemą rytinėje krašto dalyje šalčiau nei vakarinėje, o vasaros kiek šiltesnės būna Baltarusijos pietuose. Pietiniu Baltarusijos pasieniu tęsiasi plati pelkėta Polesės žemuma. Smarkiai supelkėję plotai pietinėje dalyje sausinami. Šalis yra miškų zonos mišriųjų miškų pazonyje. Miškai užima 1/3 krašto ploto. Pietuose paplitę ąžuolų, bukų, klevų ir liepų miškai.
Istoriniai ryšiai su Lietuva
Dabartinės Baltarusijos teritorijoje lietuviai gyvena nuo seno. Dalis jų persikėlė XIX a. pabaigoje. Iki šių dienų išliko lietuviškų kaimų Breslaujos, Vydžių, Yvijos, Astravo, Varenavo rajonuose. Į baltų gyventas žemes dabartinės Baltarusijos teritorijoje VI - VII a. ėmė veržtis rytų slavai. Kai kurie baltai traukėsi į šiaurės vakarus, kiti tolygiai maišėsi su atsikėlusiais slavais. IIX - X a. Dysnos upės baseine ir Dnepro aukštupyje, pasak archeologų, dar gyventa baltų.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)
XIII a. pradžioje susiformavo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė ( LDK ). Lietuvos kunigaikščiai ilgainiui į ją įjungė ir slavų gyvenamų kunigaikštysčių. Bendromis jėgomis buvo lengviau kovoti su kryžiuočiais vakaruose ir totoriais mongolais rytuose. Baltarusių bajorai buvo įjungti į LDK valdymą, o baltarusių kalba XV - XVII a., greta lietuvių ir lenkų, buvo oficiali valstybinė Lietuvos DK kalba, ypač naudota įstatymų leidyboje ir teismuose. Per XVII a. viduryje vykusį Žečpospolitos karą su Rusija Baltarusijos žemes labai nukentėjo. Karo, bado, epidemijų metu kraštas neteko pusės savo gyventojų.
Miesto raida Rusijos imperijos sudėtyje
Po trijų Lietuvos ir Lenkijos Valstybės padalijimų dabartinės Baltarusijos žemės atiteko Rusijos imperijai. Rusija jose, kaip ir Lietuvoje, vykdė didžiavalstybinę rusinimo politiką, labai varžiusią baltarusių tautines galimybes. Dėl sunkios dalios XIX a. baltarusių žemėse būta daugiau kaip 150 valstiečių bruzdėjimų, kurių daugelį malšino caro kariuomenė. Ypač daug baltarusių dalyvavo 1830 - 1831 ir 1863 m. sukilimuose.
Taip pat skaitykite: Ką pamatyti Kinijoje?
XX amžius: karai ir pokyčiai
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje vakarines baltarusių žemes okupavo vokiečiai. Karui baigiantis vokiečių neužimtoje Baltarusijos dalyje, o vėliau ir visame krašte išviję vokiečius valdžia paėmė bolševikai. 1919 m. Baltarusiją okupavo lenkų legionieriai, bet po metų ją vėl įžengė bolševikų armija. Iki Antrojo pasaulinio karo didelė vakarų Baltarusijos dalis pagal Rusijos ir Lenkijos sutartį priklausė Lenkijai. Ypatingai sunkūs Baltarusijai buvo Antrojo pasaulinio karo metai. Su fašistais kovojo baltarusių partizanai ir kariai frontuose; apskritai kas ketvirtas baltarusis arba buvo nukautas, arba patyrė terorą.
Nepriklausoma Baltarusija
Subirėjus sovietų imperijai, Baltarusija 1991 m. pasiskelbė nepriklausoma valstybe ir įstojo į Nepriklausomų Valstybių Sandraugą. Per paskutinį dešimtmetį Baltarusijos pramonė išaugo apie pusantro karto.
Baltarusijos pramonė ir žemės ūkis
Beveik 1-3 jos masto sudaro mašinų gamyba ir metalų apdirbimas. Svarbiausios automobilių ( MAZ, BelAZ ) ir traktorių „Belarus„ įmonės yra Minske, Žodine, Mogiliove. Įvairios paskirties staklės gaminamos Minskas, Gomelyje, Vitebske, Oršoje, Molodečne ir Pinske. Minske, Gomelyje, Braste, Lydoje, Vibetske veikia radiotechnikos, elektronikos, prietaisų gamybos įmonės, gaminančios laikrodžius, televizorius, kino ir foto aparatus, skaičiavimo mašinas ir kt. Ūkiui svarbi chemijos pramonė. Baltarusija žinoma lengvosios pramonės gaminiais: odomis, lininiais ir medvilniniais audiniais, kilimais.
Ariamoji žemė užima 2/3 žemės ūkio naudmenų. Maždaug po pusę žemės ūkio produkcijos vertės pagamina augalininkystė ir gyvulininkystė. Auginami rugiai, bulvės. Linai, cukriniai runkeliai ir pašariniai kultūriniai augalai. Svarbiausios gyvulininkystės šakos - pieno-mėsos galvijininkystė, kiaulininkystė.
Baltarusių kultūra ir tautosaka
Pagrindinė tautinių drabužių spalva - balta. Ne tik vyrų ir moterų gausiai siuvinėti marškiniai, bet ir vyrų kelnės, moterų prijuostės, sijonai, kai kurie vyriški drabužiai yra balti. Baltarusių ir lietuvių siuvinėjimas ir juostų raštai labai panašūs. Balta spalva derinama su raudona, šviesiai žalia arba mėlyna. Baltarusiai mėgsta miltinius ir bulvinius valgius - sklindžius, lietinius, kruopų košę, kukulius. Iš bulvių ( baltarusiškai „bulba“ ) gamonama per 100 patiekalų. Labai gausi baltarusių tautosaka. Išliko daugybė vienbalsių ir daugiabalsių liaudės dainų, daugiau kaip 100 tautinių šokių.
Taip pat skaitykite: Gidas po San Paulą
Baltarusių kalba ir švietimas
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje klestėjusi baltarusių kalba1863m. caro valdžios buvo uždrausta, kaip ir Lietuvoje - lietuvių kalba. Sovietiniais metais Baltarusijoje irgi nebuvo vidurinių ir aukštųjų mokyklų, kuriuose bendrieji dalykai būtu dėstomi baltarusių kalba. Taigi ji buvo beišnykstanti iš viešojo gyvenimo, o Baltarusijos žmonės vis labiau pasiduodavo rusų kalbos, meno ir kultūros įtakai. Baltarusija išgarsino švietėjas ir humanistas P. Skorina, viduramžiais baltarusių kalbą leidęs knygas Prahoje ir Vilniuje.
Taip pat skaitykite: Miestai virš debesų: istorija ir mitai
tags: #miestas #pietų #Baltarusijoje #prie #Pripetės #upės