Mezo struktūros sudedamosios dalys teniso treniruotėse
Išugdyti sportininką reikia ne vienų metų atsakingo, kryptingo ir sunkaus darbo. Teniso trenerio darbas yra sudėtingas, reikalaujantis nuolatinio tobulėjimo bei gebėjimų įsisavinti naujausias ugdymo tendencijas. Trenerio ir auklėtinio sėkmė formuojama ne vienus metus, tad sunku būtų įsivaizduoti trenerio darbą be jokio plano. Dirbti kasdien ir nesuvokti treniruotės kryptingumo, perspektyvos ir realizacijos, tikriausiai, skamba juokingai, tačiau praktikoje tai gana dažnas atvejis. Siekiant užtikrinti sportininko tobulėjimą, būtina suprasti treniruočių struktūrą ir jos sudedamąsias dalis. Šiame straipsnyje aptarsime mezo struktūros sudedamąsias dalis teniso treniruotėse, atsižvelgiant į jų svarbą sportinio meistriškumo ugdymui.
Pagrindinės sąvokos
Prieš gilinantis į mezo struktūrą, svarbu apibrėžti keletą pagrindinių sąvokų:
- Judėsys: motorinio veiksmo sudedamoji dalis, kurią nusako atskirų kūno dalių (arba viso kūno) padėties pakeitimas atskaitos taško atžvilgiu.
- Judesio struktūra: tam tikras judesio dalių derinys, jų jungimas į darnią visumą - judesį. Be to, judesio struktūrą sudaro visuma motorinių aktų, susijusių tarpusavyje erdvės ir laiko atžvilgiu, atliekamų tuo pačiu metu arba nuosekliai vienas po kito.
- Treniruotės struktūra: tai treniruotės turinio, eigos sandara sportininkams lavinamiesiems ir auklėjamiesiems tikslams siekti.
- Sportinio parengtumo struktūra: sudaro pastovi tarpusavyje susijusių, tam tikru būdu sutvarkytų veiksnių (sportininko organizmo funkcijų ypatumų, gebėjimų) visuma.
- Sportinis parengtumas tenise: tai konkretaus žaidėjo gebėjimų, išugdytų kryptingo ilgalaikio sportinio rengimo vyksme, išraiška.
Daugiametės treniruotės struktūra
Daugiametės treniruotės struktūra yra ilgalaikės (nuo 8 iki 30 metų ir ilgiau) sporto treniruotės vyksmo grandžių tvarka, nuoseklumas ir tarpusavio ryšys. Norint sėkmingai ugdyti sportininką, būtina planuoti treniruotes ilgam laikotarpiui. Tai apima ne tik fizinį parengimą, bet ir technikos, taktikos bei psichologinį pasirengimą.
Treniruočių ciklai
Visas treniruočių procesas yra suskirstytas į ciklus:
- Mikrociklas: kelias dienas (nuo 3-4 iki 10-14) vykdomų pratybų serija ir poilsis po jų.
- Mezociklas: santykinai vientisas, iš kelių mikrociklų susidedantis sporto treniruotės etapas, trunkantis nuo 3 iki 6 savaičių.
- Makrociklas: ilgas (nuo kelių mėnesių iki ketverių metų) planingas sporto pratybų ir varžybų laiko tarpas.
Visi šie išvardyti ciklai sudaro tam tikrą struktūrą, kuri remiasi pedagoginio treniruotės vyksmo organizavimo dėsniais (bendrojo ir specialiojo rengimo vienove, cikliškumu, nepertraukiamumu, krūvio ir poilsio sistemingumu). Nuoseklus, darnus ir metodiškai teisingas pratybų priemonių ir metodų naudojimas mikro-, mezo- ir makrocikluose laiduoja sudėtingą jų vyksmą.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Mezociklo svarba
Mezociklas yra svarbus treniruočių ciklas, nes jis leidžia koncentruotai dirbti su tam tikrais sportinio rengimo aspektais. Tai gali būti fizinių ypatybių ugdymas, technikos tobulinimas arba taktinio pasirengimo gerinimas. Mezociklo trukmė (3-6 savaitės) leidžia pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir pasiruošti tolimesniems treniruočių etapams.
Mezociklo planavimas
Planuojant mezociklą, būtina atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Tikslai: kokius konkrečius tikslus norima pasiekti per šį mezociklą? Pavyzdžiui, padidinti ištvermę, pagerinti padavimą arba išmokti naują taktinę schemą.
- Turinys: kokios pratybos ir metodai bus naudojami siekiant užsibrėžtų tikslų? Svarbu parinkti tinkamas priemones, atsižvelgiant į sportininko individualias savybes ir pasirengimo lygį.
- Krūvis: koks bus pratybų krūvis (apimtis ir intensyvumas)? Krūvį reikia didinti palaipsniui, kad organizmas spėtų adaptuotis ir išvengtų traumų.
- Poilsis: kiek poilsio numatoma tarp pratybų ir mikrociklų? Poilsis yra būtinas organizmo atsigavimui ir superkompensacijai.
- Kontrolė: kaip bus vertinami pasiekti rezultatai? Svarbu reguliariai atlikti testus ir matavimus, kad būtų galima įvertinti pažangą ir koreguoti treniruočių planą.
Specifinės ir kompleksinės pratybos
Sportininko rengimo etapuose būtina naudoti koncentruotus vienos krypties specifinius krūvius. Tai garantuoja gilius adaptacinius pokyčius, būtinus specifinei varžybų veiklai. Nuoseklumas treniruotės struktūroje reiškia tam tikrą tvarką ir cikliškumą, atitinkamai naudojant įvairaus kryptingumo koncentruotus krūvius. Tai didina kumuliacinį specifinio poveikio efektą sportininko organizmui.
Pratybų specifiškumas sąlygoja kompleksinių pratybų būtinumą. Kompleksinių pratybų rezultatai turi įtakos tobulinant judesių techniką. Per specifines pratybas sportininko organizmas ugdomas vienpusiškai, o per kompleksines - sudaromos puikios galimybės įvairiapusiam sportininko organizmo tobulėjimui. Taigi norima pabrėžti, kad optimaliai derinant specifines ir kompleksines pratybas sportininkas tobulėja įvairiapusiškai. Kompleksinės pratybos yra viena specializacijos formų. Įvairių sporto šakų kompleksinių pratybų turinį sudaro bendrojo ir specialiojo rengimo priemonės, tobulinančios sportininko įgūdžius, techniką ir taktiką.
Krūvio valdymas
Sportininko organizmo prisitaikymą prie krūvio galima vertinti pagal pratybų efektyvumą. Sportininko tobulėjimo pagrindas - po krūvio atsirandantys ir palaipsniui tampantys stabilūs pokyčiai. Ryškiai pakinta svarbiausios organizmo funkcijos, kai krūvio dydis ir intensyvumas kaskart keičiamas. Ypač didelę reikšmę turi kumuliaciniai pratybų krūviai. Kad pokyčiai būtų didesni, naujas krūvis skiriamas nelaukiant visiško organizmo atsigavimo. Tačiau po tokių kumuliacinių krūvių reikia ilgesnio poilsio.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Tikslinga sporto treniruotės specializacija - tai nuoseklus treniruotės komponentų derinys, jų tarpusavio sąsaja laiko atžvilgiu. Treniruotės tikslų numatymas yra būtina sąlyga, kad pamažu organizmas prisitaikytų. Bendrąjį treniruotės krūvį sudaro krūvio apimtis, intensyvumas ir krūvio paskirstymas laiko atžvilgiu. Modernizuojant sporto treniruotės struktūrą, kiekvienoje jos dalyje būtina atsižvelgti į specialiojo rengimo intensyvinimą, nes itin dideli krūviai negarantuoja rezultatų gerėjimo. Sportinis meistriškumas susijęs su specialiojo rengimo intensyvumo didėjimu, kuris stimuliuoja specialųjį parengtumą. Specialiojo (fizinio, techninio, taktinio, psichologinio) rengimo priemonių metiniame treniruotės ciklo etape, mikrocikle intensyvumas turi būti adekvatus ugdomai ypatybei ir kisti priklausomai nuo atliekamų lokaliojo arba bendrojo poveikio pratimų. Naudojant kryptingo poveikio specialiojo rengimo metodą, galima ryškiai padidinti taikomų priemonių intensyvumą. Vis dėlto per didelė vieno iš specialiojo rengimo komponentų koncentracija mažina kitų komponentų ugdymą ir rezultatai stabilizuojasi arba ima prastėti.
Apžvelgus pateiktus mokslininkų teiginius, matyti, kad, esant įvairioms treniruotės struktūrų formoms, treniruotės krūviams, reikia kreipti dėmesį į krūvio specifiškumą. Turi būti orientuojamasi į specifinės varžybinės veiklos reikalavimus, sistemingai didinant pratybų veiksmingumą, t. y. perioduose, cikluose, etapuose, mikrocikluose būtina kaitalioti įvairias treniruotės priemones keičiant krūvio kryptingumą, dydį, intensyvumą. Bendroji krūvio apimtis, specifiškumas ir atitinkamo intensyvumo krūvis sąlygoja svarbiausius organizmo pokyčius. Būtina koreguoti treniruotės krūvio apimtį didinant intensyvumą. Sumažinus krūvio apimtį, bet padidinus intensyvumą gaunamas geresnis ilgos trukmės uždelstas pratybų efektas. Todėl, optimaliai paskirstant treniruotės krūvį, iš pradžių rezultatai prastėja, sumažinus krūvio apimtį ir padidinus intensyvumą, gaunamas ilgos trukmės pratybų efektas. Svarbiausias treniruotumo veiksnys yra koncentruotas krūvis metiniame cikle.
Pratybų tipai
Pratybos yra pagrindinis, bet mažiausias sporto treniruotės vyksmo struktūrinis vienetas. Pagal tikslus, kryptingumą bei organizavimo ypatumus jos skirstomos į mokomąsias ir sporto. Per treniruotes gali būti taikomos įvairios sportinio rengimo priemonės ir metodai fiziniam, techniniam, taktiniam, psichiniam tenisininko parengtumui gerinti, sudaromos sportininko organizmo adaptacijos fiziniams krūviams prielaidos. Mokomosiose pratybose vyrauja naujos medžiagos mokymasis ir jau išmoktos tobulinimas. Mokomosios pratybos yra pagrindinės pirmaisiais jaunųjų tenisininkų daugiametės treniruotės metais. Sporto pratybos - bendra sportininkų ir trenerio arba savarankiška tenisininko veikla - teniso mokėjimų ir įgūdžių sudarymo, sportinio parengtumo ir harmoningo asmenybės ugdymo būdas, tikslingai ir nuosekliai atliekant arba kartojant judesius, pratimus bei lavinantis kitomis priemonėmis.
Sporto teorijoje pateikiamą pratybų struktūrą sudaro įvadinė (parengiamoji), pagrindinė ir baigiamoji dalys. Tokia struktūra pagrįsta organizmo struktūrinių sistemų būklės dėsningais pokyčiais darbo metu.
Pratybų klasifikacija
- Grupinės: pratybos, kuriose dalyvaujantys tenisininkai suskirstomi į grupes ir atlieka įvairias užduotis.
- Individualiosios: pratybos, kuriose kiekvienas tenisininkas treniruojasi pagal individualų, kartu su treneriu sudarytą planą arba atlieka taktinio suvokimo, technikos įgūdžių, fizines ypatybes lavinančias užduotis. Pratybos vyksta dalyvaujant arba nedalyvaujant treneriui.
- Pratybos ratu: pagal numatytą planą paskirtose vietose - stotyse atliekami fiziniai pratimai ir tiksliai dozuojamas darbo ir poilsio laikas.
- Žaidimų: pratybos, per kurias žaidžiami įvairūs žaidimai arba atliekami kintamo intensyvumo žaidimų pratimai. Pavyzdys treniruotės žaidimų: keliose teniso aikštėse žaidžiama skaičiui, tačiau skaičiuojama skirtingai: vienoje skaičiuojama 1, 2, 3, 4… ir t. t., kitoje 15:0 , 30:0… ir t.
- Savarankiškosios: Pavyzdys savarankiškosios treniruotės: trenerio nurodymu sportininkas individualiai po treniruotės ar sau tinkamu laiku kasdien savarankiškai turi atlikti padavimų po 300 kartų.
- Specifinės: Pavyzdys specifinės treniruotės: tinka viskas, kas atitinka varžybines žaidimo situacijas. Šios krypties treniruotėse rekomenduojame daugiau dirbti taktiniams sprendimams.
- Didžiausio krūvio: Didžiausio krūvio pratybose tam tikru sportinio rengimo etapu siekiama sukelti didelius organizmo funkcinių sistemų pokyčius ir atliekami didžiausiomis pastangomis fiziniai krūviai. Atliekančiame tokius fizinius krūvius organizme vyksta dideli funkciniai pokyčiai, laikinai sumažėja fizinis darbingumas, pasireiškia nuovargis. Gerai pailsėjęs organizmas atsigauna, labai pagerėja jo funkcinės galios ir fizinis darbingumas. Pavyzdys didžiausio krūvio treniruotės: galima naudoti tiek teniso, tiek fizinio rengimo treniruotes.
- Atletinės: Atletinėse pratybose racionaliausiomis priemonėmis ir metodais ugdomos fizinės ypatybės ir kompleksiniai fiziniai gebėjimai.
Treniruotės dalys
Tenisininkų atliktas per pratybas krūvis nuvargina organizmą. Pagal nuovargio laipsnį vertinamas krūvio dydis. V. Nuovargis yra būtina treniruotumo gerinimo sąlyga, nes po pratybų atsigaunant pasireiškia darbingumo superkompensacijos fazė. Sporto teorijoje pateikiamą pratybų struktūrą sudaro įvadinė (parengiamoji), pagrindinė ir baigiamoji dalys. Tokia struktūra pagrįsta organizmo struktūrinių sistemų būklės dėsningais pokyčiais darbo metu.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Parengiamoji treniruotės dalis
Parengiamoji treniruotės dalis (dar kitaip vadinama įvadine). Joje tenisininkai supažindinami su treniruotės tikslu, aptariamas visos treniruotės eiga. Šios dalies trukmė priklauso nuo pagrindinės pratybų dalies trukmės, sportininko parengtumo ir vietos sąlygų. Ypač šioje treniruotės dalyje svarbu atlikti raumenų ir sąnarių tempimo pratimus. Veiksmingas raumenų tempimas gali būti dvejopas: aktyvusis raumenų tempimas, atliekamas be išorinių jėgų ar partnerių pagalbos, ir pasyvusis raumenų tempimas, atliekamas padedant partneriui ar kitoms išorinėms jėgoms. Tempimo pratimai, atliekami parengiamojoje pratybų dalyje, didina svarbiausių organizmo funkcinių sistemų aktyvumą ir skatina efektyvesnį pasirengimą tolesnei pratybų daliai. Tempimo pratimus rekomenduojama atlikti tam tikru nuoseklumu priklausomai nuo krūvio apimties ir intensyvumo. Treneriui ir sportininkui reikia atsiminti, kad mažos reakcijos jėga gali skatinti slopinimą, o didelės - susijaudinimą.
Žalingi raumenų tempimo metodai ne tik sukelia skausmą, bet ir mikroskopinius raumenų skaidulų plyšius, dėl to susiformuoja randinis audinys ir raumuo po truputį praranda tamprumą, sustandėja, jį skauda. Raumenų tempimo procesą būtina visiškai individualizuoti, vengti varžybinių elementų, atlikti pratimus reguliariai ir gan dažnai. Treniruočių procese bei varžybose tenka stebėti tenisininkų tempimo pratimus ir bendrąjį apšilimą. Galima drąsiai sakyti, kad iš visų atliekančių sportininkų tempimo pratimus 90 proc. tenisininkų nesuvokia pratimo atlikimo kokybės ir reikšmės. Sportininkai, ypač jaunieji tenisininkai, nesupranta, kokias raumenų grupes tempia, kokią naudą duos tempimo pratimai jiems vėliau ir kaip juos reikia atlikti taisyklingai. Pratimai atliekami mechaniškai be jokio sąmoningumo, nes taip liepė mama, tėtis ar fizinio rengimo treneris. Vaikai, atlikdami netaisyklingai tempimo pratimus, ne tik kad neparuošia savo raumenyno tolesnei treniruočių ar varžybų eigai, bet ir pakenkia savo raumenims, sąnariams ir savo techniniams judesiams. Bendrojo fizinio rengimo treneris turi sportininkams aiškiai paaiškinti, kokios yra pagrindinės tenisininkų raumenų grupės, kokie konkretūs raumenys ar raumenų grupės reikalingos atliekant techninių judesių visumą, kokia tempimų pratimų grupė yra efektyviausia prieš treniruotes, kokia skirta prieš varžybas ir kokie pratimai skirti po varžybų ir treniruotės.
Pagrindinė treniruotės dalis
Pagrindinė treniruotės dalis. Šioje dalyje krūvis paskirstomas atsižvelgiant į užduotis, tobulinamas sportininko treniruotumas, ugdomos fizinės ypatybės, lavinama technika ir taktika. Pratybų turinį sudaro specialieji pratimai, fizinių ypatybių - greitumo, ištvermės, koordinacijos - ugdymas. Sėkmingo mokymosi sąlygos: aktyvumas ir savarankiškumas, sistemingumas ir nuoseklumas, žinių, mokėjimų ir įgūdžių įtvirtinimas, moralės ir valios savybių (drąsos, savarankiškumo, aktyvumo, drausmingumo, kolektyviškumo) ugdymas, sveikatos stiprinimas, fizinio brendimo ir parengtumo gerinimas. Taktinis sportininko parengtumas glaudžiai susijęs su techniniu parengtumu. Mokantis taktiškai pranokti varžovą, reikia atsižvelgti į techninį sportininkų parengtumą, rezultato kaitos įtaką ir psichologinį kovos komponentą. Taktiniam parengtumui didžiulę reikšmę turi varžybų patirtis, įsisąmonintas technikos stilius, sportininko mąstymas, mintis ir valia. Pagrindinėje pratybų dalyje naudojamos veiksmingiausios priemonės ir metodai, didžiausi krūviai. Trukmė priklauso nuo atliekamų pratimų metodikos ir pratybų krūvio dydžio. Pratybų kryptingumą sąlygoja pratimų parinkimas ir kiekis. Pagrindinėje treniruotės dalyje ypač svarbus kryptingas sportininko rengimas. Šio vyksmo tikslas - gerinti funkcines galias, ugdyti fizines ypatybes bei kompleksinius gebėjimus, tiesiogiai susijusius su varžybine veikla. Tuo tikslu parenkami tokie pratimai ir jų taikymo metodai ir būdai, kurie erdvės ir laiko, dinamikos ir laiko požiūriu bei atlikimo pobūdžiu artimi varžybinei veiklai - taktinių įgūdžių tobulinimas.
Pirmoje dalyje treneris sprendžia technikos judesių klausimus, kurie glaudžiai siejami su žaidimo taktika. Treneris mokymui naudoja taikinius, „kamuolių krepšį“. Antroje dalyje treneris bando įtvirtinti technikos įgūdžius per taktines žaidimo situacijas, žaisdamas kartu su sportininku. Treneris mokymui naudoja taikinius, „kamuolių krepšį“. Paskutinėje pagrindinės treniruotės dalyje treneris sukuria taktinę situaciją, kurioje sportininkas bando panaudoti išmoktus ir patobulintus techninius įgūdžius. Pirmoje dalyje treneris sprendžia taktinių situacijų klausimus. Treneris mokymui naudoja taikinius, „kamuolių krepšį“. Antroje dalyje treneris bando įtvirtinti sportininkų taktinių žaidimo situacijų suvokimą, žaisdamas kartu su sportininkais. Treneris mokymui naudoja taikinius, „kamuolių krepšį“. Paskutinėje pagrindinės treniruotės dalyje treneris toliau moko tenisininkus pasirinktą taktinę situaciją, tačiau jau patys sportininkai bando tai atlikti žaisdami tarpusavyje. Svarbu treneriams. Individualiose teniso treniruotėse rekomenduojama spręsti sportininko technikos įgūdžių klausimus, panaudojant taktines žaidybines situacijas. Technika - įrankis įgyvendinti taktiniams sumanymams. Taktinis mokymas.
Baigiamoji treniruotės dalis
Baigiamojoje treniruotės dalyje siekiama palaipsniui sumažinti krūvį ir atstatyti organizmo funkcijas. Atliekami tempimo pratimai, atsipalaidavimo pratimai. Taip pat aptariami treniruotės rezultatai ir ateities planai.
tags: #mezo #struktūros #sudedamosios #dalys