Mėsos pirkimas iš ūkininkų Lenkijoje: iššūkiai, tendencijos ir perspektyvos
Įvadas
Mėsos rinka Lenkijoje ir jos sąsajos su Lietuvos ūkininkais yra sudėtingas ir dinamiškas reiškinys. Šiame straipsnyje nagrinėsime mėsos pirkimo iš ūkininkų Lenkijoje aspektus, apžvelgsime pastarojo meto įvykius, kainų tendencijas, prekybos ypatumus ir Lietuvos ūkininkų perspektyvas šiame kontekste. Straipsnyje remiamasi įvairiais šaltiniais, įskaitant Lietuvos ir Lenkijos žemės ūkio organizacijų pranešimus, Europos Sąjungos duomenis ir verslo atstovų komentarus.
Skandalas dėl kiaulių supirkimo kainų Lenkijoje
Pastaruoju metu Lenkijos mėsos pramonę sukrėtė skandalas, susijęs su įtarimais dėl nesąžiningos veiklos, kuri esą darė įtaką kiaulių supirkimo kainoms. Gruodžio mėnesį kelios vietos žemės ūkio organizacijos bei profsąjungos pranešė LKVTAV (tikriausiai Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybai) apie įtarimus dėl įmonės „Animex Food Service“ veiksmų.
Esą šie didžiausi Lenkijoje kiaulienos gamintojai pirko kiaules iš Vokietijos (apie 3 proc. bendrovės savaitės kiaulių poreikio), o tai galėjo daryti spaudimą vidaus rinkos kainoms.
„Animex Foods“ atsakė, kad pirkimas buvo papildomo pobūdžio ir neturėjo įtakos dabartinių sutarčių su Lenkijos ūkininkais įgyvendinimui, kurie yra atsakingi už 97 proc. bendrovės poreikių. Bendrovė pabrėžė pasitikėjimą ir ilgalaikį bendradarbiavimą su vietiniais veisėjais.
LKVTAV teigė, kad metų sandūroje mažėjančias gyvų kiaulių supirkimo kainas lėmė ne nesąžininga konkurencija, o rinkos dėsniai, daugiausia - didelė gyvų kiaulių pasiūla. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad norint įrodyti neteisėtą susitarimą, būtina įrodyti konkurentų kontaktų buvimą dėl susitarimo, kurio tikslas yra panaikinti, apriboti ar kitaip iškreipti konkurenciją. Be to, LKVTAV teigimu, esami faktai neleidžia daryti išvados, kad „Animex Foods“ užima dominuojančią padėtį vidaus kiaulių rinkoje, nes dominuojanti padėtis suprantama kaip įmonės padėtis, leidžianti jai užkirsti kelią veiksmingai konkurencijai atitinkamoje rinkoje, veikiant nepriklausomai nuo konkurentų, rangovų ir vartotojų, o ši nuostata įveda dominuojančios padėties egzistavimo prezumpciją, kai ūkio subjekto dalis atitinkamoje rinkoje viršija 40 proc.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Tarnyba konstatavo, kad situacija kiaulienos rinkoje bus nuolat stebima.
Trumpai apie „Animex“ istoriją:
- 1995 m. birželio 29 d. įkurta.
- 1999 m. „Smithfield Foods“ įsigijo „Animex“ akcijų.
- 2000 m. - 2002 m. įmonė registruoja ir lietuvių pamėgtą prekės ženklą „Berlinki“.
- 2013 m. „Animex“ toliau vystosi.
Lenkijos apribojimai kiaulienos importui iš Lietuvos
Po praėjusių metų gruodį Lenkijoje nuvilnijusių ūkininkų protestų dėl žemų kiaulių supirkimo kainų, Lietuvos kiaulių augintojai patyrė smūgį. Lenkų žemdirbių prispausta valdžia apribojo kiaulienos ir kiaulių importą iš tų teritorijų, kur nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM) ir kurios priskirtos antrajai zonai (tai teritorijos, kur AKM nustatytas šernams). Tvirtinama, kad paaiškinimų dėl tokio sprendimo Lenkija oficialiai nėra pateikusi.
ES nedraudžia šalims prekiauti kiaulėmis ir jų skerdenomis iš antrųjų maro zonų, tik reikia suderinti su šalies Veterinarijos tarnyba ir pateikti dokumentus, kad mėsa yra saugi ir kokybiška. Lietuva eksportavo kiaules į Lenkiją, tačiau gruodžio viduryje Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo Lenkijos kolegų perspėjimą, kad dėl procedūrinių priežasčių prekyba stabdoma.
Lietuvos reakcija į apribojimus
Lietuvos augintojai ragina valdžią imtis atsakomųjų veiksmų - neįsileisti lenkiškos kiaulienos, kurios eksporto apimtys į mūsų šalį yra nepalyginti didesnės nei mūsiškės - į Lenkiją. Premjeras Saulius Skvernelis ir žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pažadėjo, kad imsis griežtesnių priemonių, jeigu su kaimynais nepavyks susitarti. Jie taip pat kalbėjo, kad dar neišnaudotos diplomatinės priemonės.
Susitikime su ūkininkų atstovais S.Skvernelis pažadėjo paskambinti Lenkijos premjerui ir pasiaiškinti dėl kiaulienos ir kiaulių importo draudimo iš dalies Lietuvos.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis telefonu kalbėjo su Lenkijos žemės ūkio ministru kiaulių maro klausimais. Jis pabrėžė, kad Lenkijos priimtos priemonės kelia grėsmę ES regionalizacijos sistemai, tad kartu - ir pačiai Lenkijai. Jo nuomone, Lenkijos ministras suprato, kad toks sprendimas pavojingas jiems patiems.
Situacija rinkose
Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) vadovas Algis Baravykas apibūdino situaciją rinkoje kaip labai įtemptą visoje Europoje, o Lietuvoje dar sudėtingesnę, nes liekame be alternatyvų. Negalime išvežti kiaulių, kainos krito, kiaulių augintojai dirba nuostolingai. Gyvojo svorio kilogramas kainuoja 90 centų - tokių žemų kainų dar nėra buvę. Jie ne tik negauna pelno, bet dar ir primoka, kad augina ir parduoda kiaules. Tie, kurie daugiau realizuoja kiaulių, patiria daugiau nuostolių.
Pagrindinė gyvų kiaulių eksporto kryptis - Lenkija, kur išvežama apie dešimtadalį išaugintų kiaulių. Per dešimt praėjusių metų mėnesių į šalį kaimynę buvo išvežta apie 150 tūkst. kiaulių, iš jų - per 90 tūkst. skersti ir apie 60 tūkst. paršelių auginti. Anot LKAA vadovo, iki tol Baltijos šalys ir Lenkija kovodamos su AKM buvo sąjungininkės, o dabar Lenkija izoliuojasi.
LKAA vadovo manymu, susitarimo su kaimynais reikėtų siekti diplomatiniais būdais, kad būtų sugrįžta prie abiem pusėms naudingos prekybos kiaulėmis ir mėsa. Žemės ūkio bendrovės „Gražionių bekonas“ vadovas Edmundas Adomavičius ragintų valdžios atstovus neliūliuoti visų kalbomis, bet imtis ryžtingesnių veiksmų. Vis dėlto vertėtų imtis atsakomųjų sprendimų, nes nepalyginti daugiau atsivežama iš Lenkijos kiaulienos.
E.Adomavičiaus mano, kad jeigu valdžia nesiims radikalesnių sprendimų, kiaulių augintojai patirs nemenką smūgį, o kai kam gali tekti užsidaryti. Laikas eina, nuostoliai auga. Pardavę kiaulę, patiriame 15-16 eurų nuostolį. Užsidarius Lenkijos rinkai, Lietuvos skerdyklos per mėnesį papildomai turi paskersti apie 10 tūkst. kiaulių. Ir tai yra perteklinė mėsa, kuri dar labiau apsunkina ir taip prastą augintojų padėtį.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Importo ir eksporto disbalansas
Galima būtų teigti, kad kiaulių augintojų dejonės dėl užsidariusios Lenkijos rinkos, - nerimtos, nes kiaulių Lietuvoje nepriauginama tiek, kiek suvartojama mėsos, tad vietos rinkoje turėtų būti pakankamai erdvės - apie 60 proc. kiaulienos importuojama. Apie pusė (30 proc.) viso kiaulienos importo mus pasiekia iš Lenkijos, kita dalis - iš Belgijos, Vokietijos, Danijos ir kitų šalių.
LAEI eksperto vertinimu, jeigu Lietuva taip pat uždraus kiaulienos įvežimą iš Lenkijos antrosios AKM zonos, situacija mūsų rinkoje labai nepasikeis - lenkiškos kiaulienos vietą greitai užims belgiška, vokiška ir daniška produkcija.
Diplomatiniai nesutarimai
Iš Lenkijos neturime jokių paaiškinimų. Tikimės, kad juos galbūt greičiau gaus Europos Komisija, kuri taip pat dėl šios situacijos yra užklaususi Lenkijos atitinkamas tarnybas ir ministerijas ir laukia jų atsakymo. Matyt, patys lenkai yra nepatogioje situacijoje. Praėjusį gruodį mūsų tarnyba buvo informuota, kad kiaulių prekyba sustabdyta dėl procedūrinių dalykų, kitokios priežastys nebuvo nurodytos.
Mėsos produktų kainų tendencijos
Paskutinių 6 metų laikotarpyje mėsos produktų kainos ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje buvo pakankamai stabilios. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis mėsos eksporto kainos per 2013-2018 metus sumažėjo apie 10 proc. Lietuvoje per šį laikotarpį mėsos mažmeninės kainos beveik nesikeitė, o gyvulių supirkimo bei didmeninės kainos buvo mažesnės nei 2013 metais.
Galvijų supirkimo kainos ES
2019 metų birželio mėnesio (26-tą sav.) vidutinė O2 klasės (daugiausiai pagaminama) galvijų supirkimo kaina Lietuvoje buvo viena mažiausių ES. Ji buvo 15 proc. mažesnė nei ES analogiško laikotarpio vidutinė supirkimo kaina. Lietuvoje galvijų supirkimo kaina buvo didesnė (14 proc.) už Latvijoje ir (9,6 proc.) už Vengrijoje esamą kainą. Per metus daugiausiai supirkimo kaina padidėjo Slovakijoje (4,5 proc.) ir Vengrijoje (3,1 proc.). Tuo tarpu, 21 ES šalyje kaina mažėjo. Daugiausiai sumažėjo J. Karalystėje (15,6 proc.) ir Lenkijoje (13,2 proc.).
Kiaulių supirkimo kainos ES
Beveik visose ES šalyse (išskyrus Maltą ir Švediją) 2019 metais birželio mėnesį kiaulių supirkimo kainos didėjo. Didžiausi pokyčiai buvo Danijoje (36,2 proc.), Nyderlanduose (26,5 proc.) ir Latvijoje (26,4 proc.). Lietuvoje kiaulių E kategorijos skerdenų vidutinė supirkimo kaina buvo 19,2 proc. didesnė nei 2018-ųjų birželio mėnesį ir 1,2 proc. mažesnė už ES šalių vidutinę kainą. Didžiausios E kategorijos kiaulių supirkimo kainos buvo Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, mažiausios - Belgijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.
Užsienio prekyba mėsa
Mėsos skerdenų eksporto vertė per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 4,6 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 7,9 proc. Daugiausia eksportuota jautienos (už 42,7 mln. EUR) ir paukštienos (už 39,3 mln. EUR). Pagrindiniai jautienos pirkėjai italai, olandai ir švedai.
Mėsos skerdenų importo vertė per 2015-2019 m. 5 mėnesių laikotarpį padidėjo 46 proc., o palyginti su 2018 m. 5 mėn. - 8,9 proc. Daugiausia importuota kiaulienos (už 48,7 mln. EUR). Pagrindiniai kiaulienos tiekėjai: lenkai (31 proc.) ir belgai (16 proc.).
Lietuvos gyvų kiaulių eksportas
2023 m. Lietuva eksportavo 205,838 tūkst. kiaulių - 3,29 proc. mažiau nei 2022 m. Analizuojamu laikotarpiu pagrindine eksporto šalimi buvo Lenkija, į kurią kiaulių eksportas sudarė apie 67,74 proc. viso Lietuvos gyvų kiaulių eksporto kiekio ir, palyginti su 2022 m., į ją Lietuva eksportavo 9,22 proc. mažiau kiaulių. Į Lenkiją buvo eksportuota 139,430 tūkst. kiaulių, kurių vidutinė kaina sudarė 167 EUR/vnt., kai tuo tarpu 2022 m. kaina sudarė 137 EUR/vnt.
Į Latviją (į kurią Lietuvos gyvų kiaulių eksportas sudarė apie 32,26 proc. 2023 m., palyginti su 2022 m., kiaulių importas į šalį padidėjo 5,81 proc. ir sudarė 144,274 tūkst. vnt. Vidutinė importo kaina sudarė 115 EUR/vnt., o 2022 m. - 85 EUR/vnt. Pagrindine kiaulių tiekėja analizuojamu laikotarpiu buvo Latvija - 139,453 tūkst. vnt.
Tiesioginis pirkimas iš ūkininkų
Nors didžioji dalis prekybos vyksta per didmeninius tinklus ir skerdyklas, Lietuvoje atsiranda iniciatyvų, skatinančių tiesioginį pirkimą iš ūkininkų. Pavyzdžiui, Kėdainiuose pradedančioji verslininkė pastebi, kad miesto centre gyvenantys ar dirbantys žmonės neturi kur nusipirkti mėsos tiesiai iš ūkininkų ūkių. Krautuvėlės savininkai tiekėjų ieško „AgroBalt“, kitose parodose, mugėse. Jautiena atvežama iš Dotnuvos eksperimentinio ūkio, kiauliena - iš ūkininko A. Banionio ūkio Kauno rajone, vištiena - iš V. Andriuškevičiaus ūkio.
Tokios iniciatyvos leidžia vartotojams įsigyti šviežesnės ir kokybiškesnės produkcijos, o ūkininkams - gauti didesnį pelną. Tačiau kol kas tai yra nišinis reiškinys, kuris reikalauja daugiau pastangų ir organizavimo.
Lenkijos ekonomikos augimas ir jo įtaka mėsos rinkai
Nuo 1992 m. Lenkijoje vyravo nepertraukiamas augimas. Pagrindiniai augimo veiksniai yra įmonių investicijos, privatus vartojimas ir eksportas. Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkijos ekonomikos augimo ir greito pasivyjimo potencialas išlieka būdingas išsivysčiusių šalių ekonomikoms. Prognozuojama, kad iki 2030 m. ekonomika augs maždaug 3% per metus, o iki 2050 m.
Šis ekonomikos augimas turi įtakos ir mėsos rinkai. Augantis vartojimas skatina didesnę paklausą, o tai gali lemti didesnes kainas ir didesnį importą. Tačiau kartu auganti konkurencija ir didėjantis vartotojų sąmoningumas skatina gamintojus ieškoti efektyvesnių ir tvaresnių gamybos būdų.
tags: #mėsos #pirkimas #iš #ūkininkų #Lenkijoje