Mėsos laikymo pažeidimai: kokybės užtikrinimas ir vartotojų apsauga Lietuvoje
Mėsa yra vienas svarbiausių maisto produktų, aprūpinančių žmogaus organizmą būtiniausiomis maistinėmis medžiagomis. Joje gausu baltymų, mineralų ir vitaminų. Tačiau, kad mėsa išliktų kokybiška ir saugi vartoti, būtina laikytis griežtų laikymo sąlygų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekdama užtikrinti vartotojų apsaugą nuo nesaugių ir nekokybiškų produktų. Šiame straipsnyje aptariami dažniausiai nustatomi mėsos laikymo pažeidimai, jų priežastys ir pasekmės, taip pat pateikiamos rekomendacijos vartotojams, kaip atpažinti kokybišką mėsą ir apsaugoti savo teises.
Valstybinė mėsos ir jos produktų kontrolė
VMVT nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekdama apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse ir užtikrinti produktų saugą bei kokybę. Vykdant planinius patikrinimus rinkoje, daugiausia pažeidimų nustatoma dėl šių produktų:
- Tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo (~48 %)
- Produktų ženklinimo (~31 %)
- Kokybės (~10 %) reikalavimų neatitikimo
Mėsos gaminių kokybės patikrinimai
Šiais metais buvo atliktas teminis mėsos gaminių kokybės patikrinimas, kurio metu iš skirtingų prekybos tinklų parduotuvių buvo paimta septynių Lietuvos įmonių keturiolikos pavadinimų dešrų ir dešrelių mėginiai. Atlikus kokybės tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, nustatyta, kad 6 pavadinimų (43 %) gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų. Daugiausia tai buvo aukščiausios rūšies dešros ir dešrelės, kuriose buvo viršyti didžiausi leistini drėgmės ir mažiausi leistini mėsos baltymų kiekiai.
Pagal informaciją apie nustatytus mėsos gaminių kokybės rodiklių pažeidimus, teritorinių VMVT inspektoriai atliko patikrinimus gamybos įmonėse. Buvo nedelsiant sustabdytas mėsos gaminių, neatitinkančių kokybės reikalavimų, tiekimas į rinką, įmonėms nurodyta pašalinti nustatytus trūkumus, sunaikinti vartotojus klaidinančias ženklinimo etiketes, sugriežtinti mėsos gaminių kokybės rodiklių laboratorinę kontrolę.
Mėsos atsekamumo kontrolė
Kitas teminis patikrinimas šiais metais buvo atliktas mėsos perdirbimo įmonėse dėl įvežamos mėsos atsekamumo kontrolės ir tinkamos informacijos apie mėsos kilmę pateikimo vartotojams. Teritorinių VMVT inspektoriai patikrino 79 mėsos gamybos įmones, siekiant nustatyti, ar mėsos ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar vartotojams pateikiama neklaidinanti informacija.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Patikrinta daugiau kaip 240 tonų mėsos (121 t paukštienos, 71 t kiaulienos ir 49 t jautienos). Iš 79 įmonių, 56 (70 %) naudojo mėsą, įvežtą iš ES šalių (Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos).
Mėsos svarba ir sudėtis
Mėsa yra vienas vertingiausių maisto produktų, turintis daug maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80% sudaro baltymai. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų - kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio, taip pat - mikroelementų: vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio. Mokslininkų teigimu, 100 gramų mėsos yra 30-40 % suaugusio žmogaus baltymų paros normos. Baltymai yra amino rūgščių, kurios laikomos ląstelių statybine medžiaga, šaltinis. Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės.
Skirtingų rūšių gyvūnų (gyvulių, paukščių) mėsa skiriasi savo sudėtimi ir skoninėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kiaulienoje yra daugiau riebalų (27-49 %), mažiau baltymų (11-16%), jautienoje yra nedidelis riebalų kiekis (7-12%), daugiau baltymų (19-21%), avienoje yra nemažai riebalų (9 - 15%), tačiau daugiau ir baltymų (16-21%), nei kiaulienoje. Paukščių mėsa skiriasi nuo gyvulių mėsos savo chemine sudėtimi, maistingumu, konsistencija.
Tinkamas mėsos laikymas
Kad šviežia mėsa neprarastų savo maistinės vertės, ją reikia laikyti atitinkamoje temperatūroje. Atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip + 7°C temperatūroje, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip + 4°C, sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip - 18° C temperatūroje.
Šaldant mėsa keičia spalvą dėl joje esančios drėgmės - vyksta tam tikri struktūros pokyčiai. Lėtai užšaldyta mėsa įgauna tamsiai raudoną atspalvį. Greitai užšaldant, mėsoje susiformuoja smulkūs ledo kristalėliai ir ji įgauna šviesų atspalvį. Pagal naujausias technologijas rekomenduojama kuo žemesnė mėsos užšaldymo temperatūra, siekianti -50oC. Greitas produkto užšaldymas žemoje temperatūroje beveik nepakeičia ir nesuardo mėsos struktūros, o ilgas - padidina drėgmės išgaravimą, masės nuostolius. Praradusi daug drėgmės, mėsa tampa padžiūvusi, atšildyta praranda savo sultingumą.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Netinkamai atšildant mėsą, gaunami nemaži jos masės ir vertingų maistinių medžiagų nuostoliai. Šaldytą mėsą geriau atšildyti pamažu, vėsioje patalpoje. Taip atšildant, mėsos sultys, susidariusios iš ištirpusių ledo kristalų, vėl įsigeria į raumeninį audinį, mėsa pasidaro beveik tokia pati, kaip prieš užšaldant. Atšildytos mėsos nerekomenduojama pakartotinai užšaldyti.
Mėsos kokybę įtakojantys veiksniai
Mėsos kokybė, jos savybės priklauso nuo gyvulio rūšies, jo veislės, lyties, amžiaus, įmitimo, šėrimo būdo, skerdimo sąlygų. Mėsos juslinės savybės, pvz. spalva, priklauso nuo gyvulio rūšies, mėsos laikymo sąlygų, minkštumas, sultingumas - nuo mėsos sudėties, brandinimo laiko ir sąlygų, skonis ir kvapas - nuo šviežumo, gyvulio amžiaus, laikymo sąlygų.
Mėsos gaminių klasifikacija
Mėsos gaminiai skirstomi į aukščiausią, pirmą ir antrą rūšis pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę, jų mitybinę vertę. Lietuvos standartas LST 1919 „Mėsos gaminiai” nustato mėsos gaminių kokybės rodiklius, priklausomai nuo jų rūšies. Be to, šiuo standartu ribojamas mėsos pakaitalų (pvz. sojos baltymų), krakmolo panaudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai.
Mėsos gaminiai taip pat skirstomi į termiškai apdorotus (virtus, sterilizuotus, karštai rūkytus, virtus rūkytus, keptus) arba termiškai neapdorotus (šaltai rūkytus, vytintus, mažai rūkytus, sūdytus, tepamus). Termiškai apdoroti mėsos gaminiai gamybos metu kaitinami karštame ore arba vandenyje, vandens garuose, riebaluose ar kitoje aplinkoje - iki vidinės gaminio temperatūros, ne žemesnės kaip 68 °C. Termiškai neapdoroti, pvz. šalto rūkymo gaminiai, rūkomi šaltais (35 °C ir žemesnės temperatūros) nevisiško degimo medienos dūmais, o vytinti ar džiovinti mėsos gaminiai laikomi tam tikromis sąlygomis, kol iš jų išgaruoja dalis drėgmės ir jie įgauna specifinį skonį.
Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų, maisto užpildų. Jų mitybinė vertė, lyginant su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies mėsos gaminiais, turi būti kur kas aukštesnė. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus turi atitikti mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas”, „auksinis”, „puikus”, „delikatesinis”, „ekstra”, „prima” ar „liuks”. Pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Mėsos gaminių ženklinimas
Teisingas ir pilnas ženklinimas yra ta informacija, kuri suteikia vartotojui galimybę rinktis produktą pagal kiekvieno skonį ir pageidavimą. Ant mėsos gaminio pakuotės (pvz. dešros, dešrelių) turi būti nurodytas pavadinimas, terminio apdorojimo būdas, rūšis (pvz.
Maisto priedai mėsos gaminiuose
Maisto priedų vartojimas Europos Bendrijoje yra suderintas ir visose valstybėse narėse galioja vienodos taisyklės. Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.). Maisto priedai paženklinti E raide ir skaičiumi nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai. E raidė rodo, kad priedas yra įtrauktas į Lietuvos higienos normos HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai” sąrašą, o skaičius - priedo numerį pagal Europos ekonominės bendrijos maisto priedų sąrašą. Daugelis šių priedų yra natūralūs ar identiški natūraliems, nors ir gauti cheminės ar biocheminės sintezės būdu (pvz.
Mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami maisto priedai: E250 (natrio nitritas) - konservantas, spalvų fiksatorius, E300 - E302 (askorbininė rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos) - antioksidantai, E621 - aromato ir skonio stipriklis, E450 - E452 - fosfatiniai maisto priedai (naudojami suaktyvinti baltymų struktūras mėsos produktuose). Kai kurių maisto priedų ir didesnės dozės nekenksmingos žmogaus organizmui, todėl jų naudojimo normos nėra nustatytos, (pvz. citrinos rūgštis).
Dažniausi pažeidimai prekyboje mėsa ir jos produktais
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kasmet tikrina, kokios kokybės mėsa ir jos produktais prekiaujama Lietuvoje, aiškinasi vyraujančių pažeidimų tendencijas ir analizuoja jų priežastis. Šiais metais dažniausias nesąžiningų verslininkų nusižengimas - parduodami gaminiai be ženklinimo etikečių ar su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais.
Pasak VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Septilkienės, per penkis šių metų mėnesius visos Lietuvos prekybos centruose, parduotuvėse ir turgavietėse atlikta beveik 300 patikrinimų. Buvo aiškinamasi, ar prekiaujantieji sveriama mėsa ir jos produktais laikosi higienos reikalavimų, o gaminiai yra saugūs ir kokybiški.
Patikrinta daugiau kaip 15,5 t šviežios kiaulienos, jautienos, paukštienos ir 8,3 t mėsos pusgaminių bei gaminių. „Išsiaiškinome, kad 54 maisto tvarkymo subjektai nesilaikė vienų ar kitų teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Tai sudaro 20 proc. visų tikrintų subjektų. Daugiausia pažeidimų rasta mažose parduotuvėlėse (turgaviečių kioskuose, kaimo parduotuvėse)“, - sako V. Specialistė priduria, kad dažniausiai buvo prekiaujama mėsa ir jos produktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais ar be ženklinimo etikečių. Tokie pažeidimai sudarė 40 proc. visų rastų pažeidimų. Pavyzdžiui, vienoje Jurbarko parduotuvėje buvo prekiaujama viščiukų broilerių ketvirčiais, kiaulienos lašiniais be jokių ženklinimo etikečių ir kiaulienos subproduktais su pasibaigusiais tinkamumo vartoti terminais. Kitas gana dažnai pasitaikantis reikalavimų nepaisymas - mėsos ir jos gaminių laikymas netinkamoje temperatūroje. Išaiškinta 15 proc. tokių atvejų. 13 proc. pažeidimų sudarė atsekamumo pažeidimai - nebuvo įmanoma nustatyti produktų gamintojo, kilmės šalies. Išaiškinta 4 proc. Dėl išaiškintų pažeidimų prekiaujant sveriama mėsa ir jos produktais šiemet atsakingiems asmenims skirtos 45 administracinės baudos.
Pasak V. V. Septilkienė primena, kad renkantis dešras, dešreles, vyniotinius ir kitus sveriamus mėsos gaminius svarbu pasidomėti jų sudėtimi. Mat mėsos gaminių skonines savybes lemia ne tik jų apdorojimo būdas, bet ir gamybai panaudotų skirtingų mėsos rūšių (kiaulienos, jautienos, paukštienos) ir kitų sudėtinių dalių kiekis, juslinės savybės.
Ką daryti nusipirkus nekokybiškos mėsos?
Vartotojas, nusipirkęs netinkamos kokybės, turintį gedimo požymių produktą ar pastebėjęs, kad jo tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, gali kreiptis į parduotuvės, kurioje įsigijo nekokybišką produktą, administraciją arba prekyvietės pardavėją.
Maisto gaminiai ne visada yra kokybiški. Ką daryti nusipirkus nekokybiškos mėsos ar mėsos produktų? Į mūsų klausimus atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Egidijus Simonis.
Kaip atpažinti nekokybišką mėsą?
Apie mėsos kokybę galima spręsti iš jos išvaizdos. Šviežia atšaldyta mėsa - stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, priklausomai nuo gyvulio rūšies. Mėsa, turinti pašalinį kvapą, netinka žmonių maistui. Šviežios mėsos raumenys standūs, elastingi, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina. Kad gedimo procesai būtų sustabdyti, šviežia atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje nei +7 C temperatūroje.
Šviežia sušaldyta mėsa turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos, turi būti saugoma ne aukštesnėje nei -18 C temperatūroje. Tokia temperatūra turi būti išlaikoma iki tol, kol pirkėjas produktą įsideda į pirkinių krepšelį. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo mėsos laikymui tinkamą temperatūrą. Nepatartina imti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes juose nepakankamai šaldoma, kai pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašos - tokie produktai greičiau genda. Net ir sušaldytų produktų negalima labai ilgai laikyti. Kuo ilgiau produktą laikysime, tuo jo maistinė vertė bus mažesnė.
Mėsa, dešros, dešrelės, mėsos vyniotiniai ir kiti mėsos produktai yra vieni iš dažniausiai vartojamų maisto produktų, todėl jų netinkama kokybė, nepatenkinanti vartotojo lūkesčių, yra labai pastebima ir aktuali. Renkantis kitus mėsos produktus (mėsos pusgaminius, o ypač mėsos gaminius), vartotojui svarbu atkreipti dėmesį į jų juslinius rodiklius - išvaizdą, konsistenciją, kvapą, jeigu yra galimybė, skonį. Mėsos gaminių jusliniai rodikliai (skonis, kvapas, konsistencija ir pan.) labai priklauso nuo mėsos gaminio sudėties ir gamybos technologijos. Todėl, renkantis mėsos gaminį, vartotojui rekomenduojama atidžiai perskaityti mėsos gaminio pavadinimą ir sudėtį, atkreipti dėmesį į tinkamumo vartoti terminą, laikymo sąlygas, gamintoją.
Jei vartotojas nusiperka netinkamos kokybės, gedimo požymių turintį maisto produktą, ar pastebi, kad yra pasibaigęs maisto produkto tinkamumo vartoti terminas, nedelsiant gali kreiptis į parduotuvės, kurioje įsigijo nekokybišką produktą, administraciją, kad jam būtų grąžinti pinigai arba produktas pakeistas kokybišku.
Kur kreiptis dėl nekokybiškos mėsos?
Vartotojų teisių apsaugos įstatyme sakoma, kad vartotojai turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas, gauti informaciją apie savo teisių įgyvendinimo ir gynimo tvarką.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia apsaugoti gyventojus nuo nesaugių ir nekokybiškų maisto produktų. Europos Sąjungos vartotojų šūkis - „Žinok savo teises. Naudokis savo teisėmis“. Juk vartotojai - rinkos varomoji jėga, būtent jų dėka sėkmingai auga konkurencija tarp gamintojų ar paslaugų teikėjų. Lietuvos gyventojai šiandien turi galimybę rinktis įvairius produktus ar paslaugas, ginti savo teises, siekti, kad būtų atlyginta žala. Žmonių pilietiškumas, aktyvumas ir kokybiška VMVT vykdoma kontrolė padeda ir toliau ugdyti gamintojų atsakomybę vartotojams.
2008 metais užregistruota ir ištirta 2170 vartotojų skundų, iš jų 866 (40 %) pasitvirtino, 50 atvejų maisto tvarkymo subjektuose nustatyti kiti pažeidimai dėl įmonių kaltės, vartotojų skundų gauta 23 % mažiau negu 2007 m. (buvo gauta 2800 skundų). Šiais metais gauta 450 vartotojų skundų, iš kurių 172 (38 %) pasitvirtino. 2008 m. VMVT gavo 177 vartotojų skundus dėl mėsos gaminių, iš jų 79 (45 %) pasitvirtino, šiais metais gauti 33 vartotojų skundai, iš kurių 17 (52 %) atvejų pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai skundėsi dėl pasibaigusio tinkamumo vartoti termino, taip pat vartotojai neliko abejingi pastebėję, kad piktybiškai nuplėšomos etiketės, kai neužtikrinamos mėsos gaminių laikymo sąlygos, kartais produktuose aptinkama radinių.
Vartotojas, manydamas, kad pardavėjas, paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, pirmiausia turi kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas netenkina vartotojo reikalavimų, o vartotojas mano, kad jo teisės pažeistos, vartotojas privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir išdėstyti savo reikalavimus.
Pardavėjas, paslaugų teikėjas, nesutikdami su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą raštišką atsakymą, pagrįstą dokumentais. Šių dokumentų kopijos privalo būti pridėtos prie pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakymo vartotojui. Vartotojų prašymus pardavėjai, paslaugų teikėjai nagrinėja nemokamai.
Jeigu pardavėjas, paslaugų teikėjas nevykdo vartotojo reikalavimo dėl įsigytų nesaugių ir (ar) netinkamos kokybės prekių ar paslaugų, dėl prekių grąžinimo, trūkumų pašalinimo, kainos sumažinimo, keitimo ir (ar) informacijos suteikimo, vartotojas šiuo atveju turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Siekiant efektyviai ir operatyviai ištirti kiekvieno gyventojo skundą, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje yra įdiegta vieninga vartotojų pranešimų registravimo sistema. Visi užregistruoti vartotojų skundai patenka į šią informacinę sistemą, kuria galima sekti pranešimų tyrimų eigą visoje Lietuvoje. Dažniausiai vartotojo skundas išnagrinėjamas per 2-5 dienas nuo kreipimosi į VMVT.
Kreiptis į VMVT galima:
- Raštu (Siesikų g. 19, 07170 Vilnius-10).
- Faksu (8 5) 2491717.
- Kitais telefonų numeriais.
Pranešimas užregistruojamas Maisto kontrolės informacinėje sistemoje ir automatiškai nusiunčiamas teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Vartotojai gali kreiptis ir tiesiogiai į teritorines VMVT. Centrinės VMVT nemokama telefono linija per metus gaunama apie 30-40 % visos Lietuvos vartotojų skundų.
Tyrimą atlieka atitinkamų teritorinių VMVT maisto produktų inspektoriai:
- Tikrinama pranešimo formoje paminėta įmonė.
- Tikrinama produktų, patiekalų bei kitų reikalavimų atitiktis.
- Jei reikia, atliekami laboratoriniai tyrimai (tada tyrimas gali užtrukti ilgiau).
- Jei nustatoma pažeidimų, taikomos sankcijos.
Apie tyrimo rezultatus informuojamas vartotojas (jei jis nebuvo anonimas). Nėra pagrindo baimintis prisistatyti ir nurodyti savo telefono numerį ar adresą, nes tiek centrinės VMVT atsakingi pareigūnai, tiek teritorinių VMVT maisto produktų inspektoriai šių duomenų niekam neskelbia, tik pasinaudoja jais skundo tyrimo tikslais - jei reikia pasitikslinti, papildyti informaciją, informuoja vartotoją. Apie tyrimo rezultatus informuojama ir centrinė VMVT. Kiekvieną mėnesį teritorinės VMVT pateikia vartotojų skundų ataskaitas centrinei VMVT. Informacija apie gautus vartotojų pranešimus (skundus) skelbiama vartotojams centrinės VMVT tinklalapyje.
Temperatūros režimo pažeidimai
Kelerių metų valstybinės kontrolės duomenys rodo, kad gamybos įmonėse temperatūros režimų saugant ar pervežant maisto produktus nustatoma labai retai. Per 8 šių metų mėnesius gyvūninio maisto gamybos įmonėse Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai atliko per 650 patikrinimų. Jų metu atvejų, kai gaminant maisto produktus ar saugant pagamintą produkciją būtų pažeisti temperatūros režimai, nustatyta vos apie 3 proc.
„Karštuoju metų laiku mūsų tarnybos inspektoriai vykdo griežtesnę „šalčio grandinės“ užtikrinimo prekybos vietose kontrolę. Specialistės teigimu, net 13 proc. patikrinimų prekybos įmonėse metu nustatyti įvairūs greitai gendančių produktų laikymo sąlygų pažeidimai. Pavyzdžiui, šviežia paukštiena turi būti laikoma ne žemesnėje kaip -2°C ir ne aukštesnėje kaip +4°C temperatūroje. Tikrinimų metu inspektoriai fiksavo temperatūrą prekybinėje vitrinoje arba paties produkto viduje, tikrino produktų priėmimo bei sandėliavimo temperatūrą. Patikrinimų metu buvo patikrinta daugiau kaip 15 tonų fasuotos ir sveriamos paukštienos. 8 proc. tikrintos produkcijos neatitiko būtinųjų reikalavimų: šviežia paukštiena buvo laikoma aukštesnėje nei +4°C, o tai sudaro sąlygas veistis patogeniniams mikroorganizmams ar gali susidaryti toksinai.
Prekyba iš automobilių-parduotuvių
Pastaraisiais metais nustatant nemažai pažeidimų prekyba maisto produktais užsiimančiose automobilinėse parduotuvėse, šiai verslo šakai skiriamas sustiprintas dėmesys. Per 2012 metus ir 8 šių metų mėnesius nustatyti 7 atvejai, kai maisto produktais prekiavo atitinkamo patvirtinimo neturinčios automobilinės parduotuvės, o 15 subjektų vykdė veiklą, kuriai neturėjo tinkamų sąlygų ir būtinų dokumentų, t. y. prekiavo nefasuotais greitai gendančiais maisto produktais, nors tam neturėjo leidimo.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams patikrinus 84 proc. visų registruotų automobilinių parduotuvių, 27 proc. patikrinimų metu nustatyti įvairūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai. „Tikrinant automobilines parduotuves dažniausiai fiksuojami pažeidimai - tai higienos sąlygų neatitikimai. Tokie pažeidimai sudaro beveik trečdalį, 26 proc. visų nustatytų pažeidimų. Patikrinimų metu inspektoriai konstatavo, kad transporto priemonės netvarkingos, blogai valomos, nešvarios. Jos teigimu, tikrinant automobilines parduotuves nustatyta ir nemažai maisto produktų transportavimo ir laikymo sąlygų pažeidimų. Pavyzdžiui, prekiaujant greit gendančiais produktais: žuvimi, mėsos ar pieno produktais, automobilinių parduotuvių prekiautojams ne visuomet pavyko užtikrinti tinkamą produktų laikymo temperatūrą. Patikrinimų metu uždrausta prekiauti beveik 900 kg maisto produktų dėl įvairių ženklinimo, tinkamumo vartoti terminų, laikymo sąlygų, kokybės reikalavimų pažeidimų. Iš jų 53 proc. sudarė mėsos gaminiai, 18 proc. žuvis ir žuvų produktai, 5 proc. konditerijos gaminiai, 4 proc. Visais atvejais nustačius grubius teisės aktų reikalavimų pažeidimus, prekiautojams buvo taikomos administracinio poveikio priemonės - įspėjimai, baudos. Kelių parduotuvių ir automobilinių parduotuvių veikla buvo laikinai sustabdyta, kol buvo pašalinti nustatyti trūkumai.
Rekomendacijos vartotojams
Kiekvienais metais nustatoma atvejų, kai teisės aktų reikalavimams nusižengiama sąmoningai, siekiant pasipelnyti, apgauti vartotoją. A. Načienės teigimu, vartotojams nereikėtų pirkti maisto produkto, kurio ženklinimo etiketė arba jos dalis nuplėšta ar ištaisyta (perklijuota) - taip gali būti nuslepiamas tikrasis produkto tinkamumo vartoti terminas. Reikėtų nepirkti greitai gendančių maisto produktų, jei jie transportuojami ir parduodami ne iš šaldymo įrenginių, tai ypač aktualu karštuoju metų laiku. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kaip maisto produktai laikomi prekybos vietoje.
tags: #mesos #laikymo #pazeidimai