Mėsos ir mėsos produktų standartai Lietuvoje: kokybės užtikrinimas ir vartotojų apsauga
Lietuva, siekdama užtikrinti mėsos produktų kokybę ir apsaugoti vartotojų interesus, taiko išskirtinį mėsos produktų ženklinimą pagal rūšį. Šis ženklinimas suteikia vartotojams informaciją apie produkto sudėtį, nurodant, ar į dešras ir kitus mėsos gaminius pridėta tik mėsos, ar ir krakmolo, sojų, kitų priedų. Ši sistema, nors ir susiduria su iššūkiais dėl importuojamos produkcijos, yra svarbi priemonė skaidrumui ir sąžiningai konkurencijai užtikrinti.
Mėsos gaminių ženklinimo reikalavimai
Nuo seno Lietuvoje galioja mėsos gaminių ženklinimo reikalavimai, įpareigojantys ant mėsos produktų nurodyti rūšį: aukščiausią, pirmą ar antrą. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų. 2015 m. vasario 9 d. žemės ūkio ministrės patvirtintas Mėsos gaminių techninis reglamentas, įsigaliojęs tų pačių metų lapkričio 1 d., įtvirtino šią tvarką. Reglamentas numato, kad iki jo įsigaliojimo pradžios į rinką pateikti mėsos gaminiai gali būti parduodami iki jų tinkamumo vartoti termino pabaigos.
Istorinis kontekstas
Tokia tvarka Lietuvoje - ne naujiena. Ji buvo patvirtinta dar 2003 m. ir vietos gamintojai jos laikėsi. Tačiau importuotojai, radę teisinių spragų, ženklinimo reikalavimus pradėjo ignoruoti.
Patikrinimai ir pažeidimai
VMVT reguliariai atlieka mėsos gaminių ženklinimo patikrinimus. Jų metu nustatyta, kad Lietuvos gamintojai paprastai laikosi reikalavimų ir mėsos gaminių etiketėse nurodo rūšį. Tačiau importiniai produktai ne visada tinkamai paženklinami. Tokie produktai neįleidžiami į rinką.
VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas pažymėjo, kad po reglamento įsigaliojimo prekybos įmonėms, atsivežančioms mėsos gaminius iš kitų šalių, dar kartą priminta, kad tinkamai ženklintų produktus. Vykdant patikrinimus beveik visose prekybos sistemose randama vienokių ar kitokių pažeidimų.
Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai
Teisinis reglamentavimas ir standartai
Mėsos gaminių techninis reglamentas iš esmės yra tas pats 2003 m. patvirtintas standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“, kurio turinys dėl kokybės reikalavimų mėsos gaminiams perkeltas į reglamentą ir notifikuotas Europos Komisijoje. Šis procesas užtruko apie 2 metus. Lietuva siekė, kad visiems galiotų dar iki įstojimo į Bendriją priimtas lietuviškas standartas.
Problemos dėl importo
Lietuvos mėsos gamintojai pastebėjo nerimą keliančią tendenciją - rinkoje pasirodydavo vis daugiau importinių mėsos gaminių, kurių etiketėse nebuvo nurodyta jų rūšis. Plūstant pigiai ir neaiškios kokybės produkcijai, kilo grėsmė vietos pramonei.
Standarto notifikavimas
Paaiškėjo, kad standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nebuvo įtrauktas į stojimo į ES dokumentus ir liko nenotifikuotas. Importuotojai, apčiuopę šią spragą, pradėjo vežti gaminius, kurių nesivargino ženklinti ir nurodyti gaminių rūšį. Mėsos perdirbėjams atstovaujanti organizacija kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų suskubta standartą įteisinti ES lygiu. Europos Komisija pritarė, kad Lietuva turėtų išskirtines nacionalines taisykles.
ES argumentai ir vartotojų interesai
Buvo susidurta su aiškinimais, esą išskirtinis ženklinimas ribos laisvą prekybą. Tačiau yra europinis reglamentas, kuriame nurodyta, kad šalis narė gali turėti nacionalines normas tokiais atvejais, kai norima apsaugoti vartotojų interesus. Toks ženklinimas, kuris parodo produkto kokybę ir maistingumą, yra naudingas vartotojams, juolab kad tautiečiai jau yra įpratę prie mėsos gaminių rūšiavimo.
Mėsos gaminių rūšys ir jų savybės
Svarbu nurodyti mėsos gaminių rūšį, nes toks ženklinimas parodo, kokia yra gaminio sudėtis. Dešrose bei kituose mėsos produktuose gali būti ne tik mėsos, bet ir sojų, kraujo plazmos, krakmolo, kitokių priedų. Tai užtikrina galimybę vartotojams rinktis mėsos gaminius pagal jų kokybę ir maistinę vertę. Pagal gamybai naudojamų žaliavų kokybę, maistinę vertę mėsos produktai skirstomi į aukščiausios, I ir II rūšių gaminius.
Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas
Mėsos gaminių rūšių apibrėžimai
- Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai: turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant baltyminių mėsos pakaitalų (sojų baltymų, kraujo plazmos ir kt.), maisto užpildų (krakmolo, miltų, skaidulinių medžiagų ir kt.) bei mechaniškai atskirtos mėsos.
- Pirmos rūšies mėsos gaminiai: mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas ribojamas, neleidžiama naudoti sojų miltų, o tik sojų koncentratus ar izoliatus.
- Antros rūšies mėsos gaminiai: neribojamas krakmolo ir kitų užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo nurodyti jų kiekį.
Aukščiausios rūšies gaminių maistinė vertė, palyginti su to paties terminio apdorojimo pirmos ar antros rūšies produktais, yra aukštesnė.
Konkurencija ir vartotojų apgavystės
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius teigia, kad kitose ES šalyse tokio ženklinimo nėra, todėl mėsos gaminių importuotojai, neretai manipuliuodami skambiomis frazėmis ant etikečių, pirkėjus viliojo pigesniais ir prastesnės kokybės gaminiais. Rinkoje buvo gaminių su užrašu „aukščiausia kokybė“, kuriuose galėjo būti mechaniškai atskirta vištiena ir soja. Vietos gamintojai pažymi rūšį ir už tai atsako, nes inspektoriai tikrina produktų sudėtį ir tai, ar ji atitinka nurodytą rūšį.
Nelygios konkurencinės sąlygos
Dėl skirtingų ženklinimo reikalavimų vietos gamintojams atsirado nelygios konkurencinės sąlygos. Pigūs produktai, kurių rūšis nenurodyta, galėjo patekti į vaikų darželius.
Poveikis vietos pramonei
Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos (LMPK) vadovas Egidijus Simonis pabrėžė, kad nelygiavertė konkurencija kerta Lietuvos perdirbimo įmonėms, kurios daug investuoja į aukštus maisto saugos ir kokybės reikalavimus, naujas technologijas.
Aukšti reikalavimai ir eksporto standartai
Lietuvos gamintojai užtikrina, kad vartotojas gautų saugų ir kokybišką produktą. Be to, stambūs gamintojai yra eksportuotojai, todėl jiems tenka laikytis aukštų papildomų reikalavimų, atitikti trečiųjų šalių taisykles, t. y. paisyti griežtesnių mikrobiologinių kriterijų, higienos sąlygų ir kt. Tose pačiose patalpose gaminami produktai ir vidaus rinkai, todėl sunku konkuruoti, kai iš Vokietijos ar Lenkijos į turgus, taip pat ir parduotuves vežami pigūs, klaidingai paženklinti ar visai rūšies nuorodų neturintys mėsos gaminiai.
Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus
Vartotojų informavimas ir sąmoningumas
E. Simonis teigia, kad vartotojas turi žinoti, už ką moka ir kokios kokybės produktą gauna. Žmogus pigiau nusiperka gaminį ir mano, kad jis prilygsta brangesniam aukščiausios rūšies lietuviškam produktui. Tai tėra apgaulė.
Savikontrolės sistemos ir auditai
Mėsos perdirbimo įmonės yra įdiegusios RVASVT, ISO, BRC, Košer, Hallal ir kitas savikontrolės bei aukštesnio lygio, nei standartinių reglamentų reikalavimai, saugos kontrolės sistemas. Gamintojus nuolat tikrina vietos inspektoriai, bet kuriuo paros metu gali atvykti patikrinti ir nepriklausomi auditoriai, o jei įmonė eksportuoja į trečiąsias šalis - ir šių šalių inspektoriai.
Pigios žaliavos ir kokybės klausimai
Yra verteivų, kurie iš kitų šalių atsiveža pigesnės žaliavos ir esą pagamina kokybiškas lietuviškas dešras ir kt. Vakarų Europos šalyse - Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje, Prancūzijoje - mėsos ir jos produktų kokybė stebima itin akylai.
Palyginimas su Lenkijos standartais
Lietuviškiems gaminiams taikomas griežtas vertinimas pagal rūšis, o kaimyninės Lenkijos gamintojams galioja Europos Sąjungos standartai ir produktai pagal rūšis nėra skirstomi, nors pardavinėjami Lietuvos parduotuvėse šalia lietuviškųjų. Iš Lenkijos atvežama produkcija dažniausiai būna pigi ir žemesnės kokybės - kadangi gamintojams iš kaimyninės šalies neprivaloma nurodyti gamintojo rūšies, jie dažniausiai būna II rūšies ir prastesnės kokybės. Griežtas skirstymas į rūšis įvestas Vokietijoje, kas paveikė ir Lietuvoje galiojančio standarto kriterijus.
tags: #mesos #ir #mesos #produktu #standartai #lietuva