Produktų formų klasifikacija

Klasifikacija - tai kurios nors rūšies objektų suskirstymas į klases. Jos tikslas - susisteminti žinias, orientuotis objektų sistemose. Klasifikavimas palengvina prekių įvairovės studijas, leidžia sukurti pačią optimaliausią asortimento struktūrą, parengti kokybės rodiklių reikalavimus kokybei. Klasifikavimas pagerina prekių standartizavimą ir unifikavimą, planavimą ir paskaitą. Mokslo raidos istorija parodė, kad mokslinis klasifikavimas biologijoje ir chemijoje padėjo atrasti svarbiausius gamtos dėsnius.

Klasifikavimo svarba ir istorija

Tuo tarpu žmogaus darbo produktų klasifikavimas nuolat atsilieka nuo mokslo ir technikos lygio: kuo daugiau gaminama materialinių gėrybių, tuo labiau ryškėja disproporcija tarp naujos produkcijos gausumo ir jos sistemos. Tokią disproporciją galima paaiškinti tuo, kad mokslo ir technikos vystymasis labai padidino žemės ūkio ir pramonės produkcijos augimą, ir tos produkcijos jau negalima sutvarkyti remiantis senais, tradiciniais klasifikavimo principais. Prekių klasifikavimo būtinumas iškilo jau pokario metu, atstatant karo sugriautą valstybės ūkį. Tačiau, sprendžiant visuomenės gerovės kėlimo uždavinį, ši problema iškilo mūsų amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje. 1962 m. Leipcige įvyko tarptautinė teorinių prekių mokslo konferencija, kurioje daug dėmesio buvo skirta ir prekių klasifikavimo problemai. Prekių klasifikavimo reikšmę ir problemas iškėlė vienas aktyviausių šios konferencijos organizatorių Leipcigo aukštosios mokyklos profesorius Giunteris Griundkė. Jis ir vėlesniuose savo darbuose gvildeno klasifikavimo problemas.

Klasifikavimo metodai

Klasifikavimas gali būti kuriamas deduktyviai - bendriausios klasės skirstomos į mažesnes ir induktyviai - atskiri objektai jungiami į poklasius, poklasiai į klases ir t.t.

Š. Čogovadzės maisto prekių klasifikavimo schema

Tarybinis mokslininkas Š. Čogovadzė 1971m. savo knygoje “Teoriniai maisto prekių mokslo pagrindai” iškėlė klasifikavimo problemą kaip vieną iš svarbiausių. Jis nagrinėja daugelio autorių sudarytas maisto prekių klasifikavimo schemas, nurodydamas jų teigiamas puses ir trūkumus, kartu pateikdamas naujas prekių klasifikavimo schemas.

Produktų skirstymas pagal fiziologinį - biocheminį aktyvumą:

  • I. Produktai su pirmo laipsnio fiziologiniu - biocheminiu aktyvumu. Šie produktai yra gyvi organizmai su visais išsaugotais jiems būdingais medžiagų apykaitos procesais - asimiliacija ir disimiliacija.

    Taip pat skaitykite: Mėsos patiekalų receptai

  • II. Produktai su antro laipsnio fiziologiniu - biocheminiu aktyvumu. Šiuose produktuose vyrauja disimiliacijos procesas. Tai gyvi produktai, juose šiek tiek nežymiai vyksta ir asimiliacijos procesai. Jiems priklauso grūdinės ir ankštinės kultūros ir švieži vaisiai ir daržovės.

  • III. Produktai su trečio laipsnio fiziologinio - biocheminiu aktyvumu.

    • 1 grupė - tai produktai, kuriems būdingi biocheminiai procesai, o nebūdingi ir net kenksmingi mikrobiologiniai procesai.
      • a) koloidiniai - kapiliariniai akytumo produktai, į kurių sudėtį įeina hidrofilinės baltyminės gyvulinės kilmės medžiagos, turinčios didesnį drėgmės kiekį.
      • b) koloidiniai - kapiliariniai akytumo produktai, į kurių sudėtį įeina hidrofilinės baltyminės augalinės kilmės medžiagos su suardyta struktūra, turinčios palygint nedaug vandens. Tai miltai, kruopos ir kai kurie jų perdirbimo produktai.
    • 2 grupė jungia produktus, kuriems būdingi kartu vykstantys biocheminiai ir mikrobiologiniai procesai. Tai sūriai, rauginto pieno produktai, raugintos daržovės, mirkyti vaisiai, sūdytos žuvys ir žuvies produktai, išskyrus ikrus ir kiti produktai. Jiems reikia sudaryti tokias optimalias jų sąlygas, kurios garantuotų juose vykstančių procesų reguliavimą, padėtų juos išlaikyti ir dar pagerintų jų vartojamąsias savybes.
    • 3 grupė - tai produktai, kuriems būdingi cheminiai procesai.

  • IV. Produktai su ketvirto laipsnio fiziologiniu - biocheminiu aktyvumu.

Produktų skirstymas pagal kilmę ir apdirbimo laipsnį

Š.Čogovodze, remdamasis K.Marksu, pateikia dar kitą maisto prekių klasifikavimo schemą, kur pirminis klasifikavimo požymis - kilmė ir produktų apdirbimo laipsnis.

  • Augalinės kilmės produktai (smulkus ir rafinuotas cukrus, krakmolas, rafinuoti augaliniai aliejai ir hidrinti riebalai, etilo alkoholis kt.)

Šiam klasifikavimui buvo taikomi kompleksiniai klasifikavimo požymiai, tačiau galima naudoti vieną požymį ir pagal jį klasifikuoti.

Taip pat skaitykite: Špinatų padažo gaminimas

Produktų skirstymas pagal higroskopiškumą

  • Šiai grupei priklauso produktai, kurie sugeba adsorbuoti drėgmę arba vandens garus iš aplinkos, išlaikyti juos ir desorbuoti priklausomai nuo išorinių sąlygų.

  • Šios grupės produktai, dėl juose esančių hidrofilinių koloidinių medžiagų, gali adsorbuoti ir išlaikyti vandens garus.

  • Nehigroskopiniams produktams priklauso produktai, kurių sudėtyje yra hidrofobinių medžiagų, nesugebančių adsorbuoti drėgmę. Tai produktai, į kurių sudėtį įeina riebalai, aliejai ir baltymai.

  • Koloidiniai ir kapiliarinio akytumo produktai, turintys hidrofobines angliavandenių kilmės medžiagas (krakmolas).

Prekių klasifikavimas atskirose prekinėse grupėse

Atskirose prekinėse grupėse prekės klasifikuojamos į tipus, potipius, kokybines rūšis, veisles ir t.t. Tipai ir potipiai jungia panašios kilmės arba panašaus gamybos būdo prekes. Kokybinė rūšis apibūdina prekės kokybę pagal standarto reikalavimus.

Taip pat skaitykite: Kaip gaminti kalakuto kaklus

Bakalėjos ir gastronominės prekės

Miltai, kruopos, makaronai, džiovinti vaisiai, grybai, krakmolas, cukrus, arbata, kava, tabako prekės priklauso bakalėjinių prekių grupei. Gastronominių prekių grupę sudaro tinkami vartoti be specialaus paruošimo produktai: konservai, konditerijos prekės, sviestas, sūriai, dešros, rūkyti mėsos gaminiai, vynai, degtinės ir likerio gaminiai, rūkytos žuvys, pieno produktai, alus. Kiekvienos grupės prekės (tai priklauso nuo žaliavos, gamybos būdo, sudėties) skirstomos į pogrupius, tipus ar pagal tai, kokio jos pavidalo, pavadinimo.

Prekinė rūšis

Prekinė rūšis yra prekės kokybės laipsniavimas pagal vieną ar kelis rodiklius. Prekinės rūšies sinonimas yra markė. Ši rūšis žymima įvairiai: skaičiais (kruopos - 1 ir 2 rūšies); skaičiais ir žodžiais; raidėmis (sviestas AK markės), simboliais (3,5 žvaigždučių konjakas) ir kt.

Klasifikavimas automatizuotose sistemose

Automatizuotomis sistemomis sudaromi prekių apskaitos klasifikatoriai. Visos prekės skirstomos į klases, poklasius, grupes, pogrupius bei pavidalus, kurie koduojami. Prekių klasifikavimas plačiai taikomas planavimui, apskaitai, standartams, kainoraščiams, prekių užsakymams ir kitur.

Mėsos produktų klasifikacija ir rinkos apžvalga Lietuvoje

Mėsa yra vienas iš vertingiausių maisto produktų. Joje yra visos svarbiausios maisto medžiagos, kurios reikalingos žmogaus organizmui. Mėsa yra vienas pagrindinių baltymų ir amino rūgščių šaltinių žmogaus mityboje. Be to, iš mėsos žmogaus organizmas pajėgus pasisavinti net 30 proc. geležies (iš kitų maisto šaltinių geležies pasisavinama tik apie 15 proc.). Mėsa taip pat yra vitaminų (A, B, D, P, PP ir t.t.), mikro ir makroelementų šaltinis.

Lietuvoje mėsos ir jos produktų suvartojimas, lyginant su kitais maisto produktais, sudaro 27,8 proc. Tarp mėsos produktų išlieka populiariausia kiauliena. 2010 metais vienas gyventojas jos suvartojo apie 39 kg - 4 kg mažiau nei vidutiniškai ES šalyse (43 kg). Paukštienos suvartojama Lietuvoje beveik tiek pat, kiek vidutiniškai ES. Jautienos Lietuvoje tesuvartojama apie 5 kg. Mažiausiai jos suvalgo lenkai ir vengrai. Dažniausiai kyla šios mėsos kaina.

Mėsos rinkos apžvalga 2011 metais

Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje yra svarbi žemės ūkio sritis. Bendros ekonominės erdvės išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę Lietuvos gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumui augti. Didžiausios įtakos šiam augimui turėjo mažesnės gyvulių auginimo sąnaudos ir sveikos gyvulių bandos išsaugojimo praktika. Gyvulininkystės sektorius yra svarbus maisto pramonei.

Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais paskersta 9 proc. mažiau gyvulių nei 2009 metais, o gyvulių supirkta (skerdienos svoriu) 10 proc. daugiau. Daugiausiai superkama kiaulių ir karvių. Palyginti su 2008 metais gyvulių supirkta 3 proc. mažiau. 2009 metais valstybinė gyvūninio maisto kontrolė buvo vykdoma 44229 gyvūninio maisto tvarkymo subjektuose, iš jų 211 mėsos produktų gamybos įmonėse. Pagal sektorius daugiausiai buvo patikrinta mėsos perdirbimo įmonių, kurios sudarė 46,8 proc. nuo visų įvertintų įmonių. Per 2009 metus gyvūninio maisto gamybos įmonės buvo patikrintos 1149 kartus. Tikrinant gyvūninio maisto tvarkymo subjektus, 14 proc. įmonėse vyravo bendrieji higienos pažeidimai, sudarantys 23,5 proc. visų nustatytų pažeidimų. Taip pat nemažai nustatyta produktų ženklinimo ir naudojamo vandens priežiūros pažeidimų - po 14,1 proc. Produktų (šios įmonėje gaminamos produkcijos saugos kontrolės) trūkumų rasta tik 5 proc. Remiantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija, 2010 m. RVASVT pagrįsta savikontrolė yra įdiegta ir funkcionuoja 98 proc. įmonių. Pagal LMPA duomenis, lietuviškuose mėsos gaminiuose trūksta lietuviškos mėsos. 2011 m. I pusmetį į Lietuvą įvežta 54,05 tūkst. tonų mėsos ir jos gaminių (7,44 tūkst. tonų arba 16 proc. daugiau negu per 2010 m. I pusmetį). 2010 m. I pusmetį buvo įvežta 46,6 tūkst. Daugiausiai įvežama atšaldytos kiaulienos, paukštienos ir mėsos gaminių, avienos, ožkienos ir kitos gyvūnų mėsos įvežami labai nedideli kiekiai.

Didžiausią dalį pagal mėsos rūšis sudaro įvežama kiauliena - 54 proc., mėsos gaminiai - 22 proc. paukštiena - 16 proc. ir subproduktai 6,5 proc. Lietuviška kiauliena rinkoje sudaro 46,9 proc., įvežtinė - 53,1 proc. (skaičiuojant, kad paskerstų kiaulių skerdenų vidutinis svoris 80 kg).

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Gyvulių registro duomenimis, 2011 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo laikoma 701,9 tūkst. galvijų arba 1 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 708,8 tūkst. Skerdimui skirtų vyresnių kaip 12 mėn. amžiaus bulių per metus sumažėjo 3,5 proc., ir 2011 m. spalio 1d. jų buvo 46,4 tūkst. Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. sausio 1d. kiaulių buvo 929,4 tūkst. arba tik 0,1 proc. daugiau negu 2010 m. Per 2011 m. sausio - rugsėjo mėn. šis kiekis skerdienos svoriu sudarė 110,3 tūkst. t (gyvo svorio - 1696,3 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. Galvijų skerdenos svoriu supirkta 26,9 tūkst. t (gyvo svorio - 55,3 tūkst. t) arba 4,5 proc. mažiau, kiaulių supirkta 30,3 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 42,7 tūkst. t) arba 8 proc. daugiau. Paukščių supirkta 53,1 tūkst. t skerdienos svoriu (gyvo svorio - 71,2 tūkst. t) arba 1 proc. mažiau negu 2010 m.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje galvijų vidutinė 2011 m. III ketv. supirkimo kaina buvo 8,00 Lt/kg - 19 proc. didesnė nei 2010 m. I-III ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 6,70 Lt už kg skerdenos. Lietuvoje už galvijus mokama kaina sudarė apie 80 proc. ES vidutinės kainos lygio. Kiaulių vidutinė supirkimo kaina 2011 m. I-III ketv. šalyje padidėjo 15 proc., palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, ir buvo lygi 5,70 Lt už kg skerdenos. Ši kaina buvo praktiškai tokia pati, kaip ir ES kiaulienos vidutinės kaina 2011m. sausio - rugsėjo mėn. Reikia pabrėžti, kad dėl užfiksuoto kiaulių maro šalyje, kiaulių supirkimo kainos pastebimai krito ir 2011 m. rugsėjį sudarė tik 97 proc. Paukštienos skerdenėlės kaina 2011 m. I-III ketvirtį palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 15 proc., ir siekė 4,74 Lt už kg. Palyginti ją su vidutine paukštienos kaina ES, Lietuvoje ji buvo apie 19 proc. mažesnė.

Prognozuojama, kad mėsos gamyba artimiausioje ateityje priklausys nuo pašarų kainų mažėjimu ir infekcijų protrūkiais. Mėsos gamybos augimas geriausiu atveju galėtų sudaryti iki 1 proc. Numatoma, kad 2011 m. turėtų būti pagaminta 294 mln. t mėsos. Tikimasi nedidelio kiaulienos ir paukštienos gamybos augimo, o galvijienos ir avienos gamybos augimo iš viso nenumatoma. Mėsos suvartojimas ES valstybėse narėse 2011 metais turėtų siekti apie 65,3 kg vienam gyventojui, t. y. apie 0,5 kg mažiau nei 2010 m. (65,8 kg). Daugiausiai mėsos suvartojama turtingiausiose šalyse - apie 78,4 kg.

Per 2011 m. I-III ketvirtį iš Lietuvos buvo išvežta 65,6 tūkst. t mėsos ir jos produktų, o įvežta 37 proc. daugiau (90,2 tūkst. t). Palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, eksportas padidėjo apie 21 proc. Tuo tarpu iš kitų šalių mėsos ir jos produktų į Lietuvą buvo įvežta 7 proc. didesnis kiekis nei per 2010m. Per 2011 m. 9 mėn. eksportuota 17,1 tūkst. t galvijienos, t. y. 7 proc. mažiau nei pernai. 54,5 proc. galvijienos išvežta į Rusiją (9,3 tūkst. t), o likęs kiekis - 39 proc. - į ES šalis (į Italiją - 1,6 tūkst. t, Švediją - 1,0 tūkst. t, Olandiją - 1,4 tūkst. t). Šiems šalies išvežantiems galvijienos mėsos sektoriaus įmonėms per 2011 m. I-III ketvirtį buvo išmokėta apie 9,8 mln. litų paramos. Paukštienos eksportas per 2011 m. I-III ketvirtį padidėjo 6 proc. ir sudarė 1,7 tūkst. t. Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, per 2011 m. I-III ketvirtį padidėjo 89 proc. - eksportuota 6,4 tūkst. t kiaulienos. Apie 50 proc. šio kiekio išvežta į ES šalis (Latvija, Estija, Švedija, Danija, Prancūzija), o likusi dalis - į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Islandiją.

Gyvų kiaulių eksportas, pradėjęs didėti 2011 m. II ketvirtyje, birželį - rugsėjį praktiškai sustojo dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio šalyje, dėl kurio buvo įvesti prekybos apribojimai gyvomis kiaulėmis bei kiaulių produktais. Todėl per 2011 m. I-III ketvirtį, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, gyvų kiaulių eksportas sumažėjo 57 proc. (išvežta 196,8 tūkst.). Didžiausios per penkis mėnesius eksportuotos kiaulių apimtys, t. y. 105,1 tūkst. arba 54 proc. išvežta į Lenkiją - 67,7 tūkst. (apie 34,8 proc.). Esant nepakankamam (54 proc.) apsirūpinimui savos gamybos kiauliena vietinėje rinkoje, kiauliena importuojama. Kiaulienos importas 2010 m. buvo rekordinis, tačiau nuo 2011 metų pradžios pradėjo augti ir 2011 m. rugsėjo mėnesį praktiškai pasiekė 2010 m. lygį. Per 2011 m. I-III ketvirtį importuota 44,9 tūkst. t. Tolesnį importo augimą pristabdė gyvų kiaulių įvežimo apribojimai, kurie padidino jų realizavimą vidaus rinkoje. Daugiausia kiaulienos importuojama iš Vokietijos - apie 26 proc. (11,8 tūkst. t), iš Lenkijos - apie 24 proc. (10,9 tūkst. t), iš Belgijos - apie 17 proc. (7,8 tūkst. Per 2011 m. I-III ketvirtį paukštienos eksportuota 21,1 tūkst. t arba 23 proc. didesnis kiekis, importuota - 17,3 tūkst. t arba 13 proc. mažiau nei 2010 m. šiuo laikotarpiu. Daugiausiai paukštienos išvežama į šias šalis: Latvija (34 proc.), Olandija (17,6 proc.), Estija (13 proc.). Dešrų ir panašių produktų iš mėsos bei konservų importas į šalį buvo tik 3 proc. didesnis 2010 m. Per 2011 m. I-III ketvirtį buvo importuota 15,5 tūkst. t. Tačiau eksportuotas dešrų kiekis buvo 32 proc. didesnis ir siekė 8,9 tūkst. t.

ŽŪIKVC Gyvulių registro duomenimis, per 2011 m. iš Lietuvos išvežta 126,3 tūkst. veršelių arba 4,5 proc. mažiau negu 2010 m. Galvijienos pasiklausos pertekliaus nėra tik didelio eksporto dėka (didesnioji pagamintos galvijienos pusė eksportuojama). Tačiau galvijų paklausa išaugo nuo 2010 metų rugsėjo mėn., kai jais pirkimu pradėjo domėtis turkai. Jie pasiklausė didesnę negu šalies skerdyklos supirkimo kainą, todėl per 2011 m. 9 mėn. apie 1,4 tūkst. gyvų galvijų buvo išvežta į Turkiją (beveik 3 kartus daugiau negu 2010 m. 2011 metų pradžioje daugelyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, kiaulių supirkimo kainos mažėjo, o pašarinių grūdų kainos augo (Lietuvoje sausio mėn. pabaigoje jos buvo apie 75 proc. didesnės nei 2010 m.), todėl situacija kiaulių augintojams nebuvo palanki. Siekiant įveikti krizę ES kiaulienos sektoriuje, vasarį buvo priimtas politinis sprendimas pradėti taikyti privatų kiaulienos saugojimą. Iš rinkos buvo išimta 144 tūkst. t. kiaulienos ir tai šiek tiek pakoregavo kainas kiaulių augintojų naudai. Tačiau ji stabilizavo padėtį ES kiaulininkystės sektoriuje. Ši nestabili kiaulienos rinkoje, Lietuvoje ji vėl kardinaliai pakeitė 2011 m. birželio 1 d. užfiksuotas pirmasis klasikinis kiaulių maro atvejis (Jonavos r.). Dėl to šalyje buvo uždrausta įvežti ir išvežti gyvas kiaules, sustabdyta prekyba ir jų produktais. Kiaulių augintojai dėl šių apribojimų bei užkrėstų kiaulių priverstinio utilizavimo patyrė didžiulius nuostolius. Buvo pradėti aktyvūs kiaulių stebėjimai ir neužkrėstuose regionuose. Siekiant paremti kiaulių augintojus, iš valstybės biudžeto lėšų numatyta iki 100 proc. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. iš Lietuvos eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už 8,2 mlrd. Lt (24,3 proc. daugiau negu per atitinkamą 2010 m. laikotarpį), importuota - beveik už 7 mlrd. Lt (24,9 proc. daugiau). Teigiamas prekybos balansas 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. siekė 1 232 mln. Lt ir, palyginti su 2010 m. šiuo laikotarpiu, padidėjo 214,5 mln. Lt. 2011 m. sausio-rugsėjo mėn. žemės ūkio ir maisto produktų eksportas sudarė 16 proc. viso prekių eksporto, ir palyginti su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, sumažėjo 1,4 procentinio punkto. Importas sudarė 12,1 proc.

tags: #mesos #gaminiu #formos #klasifikacija

Populiarūs įrašai: