Mažiausiai Svarbūs Raumenys Žmogaus Kūne: Evoliucinės Liekanos ir Funkcijų Kaita

Žmogaus kūnas - tai sudėtinga ir nuostabi sistema, kurioje kiekvienas organas ir audinys atlieka tam tikrą funkciją. Tačiau evoliucijos procese kai kurios kūno dalys prarado savo pirminę paskirtį arba tapo mažiau svarbios. Šiame straipsnyje aptarsime raumenis ir kitas žmogaus kūno dalis, kurios, nors ir egzistuoja, šiuolaikiniam žmogui nėra gyvybiškai būtinos.

Kūnas kaip Miestas: Organų Funkcijų Analogijos

Norint geriau suprasti žmogaus kūno organų svarbą, galima pasitelkti metaforą, lyginant kūną su miestu. Štai keletas pavyzdžių:

  • Smegenys: Miesto valdžia, priimanti sprendimus ir koordinuojanti veiklą.
  • Širdis: Miesto elektrinė, tiekianti energiją visam kūnui.
  • Nervų sistema: Miesto komunikacijų tinklas, užtikrinantis greitą informacijos perdavimą.
  • Kraujagyslės: Miesto keliai, kuriais transportuojamos maistinės medžiagos ir deguonis.
  • Kaulai ir raumenys: Miesto infrastruktūra, suteikianti struktūrą ir palaikymą.
  • Oda: Miesto sienos ir apsaugos sistema, sauganti nuo išorės pavojų.
  • Skrandis: Prekybos centras, apdorojantis maistą.
  • Žarnynas: Miesto kanalizacijos sistema, šalinanti atliekas.
  • Plaučiai: Oro uostas, užtikrinantis dujų mainus.
  • Imuninė sistema: Mokykla, ruošianti mokinius gyvenimui ir spręsti problemas. Imuninės ląstelės, tokios kaip T-limfocitai ir B-limfocitai, įsimena ankstesnius užkratus, panašiai kaip mokiniai mokykloje įsimenama svarbi informacija. Limfmazgiuose ir kitose limfoidinėse struktūrose šios ląstelės treniruojasi atpažinti patogenus, kaip mokiniai mokosi skirtingų dalykų. Imuninė sistema bendradarbiauja siekdama efektyviai apsaugoti kūną nuo ligų, nuolat prisitaikydama prie naujų grėsmių - panašiai kaip mokykla ruošia mokinius gyvenimui ir spręsti problemas.

Ši analogija padeda suvokti, kad kiekvienas organas yra svarbus, tačiau kai kurie iš jų, pavyzdžiui, žarnyno kirmėlinė atauga (apendiksas), nebėra gyvybiškai svarbūs.

Evoliucinės Liekanos: Kūno Dalys, Praradusios Funkcijas

Bostono koledžo evoliucinės antropologijos ekspertė Dorsa Amir teigia, kad jei organizmo funkcija ar dalis tampa nebenaudinga, bet ir jokios žalos nebekelia, ji dažniausiai tęsia savo egzistavimą. Aptarkime kelias tokias „evoliucines liekanas“ žmogaus kūne:

  1. Kirmėlinė atauga (apendiksas): Anksčiau galėjo padėti virškinti augalus, kuriuose gausu celiuliozės. Tačiau žmonėms pradėjus maitintis įvairesniu maistu, jis prarado savo reikšmę. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad jame gali būti naudingų žarnyno bakterijų, jo pašalinimas neturi didelio poveikio sveikatai. Pasitaiko atvejų, kai šioje kirmėlinėje ataugoje prasideda uždegimas ar netgi plyšimas, dėl ko reikalingas chirurginis jos šalinimas.
  2. Palmaris longus raumuo dilbyje: Apie 10 proc. žmonių jo neturi. Mūsų protėviams šis raumuo buvo reikalingas laipiojant po medžius ir įsikimbant į daiktus. Žmogui pradėjus vaikščioti ant dviejų kojų, šis raumuo nebeteko savo prasmės. Nepriklausomai nuo to, ar žmogus šį raumenį turi, ar ne, jo pagriebimo jėga yra tokia pati. Jeigu padėtumėte savo riešą ant stalo delnu į viršų ir pabandytumėte mažuoju piršteliu paliesti nykštį, galbūt pamatysite, kaip ant riešo išryškėja raumens juostelė.
  3. Protiniai dantys: Žmonėms nebereikia galingų žandikaulių, nes pradėjome maitintis minkštesniu, termiškai apdorotu maistu. Mūsų žandikauliai sumažėjo, todėl burnoje protiniams dantims nelabai belikę vietos. „Įvertinus tai, kad dabar valgome ganėtinai minkštą maistą, o krūminiai dantys paprastai naudojami trynimui, jų iš esmės nelabai ir tereikia“, - sakė D.Amir.
  4. Plaukus pastatantys raumenys (arrector pili): Mūsų protėviai buvo kur kas plaukuotesni, tad jiems šios raumenų skaidulos buvo naudingos, bet mums jos nebeteikia jokios naujos. Gyvūnams su tankiu kailiu arrector pili gali suteikti papildomos izoliacijos - šie raumenys pastorina šilumą sulaikantį sluoksnį. Be to, šie raumenys gali padėti gyvūnui atrodyti didesniu ir grėsmingesniu - tokia taktika iki šiol naudojasi dygliakiaulės.
  5. Uodegos slanksteliai (uodegikaulis): Žmogaus embrionui išsivysto uodega, kuri vėliau sunyksta, o slanksteliai susijungia į uodegikaulį. Uodega mūsų protėviams padėjo judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tačiau išmokus vaikščioti vien ant kojų, ji prarado prasmę. „Mūsų protėviai, įgiję mutacijas, dėl kurių išnyko uodegos, panašu, gyveno sėkmingiau, todėl per daugelį kartų uodegos apskritai išnyko“, - sakė D.Amir. Retais atvejais kūdikiai gimsta su rudimentine uodega - medikai šią nebereikalingą ataugą be jokių pasekmių gali pašalinti chirurginiu būdu.
  6. Ausies raumenys: Žmonės gebėjimą valdyti ausies kaušelio judėjimą prarado. Kiti žinduoliai šiais raumenimis vis dar naudojasi siekdami nustatyti, kur yra grobis (arba grėsmę keliantis plėšrūnas). Ausies raumenys padeda kitiems žinduoliams nustatyti, iš kurios vietos sklinda garsas, taip pat, anot „Encyclopedia Britannica“, jie naudingi išreiškiant emocijas. Skirtingai, nei žmonės, gyvūnai (pvz., katės) turi judinti ausis, kad geriau girdėtų. Tačiau, anot D.Amir, mūsų kaklai yra lankstūs, todėl mums nereikia į garso pusę pakreipinėti savo ausų. Daugiausiai, ką iki šiol su šiais raumenimis gali padaryti kai kurie žmonės - tai pajudinti ausis pramogai ar norint pasirodyti, tačiau tikrai ne praktiniais sumetimais.
  7. Trikampis raumuo (pyramidalis) pilvo apačioje: Žmonės šių raumenų gali neturėti apskritai, gali turėti vieną arba du. Bet kuriuo atveju, naudos iš jų - jokios. Anot „Encyclopedia Britannica“, pyramidalis raumuo gali padėti įtempti pilvo viduriu iš apačios į viršų besidriekiančią sausgyslinę juostą linea alba. Tačiau funkciškai pilvo raumenų susitraukimui pyramidalis jokio poveikio neturi. Apie 20 proc. žmonių šių raumenų jau nebeturi.
  8. Vyrų speneliai: Vyriškos ir moteriškos lyties embrionai iš pradžių vystosi identiškai, ir tik vėliau testosteronas sukelia lyties organų formavimąsi. Bet dar prieš pasireiškiant hormonų poveikiui jau būna įvykęs spenelių formavimasis. Natūraliomis sąlygomis vyrų laktacija yra neįmanoma, tačiau didelė hormono prolaktino koncentracija gali paskatinti ir vyrus gaminti pieną. Be to, laktacija yra šalutinis širdies ritmą keičiančio preparato digoksino poveikis.
  9. Trečiasis vokas (plica semilunaris): Tai yra audinio klostė, kurią galite pamatyti vidiniame akies kamputyje. Tai yra sunykusi liekana trečio voko, kurį kai kurie gyvūnai gali naudoti savo akių apsaugai. Šuos vokus ant akių užtraukti gali paukščiai, ropliai ir kai kurie žinduoliai - jie palaiko akies obuolių drėgnumą, apsaugo juos nuo dulkių ir kitų svetimkūnių. Žmonės iš esmės prarado šiuos trečiuosius vokus ir nebeturi gebėjimo juos valdyti. „Nėra labai aišku, dėl ko žmonės jų nebeturi. Bet tai yra visiems primatams apskritai nelabai būdingas organas, taigi, veikiausiai jis buvo prarastas labai seniai“, - sakė D.Amir.

Svarbu paminėti, kad net ir praradusios savo pirminę funkciją, šios kūno dalys gali atlikti kitas, mažiau reikšmingas užduotis arba būti svarbios embriono vystymosi metu.

Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai

Raumenų Metabolizmas ir Fizinis Aktyvumas

Skeleto raumenys yra pagrindinis metabolinių substratų ir deguonies vartotojai. Raumenys yra didžiausias organas, normaliose sąlygose jie sunaudoja daugiau nei 60 proc. deguonies. Skersaruožiai raumenys sudaryti iš dviejų tipų skaidulų: baltų ir raudonų. Raudonosiose skaidulose daugiau sarkoplazmos, branduolių, mitochondrijų, mioglobino ir lipidų nei baltosiose skaidulose. Tačiau raudonosios skaidulos lėčiau susitraukia.

Atsižvelgiant į metabolinių procesų ypatumus išskiriami trys raumeninių skaidulų tipai:

  1. Greitai susitraukiančios baltos raumeninės skaidulos (I tipo): Jos, santykinai mažai naudoja deguonies, pasižymi dideliu glikogenoliniu (glikogeno resintezės) galingumu, adenozintrifosfatazės (ATF-azės) aktyvumu. Šio fermento kiekis vertinamas, kaip raumens pajėgumo indikatorius.
  2. Greitai susitraukiančios raudonos raumeninės skaidulos (IIa tipo): Pasižymi dideliu deguonies suvartojimu, intensyvia glikogenolize ir dideliu miozino ATF-azės aktyvumu.
  3. Lėtai susitraukiančios raudonos raumeninės skaidulos (IIb tipo): Pasižymi dideliu deguonies suvartojimo lygiu, žemu glikogenolitiniu pajėgumu ir žemu miozino ATF-azės aktyvumu.

Metaboliniai procesai raumenyse priklauso nuo badavimo-pasisotinimo ciklo ir fizinio aktyvumo. Po valgio pagrindinė energetinė medžiaga raumenims yra gliukozė. Kraujo plazmoje insulino kiekis yra aukštas, kas palengvina gliukozės transportą į ląsteles. Badaujant raumenys kaip substratą naudoja laisvąsias riebiąsias rūgštis.

Ar Visi Organai Mums Reikalingi? Praeities Klaidos ir Šiuolaikinės Žinios

XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje, kai Nyčė paskelbė savo garsiąją frazę, kad Dievas mirė, žmogus nusprendė perimti jo vietą ir iš kūrinio tapti kūrėju. Ėmė plisti idėja sukurti naują tobulą žmogų, ir tai buvo ne tik literatūriniai H. Dž. Velso eksperimentai „Daktaro Moro saloje“. 1920-aisiais Sovietų Sąjungoje kilo idėja sukurti komunistinį ateities žmogų, kurio net ir vidiniai kūno organai būtų maksimaliai tobuli, o nereikalingi pašalinti. Kadangi naujo žmogaus sukurti nepavyko, buvo nuspręsta tiesiog patobulinti žmogų, pašalinant nereikalingus ar pavojingus organus, tokius kaip apendiksas, tonzilės ir pan. Vienu metu pavojinga buvo laikoma netgi storoji žarna, laimei, jos šalinti nedrįso. Beje, antroje praėjusio amžiaus pusėje nereikalingų organų pašalinimo idėja buvo labai paplitusi ir Amerikoje, tiesa, po truputį atlėgo, o šiuo metu jau imta pripažinti, kad nereikalingų organų nėra - visi jie dirba savo darbą. Pasirodo, blužnis yra svarbus kraujodaros organas, yra duomenų, kad apendiksas yra naudinga žarnyno imuninės sistemos dalis, uodegikaulis yra raiščių ir raumenų prisitvirtinimo vieta. Kitos kūno dalys, kurios, manoma, suaugusiam žmogui nėra reikalingos, yra svarbios vystantis embrionui. O dar kai kurių funkcija laikui bėgant kito. Kita vertus, organas, kuris atrodo nereikalingas, iš tiesų gali atlikti funkciją - tiesiog jos dar nežinome.

Šiandien mokslininkai pripažįsta, kad net ir tos kūno dalys, kurios atrodo nereikalingos, gali atlikti tam tikras funkcijas arba būti svarbios embriono vystymosi metu. Todėl nereikėtų skubėti teigti, kad kažkuris organas yra visiškai nereikalingas.

Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai

Organų Pašalinimas: Kada Tai Būtina?

Kartais, sergant tam tikromis ligomis, tenka pašalinti kai kuriuos organus. Pavyzdžiui, tulžies pūslės pašalinimas atliekamas susidarius tulžies akmenims, o splenektomija (blužnies pašalinimas) dažniausiai atliekama sergantiesiems kraujo ligomis. Ilgą laiką skrandžio dalies pašalinimas buvo atliekamas gydant skrandžio opą - buvo vadovaujamasi taisykle: nėra organo - nėra problemos, kol atsirado veiksmingų sekrecijos blokatorių ir prasidėjo kova su Helycobacter Pylori. Po tokių operacijų dažnai susergama anemija. Taigi šiuo metu tokias operacijas stengiamasi atlikti kiek galima rečiau ir vis daugiau ligas gydyti vaistais. Kai reikia pašalinti kasą, problemų būna daugiau, žmogui tenka visą gyvenimą vartoti fermentus, be to, kadangi kasa gamina insuliną, po tokios operacijos tenka kompensuoti ir jo trūkumą. Žarnyno dalis gali būti šalinama, kai yra žarnų nepraeinamumas, augliai. Normaliai galima gyventi kai pašalinama ne daugiau kaip 40 proc. žarnyno. Kartais reikia atlikti hemikolektomiją, kai pašalinama dalis storosios žarnos, virškinamojo trakto veiklos sutrikimai.

Žmogus gali gyventi be:

  • Kepenų - jei išlieka 25 proc. sveikų kepenų, tai ilgainiui regeneruoja.
  • Inkstų - be vieno žmonės gyvena visiškai normaliai.
  • Skrandžio - pašalinus net didelę skrandžio dalį, gyventi galima, tik reikia dažnai ir po mažai valgyti.
  • Dvylikapirštės žarnos - ją galima pakeisti to paties žmogaus kitos žarnos dalimi.
  • Plonosios žarnos - galima gyventi, jei lieka jos nors 50 procentų.
  • Storosios žarnos - yra atvejų, kai teko pašalinti net 95 proc. storosios žarnos. Tačiau tokį žmogų visą laiką kankins diarėja.
  • Blužnies - ji labai svarbi kraujodarai, šalinant blužnį, jos gabalėliai dažniausiai įsodinami į pilvo taukinę.

Spinalinė Raumenų Atrofija: Kai Raumenys Silpsta

Spinalinė raumenų atrofija (SRA) yra genetinė liga, pažeidžianti nugaros smegenyse esančias nervų ląsteles, kurios kontroliuoja raumenų susitraukimus, ir kitas organizmo ląsteles.1 SRA gali susirgti visų rasių ir lyčių asmenys.1SRA atsiranda dėl motoneurono išgyvenamumo 1 (angl. survival motor neuron 1, SMN1) geno mutacijos, sukeliančios SMN baltymo trūkumą organizme. Šis baltymas aptinkamas visame organizme ir yra būtinas nervų sistemos funkcijai, kontroliuojančiai raumenų veiklą, o taip pat ir kitus organizmo audinius. Trūkstant šio baltymo, neuronai negali tinkamai funkcionuoti, dėl to nusilpsta raumenys ir retkarčiais gali ištikti mirtis.1SRA pažeidžia svarbiausias gyvybines žmogaus funkcijas, įskaitant gebėjimą1:

  • Vaikščioti
  • Ryti
  • Kvėpuoti

SRA sergantys pacientai taip pat turi „atsarginį“ geną, vadinamą motoneurono išgyvenamumo 2 (angl. survival motor neuron 2, SMN2) genu, kuris beveik identiškas SMN1. SMN2 genas taip pat koduoja SMN baltymą, tačiau šio baltymo gamyba žymiai prastesnė.2 SRA sudėtingumas priklauso nuo žmogaus turimų SMN2 geno kopijų skaičiaus ir nuo organizme pagaminamo SMN baltymo kiekio.3

SRA yra dažniausia genetinė liga, lemianti naujagimių ir kūdikių mirtis.2 SRA pasireiškia ~1 IŠ 10 000 KŪDIKIŲ.5

Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis

Išskiriami keturi pagrindiniai SRA tipai: I, II, III ir IV. SRA tipas apibūdinamas pagal SMN2 geno kopijų skaičių, paciento amžių, kai prasideda ligos simptomai, ir fizinės būklės kriterijus.

tags: #mažiausiai #svarbūs #raumenys #žmogaus #kūne

Populiarūs įrašai: