Mėsa kaip patriarchato simbolis: tyrimai ir įžvalgos
Įvadas
Mėsa jau nuo senų senovės buvo daugiau nei tik maistas. Šiandienos pasaulyje, kuriame klimato kaita ir sveikatos problemos skatina peržiūrėti mitybos įpročius, mėsos vartojimas tampa ne tik individualaus pasirinkimo, bet ir socialinių bei kultūrinių normų atspindžiu. Straipsnyje analizuojama mėsos vartojimo sąsaja su patriarchatu, lyčių skirtumais ir socialinėmis normomis, remiantis įvairiais tyrimais ir mokslininkų įžvalgomis.
Lyčių skirtumai mėsos vartojime: istoriniai ir dabartiniai aspektai
Jau seniai pastebėta, kad vyrai valgo daugiau mėsos nei moterys. Tyrimai rodo, kad šis skirtumas ne tik išlieka, bet ir didėja. 1997 m. Norvegijoje atliktas tyrimas parodė, kad vyrai kasdien suvalgo vidutiniškai 125 g mėsos, o moterys - 87 g. Po devynerių metų atlikta danų studija atskleidė, kad išsivysčiusių šalių vyrai suvalgo apie 135 g mėsos, o moterys - 81 g. Šis atotrūkis rodo, kad mėsos vartojimas yra susijęs ne tik su fiziologiniais poreikiais, bet ir su socialiniais konstruktais.
Šis skirtumas dažnai aiškinamas skirtingais lyčių energijos poreikiais. Tačiau, anot Šiaurės lyčių instituto žurnalo „Nikk magasin”, mėsa nuo senų senovės nėra tik maistas. Istoriškai susiklostė, kad daugiausiai mėsos visada būdavo vyro lėkštėje, o moteriai ir vaikams likdavo tai, ko jis nesuvalgydavo. Todėl, kaip teigia straipsnyje cituojamas antropologas, mėsa yra daugiau nei valgis. Vyro teisė valgyti daugiau mėsos - svarbiausia patriarchato taisyklė.
Mėsa kaip vyriškumo simbolis
Bet kuriuo atveju mėsa yra vyriškumo simbolis. Tikras vyras turi gerą apetitą, todėl jam reikia didesnės porcijos. Vegetaras vyras netgi gali susilaukti klausimo, ar jis nėra gėjus. Tai rodo, kad mėsos vartojimas yra giliai įsišaknijęs vyriškumo konstrukcijoje. Manoma, kad vyrams nebūtų sunku valgyti mažiau mėsos, jei tai būtų susiję tik su fiziologija.
Socialinės klasės įtaka mėsos vartojimui
Mėsa šiandien prieinama visiems ir netgi tapo skiriamuoju socialinės klasės požymiu. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalių tyrimai rodo, kad darbininkės ir aukštesnį išsilavinimą turinčios moterys mėsos valgo maždaug tiek pat, tačiau darbininkai vyrai jos valgo daugiau nei didesnės kvalifikacijos reikalaujančių profesijų atstovai. Tai rodo, kad mėsos vartojimas yra susijęs su socialine padėtimi ir gali būti naudojamas kaip statuso simbolis.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
Mėsos vartojimo poveikis aplinkai ir sveikatai
Anot 2006 m. atliktos mokslinės studijos, gyvulininkystė sudaro 18 proc. šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijų - daugiau nei visas transporto sektorius. Todėl natūralu, kad klimato kaita susirūpinusios šalys šioje srityje mato rimtą darbo barą. Mūsų nesugebėjimas apsieiti be mėsos žalingas ne tik mūsų planetai, bet ir mums patiems. Mokslininkai apklausė apie 500 tūkst. 50-71 metų amžiaus žmonių apie jų mitybos įpročius ir gyvenimo būdą. Pasak tyrėjų, apie 11 proc. vyrų ir 16 proc. Kaip teigia lietuvių mitybos specialistai, mes taip pat valgome gerokai per daug mėsos.
Maistas kaip priemonė ir simbolis
Kaip teigiama minėtame žurnale, maisto funkcijas vyrai ir moterys vertina skirtingai. Vyrams maistas - priemonė užkimšti skrandžiui. Jiems svarbu pavalgyti greitai ir sočiai. Taip pat pastebėta, kad nors moteris yra atsakinga už šeimos valgiaraštį, šeimą turinčios moterys valgo kitaip nei tos, kurios gyvena vienos. Tas pats teiginys tinka ir vyrams.
Alternatyvūs mitybos modeliai ir ateities perspektyvos
Sovietiniai laikai, kai ketvirtadienis būdavo skelbiama bent jau žuvies diena - praeitis, o tokių pavyzdžių, kaip Vakarų Belgijos miestas Gentas, kuriame kartą per savaitę visos viešosios maitinimo įstaigos siūlo tik vegetarišką valgiaraštį, nėra daug. Tačiau klimato kaita ir didėjantis susirūpinimas sveikata skatina ieškoti alternatyvių mitybos modelių.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
tags: #mėsa #patriarchato #simbolis #tyrimai