Mėsa ir mėsos gaminiai Biržuose: atsiliepimai ir naujienos
Lietuviams rūkyti mėsos gaminiai yra savi ir pagal prigimtį, ir pagal skonį, ir pagal tradicijas - dažnai jų ieškome turguose, perkame parduotuvėse, valgome patys ir vaišiname svečius. Dūmo skonio mėsa seniai jau tapo sočios puotos ir dosnių namų simboliu. Šiame straipsnyje apžvelgsime mėsos gamintojus Biržų krašte, atsiliepimus apie jų produkciją bei naujienas, susijusias su mėsos pramone šiame regione.
"Obels dūmas": naujas vėjas Biržų krašte
Tautvydas Švenčionis - kol kas naujas rūkytos mėsos „rinkos“ žaidėjas Biržų krašte. Tautvydas ir Arūnė Švenčioniai Vinkšninių kaime gyvena beveik dešimtmetį, kai iš Danijos grįžo į Lietuvą. Šioje šalyje jie praleido ne vienerius metus, Arūnė ten baigė mokslus, Tautvydas įkūrė savo verslą, ten gimė judviejų du vaikai.
Idėjos gimimas ir įgyvendinimas
„Viename Kaišiadorių rajono kaime mano senelis rūkydavo lašinius, mėsą - visa tai puikiai pamenu ir tas kaimiškos rūkyklos vaizdinys manyje gyvas iki šiol. Taigi tą suvokimą, kaip rūkyti mėsą, kas tai yra, turėjau visuomet, o ir maisto gamyba man nėra visai svetimas dalykas. Ta mintis, kad galėčiau gaminti ir rūkyti mėsos gaminius, man kirbėjo ilgą laiką, o karantino laikotarpiu, atsiradus daugiau laisvo laiko, tiesiog ėmiausi šio „projekto“, - pasakoja T. Švenčionis. Jo žmona Arūnė dar priduria, jog mėsos gaminių rūkymo verslo imtis paskatino ir individualūs poreikiai - anot A. Švenčionės, tiek parduotuvėse, tiek kitose prekybos vietose jų šeima pasigedo natūralių rūkytų mėsos produktų, kuriuos jie labai mėgsta.
Mėsos gaminių nedidelis gamybos cechas ir rūkykla yra įkurti Švenčionių namų teritorijoje Vinkšninių kaime - visa tai, domėdamasis ir informacijos ieškodamas internete, atliko pats Tautvydas. T. Švenčionis sako, jog įsirengti cecho patalpas ir susimūryti rūkyklą buvo bene lengviausias darbas - didysis eksperimentas prasidėjo, kai jau reikėjo gaminius rūkyti. „Buvo visko - ir druskos, ir pipirų ar kitų prieskonių per daug, kitą kartą - jų per mažai, žodžiu, visai ne taip, kokius pamenu senelio rūkytus gaminius. O norėjosi būtent tokių - tikrų, lietuviškų, skanių, skalsių. Mano eksperimentams reikėjo vertintojų ir ragautojų - o tokie geriausi yra vaikai. Jei tinka jiems, vadinasi, viskas gerai."
Oficialus startas ir produkcija
Praeitą rudenį pradėję imtis šios veikos įgyvendinimo, Tautvydas ir Arūnė Švenčioniai oficialiai startavo šių metų kovą. Pavadinimas - „Obels dūmas“ - skamba šiek tiek romantiškai. „Mėsos rūkymui daugiausia naudoju obels medieną - ji mažiau dūmija ir dėl to išrūkyta mėsa yra šviesesnė, nepatamsėja“, - paslaptį atskleidžia T. Švenčionis.
Taip pat skaitykite: Tradiciniai bulviniai blynai
„Obels dūmas“ siūlo karštai ir šaltai rūkytus kumpelius, lašinius, parūkytas, vytintas dešreles, kiaulienos ir jautienos dešras ir kitus lietuviškus skanumynus. Šiuo verslu užsiimančios šeimos planuose - natūrali asortimento ir rinkos plėtra.
Kontaktai
„Obels dūmas“, rūkytos mėsos gaminiai, Vinkšninių g. Užsakymai FB platformoje „Obels dūmas“, telefonu 865 539927, el. paštu.
Verslo plėtra ir perspektyvos
Pandemijos laikotarpiu pradėję savo verslą Biržų rajone žmonės jį ne tik sėkmingai išplėtė. T. Švenčionis - 11 metų Danijoje gyvenęs ir dirbęs buvęs emigrantas. Nutarusi sugrįžti į Lietuvą pora su vaikais nenorėjo apsigyventi didmiestyje. Jie nusižiūrėjo sodybą Parovėjos seniūnijos Vinkšninių kaime. Juolab kad Arūnė kilusi iš Biržų.
Pradėjusi kurtis Lietuvoje pora svarstė, kokiu verslu galėtų užsiimti. Tautvydas pasakojo, kad sodyboje teko statyti rūkyklą. Jis prisiminė, kaip tai darė jo senelis, kai ką rado knygose. Pradėjus gaminti mėsos gaminių produkciją teko ir paeksperimentuoti. Receptus Švenčioniai kūrė patys, skaitė daug senosios literatūros.
Iš pradžių produkcija buvo parduodama namuose Vinkšninių kaime ir Biržų turguje. Vėliau pagalvota, kaip gaminiai galėtų pasiekti tolesniuose rajonuose gyvenančius žmones. Sukurtame interneto puslapyje „Obels dūmas“ šiuo metu galima užsisakyti rūkytų ir netgi vytintų įmonės gaminių. T. Švenčionis sako, kad prekyba tik įsibėgėja, tad prognozuoti veiklos apimtis sunku.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
„Obels dūmas“ daugiausia gamina karšto rūkymo gaminius. Įmonės pavadinimas „Obels dūmas“ kilo dėl to, kad didesnė dalis jų produkcijos rūkoma obels malkomis. Alksnio dūmais rūkyti mėsos gaminiai yra šviesesni, bet irgi labai skanūs. Šeima sustoti neplanuoja.
UAB "Agaras": tradicijos ir modernumas
UAB „Agaras" - privataus kapitalo įmonė, įkurta 1991 m. Ši įmonė yra viena didžiausių šalies šviežios mėsos gamintojų ir pardavėjų, lyderiaujanti brandintos jautienos gamyboje Lietuvoje. Įmonė išsiskiria aukštos kokybės produktų asortimentu ir ilgamete patirtimi šioje srityje. Agaras - etiškos ir kokybiškos mėsos ambasadorius, kuriantis ir keičiantis standartus pramonėje.
Istorija
Mūsų šaknys siekia nepriklausomybės laikus, kai 1991 m. du jauni biržiečiai Petras ir Leta Vainorai pradėjo „Agaro“ istoriją. Nuo mažos krautuvėlės - iki vienos moderniausių skerdyklų Lietuvoje, savo produkciją eksportuojančių 20 valstybių Europos sąjungoje ir už jos ribų.
Veiklos kryptys
UAB „Agaras" veiklos kryptys apima visą mėsos gamybos ciklą:
- Gyvulių supirkimas: gyvulių supirkėjai sutartu laiku patys atvažiuoja pas gyvulių augintojus, gyvulius pasveria, sutvarko pirkimo dokumentus. UAB „Agaras“ gyvulius superka pagal skerdenos masę ir kokybę arba pagal gyvąjį svorį.
- Skerdimas: įmonė teikia tik šviežią mėsą - be priedų, jokių skonio stipriklių ar injektavimo. UAB „Agaras“ veikia 2 skerdimo linijos - galvijų ir kiaulių - kurių pajėgumai atitinkamai 40 vnt/h ir 120 vnt/h.
- Išpjaustymas: išpjaustymo cecho pajėgumas ~50 t per pamainą.
- Mėsos produktų gamyba: įmonė gamina šviežius ir brandintus mėsos produktus.
- Brandinimas: įmonėje mėsa brandinama - sausuoju arba šlapiuoju būdu. Sausasis brandinimas - pakabinta mėsa laikoma mažiausiai 30 dienų specialioje patalpoje, kur temperatūra vyrauja nuo 0 - +2C. Šlapiasis brandinimas - mėsos pjausniai vakuumuojami specialioje pakuotėje, kur temperatūra vyrauja nuo 0 - + 1C. brandinta, 60d.
Filosofija
Pradedame nuo savęs, o keičiame visas atgyvenusias mėsos rinkos taisykles. Tik kokybiška ir etiška mėsa - kad premium kokybė taptų savaime suprantama. Jokių abejonių: kokybė - neatsiejama nuo natūralumo. Patys atrenkame ir superkame tik etiškai augintus, natūraliais pašarais šertus gyvulius. Bendradarbiaujame tik su natūraliam auginimui ištikimais ilgamečiais partneriais bei mažaisiais augintojais iš Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių. Ne vienerius metus kovojame už mėsėdžių teisę į kokybišką mėsą.
Taip pat skaitykite: Mėsos audinių rūšys ir sudėtis
Bendradarbiavimas
Be savų partnerių - kaip be rankų! Mezgame ilgalaikį ir tik lojalų bendradarbiavimą. Esame lankstūs ir pasiūlysime geriausią supirkimo sprendimą už patrauklią kainą. Klientai reikalauja aukščiausios kokybės mėsos ne tik per šventes? Bus! Tapkite mūsų partneriais ir premium kokybė virs kasdienybe.
Interviu su Daina Butėne
Atvykus į mėsos perdirbimo įmonę susitinkame su viena iš jos vadovių Daina Butėne. Ji pasakoja, kad šį verslą prieš daugelį metų įkūrė jos tėvai, todėl juokdamasi sako, kad ją reikėtų pristatyti, kaip šeimos verslo atstovę arba įmonės komercijos direktorę.
Įmonės ištakos
„Biržuose, Vytauto g. 5, senais laikais buvo siuvykla. Tėvai kadaise ją nupirko, manė, kad vystys siuvimo veiklą, tačiau ji buvo nuostolinga, todėl ten buvo įkurta maisto parduotuvė. Vėliau pradėta ten pardavinėti mėsą, dar vėliau - tėvai įkūrė užkandinę. Po to viskas pasisuko link mėsos verslo, jie užsiėmė gyvulių prekyba, apie tai viskas ir sukosi. Kai buvo uždrausta gyvų gyvulių prekyba, tėtis sugalvojo, kad reikia pardavinėti jų mėsą. Ką matote čia, viskas sukurta nuo nulio“, - sako Daina ir pasakoja, kad jų skerdykla apie 1994-uosius tuomet buvo viena moderniausių Lietuvoje.
„Tėvai supirkinėjo žemės, statė čia pastatus. Mano tėvai abu yra statybų inžinieriai, tai jiems geriau neduok valgyti, bet duok statyti. Tėtis visą laiką prikurdavo kažką naujo“, - juokiasi Daina. Jos tėtis, Petras Vainoras, kaip ji aiškina, ir dabar įmonėje daugiausia užsiima jos plėtra.
Investicijos į tvarumą
„Turime pasistatę ir biodujų gamyklą. Tai buvo prieš 8 metus. Tuomet apie tvarumą dar niekas nė nekalbėjo. Ten vyksta biodujų gamyba, nes mėsos gamybos metu gauname nemažai atliekų, tas atliekas reikia sutvarkyti. Pas mus požeminiais vamzdynais keliauja atliekos ir po to jos virsta dujomis, iš kurių gaminame elektrą, kurią naudojame šaldytuvams“, - sako Daina. Pasak jos, jei ne ši anksčiau įsidiegta technologija, dujų krizė įmonei būtų buvusi labai sunki. „Manau, kad būtume buvę ties bankroto riba“, - sako ji.
Šiuo metu įmonėje dirba 170 darbuotojų. „Tai - viena didesnių įmonių Biržų rajone“, - patikslina ji.
Eksportas
Daina pasakoja, kad įmonė iš Lietuvos ir Latvijos ūkininkų superka gyvulius ir vykdo mėsos gamybą. „Turime skerdimo cechą, išpjaustymo. Valdome visą mėsos grandinę nuo gyvulių įsigijimo iki produktų pakuotės“, - sako ji. Daugiausia įmonė užsiima jautienos gaminiais, nors gamina ir kiaulienos produktus. Kaip išskiria ji pati, gaminius galima skirstyti į kasdienio naudojimo mėsą bei tą, kuri yra brandinama, kiek aukštesnės kokybės. Iš viso, kaip skaičiuoja, įmonė dirba su maždaug 40 tūkst. galvijų tiekėjų. „Tai - ir smulkūs augintojai, o mes per dieną paskerdžiame nuo 100 iki 150 galvijų. Tai reiškia, kad kasdien važiuojame per Lietuvą ir renkame gyvulius“, - sako ji.
Maždaug 70 proc. produkcijos įmonė eksportuoja, o likusi dalis parduodama Lietuvoje. „Daugiausia tai - ES šalys. Taip pat dirbame su Ukraina. Anksčiau dirbome su Kinija, tačiau verslas nutrūko. Labai norint būtų galima jiems parduoti per kitas rinkas, tačiau kainos prasme tai nėra finansiškai naudinga“, - drąsiai sako Daina. Ji pasakoja, kad Lietuvą užsienio partneriai dažnai lygina su Lenkija, ir nors kaimynai gali patiekti didesnį užsakymų kiekį, Lietuva pasirenkama dėl patikimumo. „Nesimėtome dėl pažadų ar vienadienių sutarčių“, - sako ji. Jeigu reikėtų išskirti gaminį, kuris dažniausiai pasiekia pirkėjus užsienyje, pasak jos, tai būtų šviežia vakuumuota jautiena ir jos dalys. Įmonės konkurentai - viso pasaulio įmonės, kurios užsiima mėsos gamyba, todėl, kaip teigia, rinka nėra lengva.
Krizės įtaka
Daina sako, kad konkrečiai kiaulienos verslo jie ėmėsi dėl lietuvių pomėgio bei skaičiuoja, kad jos lietuviai ir nuperka daug daugiau nei jautienos. „Mes - tokia šalis. Lietuviai per metus statistiškai suvartoja apie 6 kg jautienos ir 50 kg kiaulienos“, - sako ji. Augusios kainos bei palūkanų normos palietusios visos Europos vartotojus, aiškina vadovė. Ji teigia, kad gyventojai iš premium produktų greitai persiorientuoja į kasdienio vartojimo gaminius. „Tai jaučiama ir eksporto rinkose“, - sako ji bei tikina, kad nuo šio birželio tai ypatingai pastebima. „Stojama su premium kokybe ir einama link kasdienio vartojimo“, - teigia ji. Tiesa, Lietuvoje kol kas tokių pokyčių nematyti. „Visada yra tas segmentas žmonių, kurie yra įpratę vartoti premium produktą ir jie nekeičia savo įpročių. Jeigu jų pajamos sumažėjo, manau, kad jie taupo kažkur kitur“, - pastebi ji. Kol kas žiūrint į ateities sandorius didesnių kritimų nematyti, tačiau rūpestį kelia Lietuvoje auginamas nepakankamas kiekis galvijų. „Lietuviai per mažai augina. Mums trūksta galvijų. Kad būtų ramu, galvijų turėtų didėti dar apie 30-40 proc.“, - skaičiuoja Daina. Ji sako, kad pernai galvijų supirkimo kainos buvo istoriškai aukštos, o tai ūkininkus turėjo paskatinti jų auginti daugiau. „Rinkos buvo išsigandusios, buvo subrangę pašarai“, - atsimena ji. Šiuo metu galvijų supirkimo kainos, kaip teigia, yra stabilios.
Brandinimo cechas
Daina mus vedasi į mėsos gamybos cechus. Prieš tai aprengia specialiais chalatais, liepia kruopščiai nusiplauti rankas, nusiimti papuošalus. Nusivedusi į sauso jautienos brandinimo kamerą pasakoja, kad kuo lentynose sudėtos mėsos spalva tamsesnė, tuo ji čia jau ilgiau brandinama. „Ji čia ilgiausiai brandinama 60 dienų. Šis stambus gabalas vėliau yra išpjaustomas“, - rodo ji ir pasakoja, kad šioje patalpoje nuolatos palaikoma nulio laipsnių temperatūra, o iš viso jie turi dvi tokias brandinimo kameras. Pasak jos, visi rodikliai ypatingai stebimi, nes kitu atveju mėsa gali supūti. „Tai - brangiausias mūsų kambarys“, - juokiasi ji. Kaip aiškina, brandinimui mėsa atrenkama ypač kruopščiai ir sudaro tik apie 5 proc. nuo viso kiekio.
Gamybos procesas
Nosį įkišame ir į patį išpjaustymo cechą. Dalis darbuotojų, kaip sako, užsiima mėsos „iškaulinimu“, kiti - „išgyslinimu“, apipjaustymu. „Vėliau viskas važiuoja į pakavimą“, - sako ji ir rodo jau ir galutinę prekės išvaizdą. „Išpjovos yra viena brangiausių jautienos dalių. Lietuviai kumpį tiesiog vadina jautienos kumpiu, tačiau yra net penkios jo dalys su skirtingais pavadinimais“, - sako ji.
Slapukų naudojimas
Šiame straipsnyje taip pat svarbu paminėti, kaip interneto svetainės naudoja slapukus, kad prisitaikytų prie vartotojų poreikių ir norų, užtikrintų funkcionalumą ir rinktų informaciją apie vartotojų elgesį.
Kas yra slapukai?
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Kaip slapukai naudojami?
Slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes, todėl nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine, iš kur atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką, naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete.
"Pixel" žymos
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas, vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. atliekate mūsų svetainėje.
Duomenų saugojimas
Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. paštu. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el. paštu.
Nuorodos į kitus tinklalapius
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.
Slapukų valdymas
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti. Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius - tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Šie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą.
tags: #mesa #ir #mesos #gaminiai #birzuose #atsiliepimai