Pedikuliozė ir ftiriazė: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas
Pedikuliozė ir ftiriazė yra parazitinės ligos, kurias sukelia utėlės. Nors abi ligos pasireiškia intensyviu niežuliu ir yra labai užkrečiamos, jos skiriasi lokalizacija ir utėlių tipu. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos šių ligų priežastys, simptomai, klasifikacija, diagnostika ir gydymo būdai.
Ligos priežastys
Pedikuliozę ir ftiriazę sukelia utėlės - maži parazitai, kurie maitinasi žmogaus krauju. Šios ligos plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu arba per užterštus daiktus, tokius kaip šukos, kepurės, patalynė ar drabužiai.
Pedikuliozės priežastys
- Galvos utėlės: Dažniausiai plinta tarp vaikų per tiesioginį galvos kontaktą arba dalijantis šukomis, kepurėmis ir kitais asmeniniais daiktais.
- Kūno utėlės: Dažniausiai randamos žmonėms, kurie gyvena blogomis higienos sąlygomis arba retai keičia drabužius. Utėlės gyvena ir deda kiaušinius (glindas) ant drabužių.
- Gaktos utėlės: Plinta per lytinius santykius arba artimą fizinį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.
Ftiriazės priežastis
- Gaktos utėlės: Dažniausiai perduodamos per seksualinį kontaktą, tačiau gali užkrėsti ir kitus kūno plaukus, pvz., barzdą, antakius, pažastis.
Ligos simptomai
Abiejų ligų simptomai yra labai panašūs, nors skiriasi jų lokalizacija.
Pedikuliozės simptomai
- Intensyvus niežulys: Dažniausiai galvos, kūno ar gaktos srityje, kur utėlės įsisiurbia į odą.
- Raudonos dėmės ar odos bėrimai: Tai reakcija į utėlių įkandimus, ypač galvos odos ar gaktos srityje.
- Glindos (utėlių kiaušiniai): Maži balti ar gelsvi kiaušinėliai, prilipę prie plaukų šaknų (galvos arba kūno plaukų), kurie sunkiai pašalinami.
- Odos pažeidimai: Dėl nuolatinio kasymosi gali atsirasti odos pažeidimų, kurie gali infekuotis.
Ftiriazės simptomai
- Intensyvus niežulys: Gaktos srityje, rečiau pažastų, barzdos ar antakių plaukuose.
- Maži mėlyni taškeliai: Gali pasirodyti gaktos srityje dėl utėlių įkandimų.
- Glindos: Gaktos srityje ar kituose plaukuotuose kūno vietose galima rasti utėlių kiaušinėlių.
Ligos klasifikacija
Pedikuliozė ir ftiriazė klasifikuojamos pagal utėlių tipą ir pažeistą kūno vietą:
- Galvos pedikuliozė: Sukelia galvos utėlės (Pediculus humanus capitis), kurios gyvena ir deda kiaušinėlius ant plaukų.
- Kūno pedikuliozė: Sukelia kūno utėlės (Pediculus humanus corporis), kurios dažniausiai randamos ant drabužių ir per juos perina į odą.
- Gaktos pedikuliozė (ftiriazė): Sukelia gaktos utėlės (Pthirus pubis), kurios gyvena gaktos ir kitų kūno plaukų srityje.
Ligos diagnostika
Diagnozuoti pedikuliozę ir ftiriazę paprastai galima atlikus fizinę apžiūrą:
Taip pat skaitykite: Obuolių acto nauda plaukams
- Galvos pedikuliozė: Gydytojas ar slaugytojas naudoja šukas ir padidinamąjį stiklą, kad aptiktų gyvas utėles ir glindas galvos plaukuose.
- Kūno pedikuliozė: Diagnozė nustatoma ieškant utėlių arba glindų ant kūno plaukų arba drabužių.
- Ftiriazė: Diagnozė nustatoma vizualiai aptikus gaktos utėlių ar jų kiaušinėlių gaktos plaukuose, pažastyse ar kitose kūno vietose.
Ligos gydymas ir vaistai
Pedikuliozės ir ftiriazės gydymas dažniausiai apima specialius insekticidinius preparatus ir higienos priemones:
Vaistai nuo utėlių
- Permetrinas: Dažniausiai naudojamas kremas arba šampūnas, skirtas naikinti utėles ir jų kiaušinėlius.
- Malationas: Insekticidinis losjonas, naudojamas kaip alternatyva permetrinui, jei pirmasis preparatas neveiksmingas.
- Benzilo alkoholis arba ivermektinas: Skiriamas sunkesniems arba pasikartojantiems atvejams.
Mechaninės priemonės
- Plaukų šukavimas: Ypač tankiomis šukomis reikia kruopščiai iššukuoti plaukus, kad pašalintumėte glindas ir gyvas utėles.
Higienos priemonės
- Drabužių ir patalynės valymas: Užkrėstus drabužius ir patalynę reikia skalbti karštame vandenyje (virš 60°C) ir džiovinti aukštoje temperatūroje.
Pieno mikroflora: sudėtis, klasifikacija ir reikšmė
Pienas yra puiki terpė mikroorganizmams daugintis ir vystytis. Jame esanti mikroflora gali būti normali (naudinga) arba antrinė (kenksminga). Šiame skyriuje aptariama pieno mikrofloros sudėtis, klasifikacija ir reikšmė pieno kokybei bei žmonių sveikatai.
Pieno mikrofloros sudėtis
Pieno mikroflorą sudaro įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, grybeliai, pelėsiai ir mielės.
Pieno mikrofloros klasifikacija
Pieno mikroflora klasifikuojama pagal įvairius principus:
- Pagal mikroorganizmų kilmę (normali arba antrinė)
- Pagal tam tikrus požymius (paveldimumas, panašumas)
- Pagal naudojimo būdą ir kt.
Pagrindinės mikroorganizmų grupės piene
- Pienarūgštės bakterijos: Dažniausiai patenka iš tešmens ir aplinkos. Jos skirstomos į homofermentines (pvz., Lactoccocus lactis) ir heterofermentines (pvz., Leuconostoc lactis).
- Bifidobakterijos: Normali žindomų kūdikių ir žinduolių žarnyno mikrobiota.
- Propionrūgšties bakterijos: Visada aptinkamos piene, dažniausiai Propionibacterium freudenreichii ssp.
- Actarūgštės bakterijos: Aptinkamos piene ir įvairiuose jo produktuose, tačiau pienui turi mažai įtakos.
- Koliforminės bakterijos: Aptinkamos piene ir jo produktuose, rodo užterštumą fekalijomis.
- Sviesto rūgšties bakterijos: Aptinkamos išmatose, mėšle, silose, ant pakratų, dirvoje.
- Puvimo bakterijos: Dažnai aptinkamos piene, sukelia nemalonų skonį ir kvapą.
- Citratą skaidančios bakterijos: Skaido citratus.
- Mikrokokai ir sarcinos: Sudaro atskirą piene aptinkamų gramteigiamų rutulinių bakterijų grupę.
- Mikrobakterijos: Aptinkamos ant indų, mėšle ir dažnai piene, atsparios aukštai temperatūrai.
- Korinebakterijos: Patenka į pieną iš aplinkos.
- Mielės: Dauguma Saccharomyces genties mielių neraugina laktozės, o fermentuoja gliukozę ir galaktozę.
- Pelėsiniai grybai: Piene visada aptinkama pelėsinių grybų sporų, kurios patenka iš aplinkos su dulkėmis.
- Bakteriofagai: Virusai, pažeidžiantys įvairias bakterijas, dažnai pasitaiko ir piene.
Pieno mikrofloros reikšmė
Pieno mikroflora turi didelę įtaką pieno kokybei ir tinkamumui perdirbti. Normali mikroflora gali būti naudinga, o antrinė - neigiamai veikti pieno kokybę, sukelti gedimą ir net būti pavojinga žmonių sveikatai. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą pieno higieną ir kontroliuoti mikroorganizmų dauginimąsi piene.
Taip pat skaitykite: Ar obuolių actas padeda?
Beržas liaudies medicinoje ir kultūroje
Beržas - medis, turintis gilias tradicijas liaudies medicinoje ir kultūroje. Jo gydomosios savybės buvo žinomos jau XVI-XVII a., o liaudies kūryboje beržas simbolizuoja pavasarį ir gimtinę.
Beržo gydomosios savybės
Liaudies medicina naudoja įvairias beržo dalis: pumpurus, lapus, tošį ir sulą. Beržų pumpuruose yra eterinio aliejaus, kuris naikina organizme kirmėles ir skatina šlapimo išsiskyrimą. Jie taip pat vartojami gonorėjai, šlapimo ir lytinių organų sistemos ligoms, onkologinėms ligoms gydyti. Beržų pumpurų antpilai ir nuovirai tinka vartoti kaip raminamąją priemonę, kai itin suaktyvėjusi skrandžio sekrecija ir motorinė funkcija. Beržų pumpurų nuoviro savybė skatinti tulžies išsiskyrimą naudojama gydant kepenų, tulžies latakų ligas, cholecistitus, tulžies latakų diskineziją, tulžies pūslės akmenligę.
Beržas kultūroje
Liaudies kūryboje beržas minimas itin dažnai. Dainose, pasakose, padavimuose beržas - tai pavasario ir gimtinės simbolis. Senoviniuose papročių ir užkalbėjimų aprašymuose beržui tenka garbinga vieta. Didįjį ketvirtadienį beržo lapeliais margindavo kiaušinius. Sekminių šventė Rusioje susijusi su beržo kultu. Beržas suvokiamas kaip gyva, galinga, galinti išpildyti norus būtybė.
Taip pat skaitykite: Naudojimo Būdai: Marinuotas Vyno Actas
tags: #mastitas #actas #kiausinis #gydymas