Marijos Magdalietės baltas kiaušinis: legenda ir tradicijos
Velykos - viena svarbiausių krikščionių švenčių, simbolizuojanti Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Ši šventė neatsiejama nuo daugybės tradicijų, viena iš jų - kiaušinių marginimas. Šiame straipsnyje panagrinėsime kiaušinio simboliką įvairiose kultūrose, kiaušinių marginimo papročio kilmę ir legendas, susijusias su Marija Magdaliete bei kiaušiniu, taip pat apžvelgsime margučių tradicijas Lietuvoje ir pasaulyje.
Kiaušinio simbolika pasaulio kultūrose
Kiaušinis nuo seno buvo laikomas gyvybės, atgimimo ir naujos pradžios simboliu įvairiose kultūrose. Dauguma senovės tautų tikėjo, kad pasaulis atsirado iš stebuklingo paukščio kiaušinio. Tai patvirtina archeologiniai ir etnografiniai tyrimai.
Senovės Egipte kiaušinis buvo Saulės dievo Ra simbolis. Egiptiečiai tikėjo, kad Motina Žąsis padėjo pirmąjį kosminį kiaušinį, iš kurio atsirado visas universumas. Ritualinėse Ozirio šventėse procesijos priekyje būtinai nešdavo kiaušinį.
Graikų mituose kiaušinis simbolizavo gyvenimo paslaptį, kūrimą ir atgimimą. Induizme iš auksinio kiaušinio gimė Brahma, o Zoroastrizme dangus buvo įsivaizduojamas kaip metalinis šviečiantis kiaušinis. Šumerų mitologijoje kosminis kiaušinis įkūnijo pasaulio sukūrimą.
Senovės Graikijoje ir Romoje kiaušinis buvo laikomas mirusiųjų maistu, todėl kiaušinius užkasdavo į kapus arba dėdavo ant jų. Slavų žemėse per Vėlinių apeigas vėlės buvo kviečiamos prie ant kapų paruoštų valgių, tarp kurių būdavo ir margučių.
Taip pat skaitykite: Gardūs šašlykai su "Santa Maria" – receptų rinkinys
Azijos ir Europos kultūrose kiaušinis buvo naudojamas gydymo tikslais ir laikomas gyvybės bei vaisingumo magijos sudedamąja dalimi.
Krikščionybėje kiaušinis simbolizuoja nekaltą prasidėjimą, atkūrimą, atgimimą ir viltį. Pagal liaudies tradicijas, pamatuose įmūrytas kiaušinis saugo namus nuo nelaimės, permestas per stogą - nuo gaisrų, o naminius paukščius - nuo vanagų.
Kiaušinių marginimo papročio kilmė ir legendos
Yra keletas legendų, aiškinančių kiaušinių marginimo papročio kilmę.
Viena iš legendų sieja šį paprotį su Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus vardu. Pasakojama, kad tą dieną, kai gimė Markas Aurelijus, višta išperėjo raudonais taškeliais išmargintą kiaušinį. Žyniai tai išaiškino kaip dievų ženklą, reiškiantį, jog berniuko laukia laiminga ateitis. Tarp romėnų atsirado paprotys dovanoti vienas kitam dažytą kiaušinį.
Kita legenda pasakoja, kad po Kristaus mirties septyni judėjai susirinko į puotą. Ant vaišių stalo buvo kepta višta ir kietai virti kiaušiniai. Puotos metu vienas iš susirinkusiųjų pasakė, kad Jėzus Kristus prisikels trečią dieną. Namų šeimininkai tarė: „Jeigu jis prisikels, višta ant stalo atgis, o kiaušiniai taps raudoni“.
Taip pat skaitykite: Nuo Žemaitijos iki dvasios šviesos
Dar kita legenda teigia, kad Marija Velykų rytą laikiusi kiaušinį ir, mintyse išgyvendama savo sūnaus kančią, ėmusi gailiai verkti. Ašaros kritusios ant kiaušinio ir pavirtusios gražiausiu raštu. Tik staiga kiaušinis išslydęs iš jos rankos ir nuriedėjęs per visą Žemės rutulį.
Marija Magdalietė ir baltas kiaušinis
Su Marijos Magdalenos vardu yra susijusi populiariausia legenda apie kiaušinių marginimo paprotį. Pasakojama, kad Marija Magdalietė atėjo pas imperatorių Tiberijų pranešti apie Kristaus prisikėlimą. Pagal legendą, ji padovanojo kiaušinį Romos imperatoriui Tiberijui, sakydama: „Kristus prisikėlė“.
Ši legenda turi kelias versijas. Vienoje iš jų teigiama, kad imperatorius Tiberijus suabejojo Marijos Magdalietės žodžiais ir pasakė, jog kaip baltas kiaušinis negali tapti raudonas, taip ir mirusieji neprisikelia. Tuomet kiaušinis imperatoriaus rankose stebuklingai nusidažė raudonai.
Kita versija pasakoja, kad Marija Magdalietė, eidama ištepti Kristaus kūno aliejais, nešėsi pintinę kiaušinių. Atidengusi pintinę prie Kristaus kapo, Marija pamatė, kad kiaušiniai nusidažę gražiausiomis spalvomis.
Šios legendos dėka paprotys vieni kitiems teikti margučius tapo neatsiejama Velykų tradicija.
Taip pat skaitykite: Kaip naudoti „Santa Maria“ prieskonius
Margučių tradicijos Lietuvoje
Lietuvoje archeologai Gedimino kalno teritorijoje rado akmens, kaulo ir molio kiaušinių, datuojamų XIII amžiumi. Tai rodo, kad Lietuvoje jie jau turėjo būti žinomi. Pirmąją rašytinę žinią apie lietuviškus margučius galima rasti 1549 m.
Iš pradžių margutis Lietuvoje neturėjo nieko bendro su krikščionybe bei religinėmis apeigomis. Jis buvo laikomas pavasario pradžios, gyvybės ženklu. Lietuvių sakmėse pasakojama, kad pasaulis atsirado iš milžiniškos anties kiaušinio. Ta antis Mėnulyje ant akmens susisukusi gūžtą, sudėjusi didžiulį kiaušinį ir ruošėsi perėti. Tačiau labai užsinorėjusi lesti ir išskridusi ieškoti maisto. Tuo metu užėjęs smarkus lietus ir permerkęs lizdą. Kiaušinis iškritęs iš lizdo, atsimušęs į debesis ir perskilęs į tris dalis. Iš trynio atsiradusi žemė, iš baltymo - vandenys, iš lukšto - dangus su žvaigždėmis.
Senovėje lietuviai du kartus per metus dažydavo kiaušinius - per Jurgines ir Velykas. Vakarų Lietuvoje būdavo tikima, jog tuos kiaušinius atnešę kiškiai.
XVI amžiuje visoje Lietuvoje išpuošti kiaušiniai tikdavo dovanoti svečiams arba kaip „kiškio pyragas“ vaikams. Moliniai ar mediniai margučių pakaitalai buvo mėgiamas vaikų žaislas. Konservuotais margučiais valstiečiai padabindavo gyvenamąsias patalpas. Žiemą jų pridėdavo tarp dvigubų langų, ant lentynų ar stalo.
Buvo sugalvota įvairių žaidimų su margučiais: muščiai, ridenėjimas, pasikeitimas, dovanos. Žaidimai su margučiais sutinkami pas daugelį tautų. Lietuvoje jie greičiausiai išplito tik XIX a.
Lietuviški margučiai pasižymi ne tik spalvomis, bet ir raštais. Senieji raštai buvo nesudėtingi, geometriški, sudaryti iš lankelių, taškučių ir jų derinių. Vėliau pradėti naudoti augaliniai ženklai: eglutės, rūtelės, tulpės, katpėdėlės ir kt. Šie simboliai ypač buvo paplitę XIX a. Tarpukario margučiuose dažnai atsispindėdavo patriotiniai motyvai: Gedimino pilis, Gedimino stulpai, Vytis ir t.t.
Seniau žmonės manė, kad pradaužus kiaušinį išleidžiama pavasario gyvybė. Margučių ridenimo tradicija neatsirado šiaip.
Margučių marginimo būdai
Kiaušinius galima dažyti įvairiais būdais, naudojant tiek natūralius, tiek dirbtinius dažiklius. Populiariausi natūralūs dažikliai yra svogūnų lukštai, burokėliai, špinatai, ciberžolė, ramunėlės ir kt.
Norint išgauti įvairius raštus, galima naudoti įvairias technikas:
- Marginimas vašku: ant kiaušinio vašku piešiami raštai, po to kiaušinis dažomas. Pašalinus vašką, lieka baltas raštas ant spalvoto fono.
- Marginimas žolynais: ant kiaušinio dedami įvairūs žolynai (lapeliai, šakelės, žiedeliai), po to kiaušinis apvyniojamas audiniu ir dažomas. Nuėmus audinį ir žolynus, lieka žolynų atspaudai.
- Marginimas skutant: nudažytas kiaušinis skutamas specialiu įrankiu, išgaunant įvairius raštus.
Margučių įdomybės ir rekordai
- Didžiausias užregistruotas vištos kiaušinis turėjo 5 trynius.
- Didžiausias šokoladinis Velykų kiaušinis pagamintas 2005 m. Belgijoje. 8,32 metro aukščio ir 6,39 metro pločio kiaušiniui prireikė beveik 2 tūkst. kilogramų nenugriebto pieno šokolado.
- Seniausias kiaušinis saugomas viename Niujorko muziejuje. Jame gali tilpti 8,5 litro vandens.
- Brangiausią kiaušinį 1990 m. Ženevos aukcione amerikietis kolekcininkas nupirko už 5,3 mln. šveicariškų frankų. Šį 9,9 cm dydžio kiaušinį iš gryno aukso, nusagstytą briliantais, sukūrė garsusis juvelyras K. Faberžė.
- Lietuvoje registruojanti rekordus agentūra „Factum“ 1998 m. užfiksavo Kaune pagamintą didžiausią šalyje Velykų margutį. Margučio ilgis - 2,43 metro, plotis - 1,67, apimtis storiausioje vietoje - 5,15 metro.
- Didžiausias dekoruotas kiaušinių statinys - „Velykų piramidė“, sudėtas iš 30 tūkst. kiaušinių, buvo pastatytas Velykų proga šalia Kauno pilies 2002 m.
Faberžė kiaušiniai
Peteris Karlas Faberžė (1846-1920) - garsus rusų auksakalys, juvelyras, sukūręs seriją įmantrių brangakmeniais inkrustuotų kiaušinių Rusijos carų šeimai. 1883 m. Rusijos imperatorius Aleksandras III užsakė auksakaliui nukaldinti Velykų margutį - dovaną imperatorienei Marijai. Meistras sukūrė auksinį kiaušinį, kuriame buvo imperatoriškoji karūna. Dirbinys sužavėjo imperatorių, ir jis įpareigojo auksakalį gaminti velikaičius imperatoriškajai šeimai.
Nuo 1885 iki 1916 metų „Faberge“ firma pagal imperatoriaus pageidavimus sukūrė 50 vėliau legendiniais tapusių juvelyrinių kiaušinių. Kiekvienas kiaušinis turėjo būti unikalus ir nustebinti caro sutuoktinę Mariją Fiodorovną.
Po Aleksandro III mirties „Fabergé” kiaušinių gamyba nenutrūko. Prasidėjus Rusijos revoliucijai 1917 m., imperatorius Nikolajus II atsisakė savo sosto. Dėl šios priežasties 1918 metų rudenį „Fabergé“ kiaušinius, o taip pat ir visą kitą caro šeimos turtą, pasisavino bolševikai.
Kiaušiniai atsidūrė Kremliaus rūsyje ir kurį laiką ten dūlėjo tamsiose dėžėse. Vėliau jie buvo išbarstyti po įvairius užsienio aukcionus. Tarp 1930-1933 metų imperatoriškieji juvelyriniai „Fabergé“ kiaušiniai buvo išbarstyti po visą pasaulį. Tada jais pradėjo domėtis įvairūs turtingi meno dirbinių kolekcininkai.
tags: #marija #magdaliete #baltas #kiausinis #legenda