Motinos meilės receptas: kas tai?

Motinos meilė - tai besąlygiškas vaiko gyvenimo ir jo reikmių įtvirtinimas, rūpinimasis juo ir visiška atsakomybė už jį. Tai būtina jo augimui ir net gyvybei palaikyti. Tačiau motinos meilė yra žymiai daugiau nei globa. Tai motinos nuostata, kuri skiepija vaikui meilę gyvenimui, kad gyventi šioje žemėje yra gera; kad nuostabu būti tokiu, koks esi! Gimti yra gera!

Teigiamas požiūris į gyvenimą

Matydamas tokį požiūrį, mažas žmogus įgyja gyvenimui teigiamą atspalvį. Jis jaučiasi puikiai, jausdamas džiaugsmą gyventi. Deja, daugelis galime duoti tik rūpestį ir apsaugą, bet ne teigiamą požiūrį į patį gyvenimą. Kad pastarąjį gėrį suteikti, pati mama turi jausti džiaugsmą gyventi, būti laiminga! Abi nuostatos daro įtaką visai vaiko ateičiai. Pažiūrėjus į mus kiekvieną, galima pasakyti, ar mumis tik rūpinosi ir kokį tą požiūrį į gyvenimą mums perteikė.

Vaiko ir mamos ryšys

Vaiko ir mamos ryšys nelygiavertis: ji teikia pagalbą mažiukui,o jis ją priima. Todėl tai pati aukščiausia meilės išraiška ir tobuliausias emocinis ryšys. Paradoksalu, tačiau tikrasis motiniškos meilės laimėjimas ne meilė bejėgiam kūdikiui, o augančiam vaikui. Juk lengviau mylėti tą, kuris Tavo rankose ir visiškai nuo Tavęs priklausomas. Ir tai moteriai labai patinka! Ji stipriai tuo realizuoja savo motiniškumą. Tačiau, tai pasireiškia ir gyvūnijos pasaulyje. Galima sakyti tai insktintyvu, nors motinos meilė nuo gyvūnų skiriasi psichologiniais veiksniais. Moteris jaučiasi patenkinusi savo narcisizmą, valdžios ir nuosavybės poreikį bei savimeilę. Žiūrint giliau, meilė kūdikiui atneša trancendentinį, kūrybinį pasitenkinimą.

Vaiko savarankiškumo skatinimas

Kadangi vaikelis auga ir savarankiškėja, galima sakyti, jog motiniškos meilės esmė yra rūpintis vaiko augimu ir jį palaipsniui nuo savęs atskirti. Kalba eina ne apie toleranciją savarankiškėjimui, o apie jo skatinimą. O čia būtinas nesavanaudiškumas - atiduoti viską, bet nieko nereikalauti, o tik linkėti viso ko geriausio. Tai nemenkas uždavinys! Galima įsivaizduoti, kad lengviau mylėti bejėgį kūdikėlį, nei tą, kuris nori ištrūkti iš Tavo gniaužtų ir dažnai elgtis priešingai, nei norėtųsi.

Stebint augančius vaikus, dažnai jaučiama, kad norėtųsi kai ką sureguliuoti jų elgesyje. Tad išties suprantama, jog nieko nereikalaujanti meilė sunkiai pasiekiama. Tai nemenkas išbandymas su meile „paleisti“ savo kūną ir kraują. Norima, jog per tai bręstų ir stiprėtų sąmoninga motinos meilė kiekvienoje iš mūsų!

Taip pat skaitykite: Receptų knyga: prisiminimai

Ryšio svarba

Pirmieji mėnesiai ir metai - tai gyvenimo periodas, kai vaikas labiausiai prisirišęs prie motinos. Tačiau diena po dienos jis tampa vis savarankiškesnis ir ilgainiui jo ryšys su motina šiek tiek praranda gyvybišką svarbą. Motinos meilė iš prigimties besąlygiška. Motina myli naujagimį, nes tai jos kūdikis, nes su jo atsiradimu išsipildė jos svarbūs lūkesčiai. Besąlygiška meilė patenkina vieną slapčiausių ne tik vaiko, bet ir bet kurio žmogaus troškimų. Daugelis vaikų turi laimės mėgautis motiniška meile.

Motinos ir tėvo meilės skirtumai

Motina - tai namai, iš kurių mes išeiname; tai gamta, vandenynas; tėvas neįkūnija jokių gamtos namų. Su šia tėvo funkcija glaudžiai susijusi ir kita, kurią galima pavadinti socialine-ekonomine. Tėvo meilė - tai sąlyginė meilė. Pačioje tėviškos meilės prigimtyje suprogramuota, kad paklusnumas tampa pagrindine dorybe, o nepaklusimas - didžiausia nuodėme. Svarbi ir teigiama pusė. Naujagimiui reikalinga besąlygiška motinos meilė ir rūpestis - tiek fizinis, tiek psichologinis. Galiausiai brandus žmogus prieina momentą, kai jis pats tampa ir savo paties motina, ir savo tėvu. Jeigu jis turėtų tik tėvišką jausmą, būtų piktas ir nežmoniškas.

Visi esame girdėję daugybę mamai skirtų dainų. Tėvui - tik vieną kitą. Negi motinos meilė vaikui didesnė ir svarbesnė? Aišku, kad ne. Kūdikis auga mamos įsčiose ir jos ryšys su juo yra stipresnis. Mamai dainos skiriamos turbūt todėl, kad jai tenka dalia būti su vaiku: jį maitina, migdo, dainuoja lopšines, prisiriša prie jo ir prisiima daugiau atsakomybės. Ne be reikalo ji daug kur vaizduojama apglėbianti vaikus. Tačiau apkabindama juos nelabai palieka vietos tėčiui.

Tėvo vaidmuo ankstyvoje kūdikystėje

O kaip yra dėl pirmųjų gyvenimo metų? Kūdikis pratęs prie mamos, ją labiau pažįsta, nes 9 mėn. gyveno kartu su ja ir joje, jautė, kaip plaka jos širdis, užuodė. Naujagimiui labai svarbu jaustis saugiam, nes nėra savarankiškas, negali pats patenkinti savo fiziologinių, šilumos, mitybos poreikių. Tačiau negalime sakyti, kad kūdikystėje tėčio vaidmuo nesvarbus. Ne veltui mes dažnai sakome, kad ne moteris, bet šeima „laukiasi” kūdikio, abu tėvai. Psichologai skatina tėtį bendrauti su negimusiu kūdikiu, jį kalbinti, glostyti. Tada vaikelis pripranta prie tėčio kaip ir prie mamos, atpažįsta jo balsą ir su juo susijusius garsus. Netiesa, kad negimęs kūdikis negirdi.

Tėtis yra tvirtesnis, ištvermingesnis, ramesnis. Todėl gerai, jei kūdikį guldo, užklosto ir paglosto. Tikėtina, kad tada mažas vaikas, kuris jautė tėčio stiprybę ir ramybę, būdamas jau 3-4 m., nejaus baimių. Kai pas mane ateina pervargusios mamos ir skundžiasi, kad vaikas neramus, hiperaktyvus, visada klausiu, ar yra tėtis, kodėl negali su juo palikti vaiko ir išeiti pasivaikščioti, bent valandą skirti sau dėmesio. Daugelis atsako: „Oi, aš nepasitikiu. Kaip paliksiu tėčiui? Jis daug ko nepadarys.” Jis puikiai susitvarkys! Tik kai kurie vyrai dar labai nedrąsiai imasi vaiko priežiūros. Bet yra ir tokių, kurie vieni augina tris vaikus ir susitvarko.

Taip pat skaitykite: Firminis Vandos keksas

Pažįstama šeima, kurioje mama, vaiką paauginusi iki 1,5 m., išvyko į užsienį ir atžalą paliko dirbančiam tėčiui. Jis mažylį prižiūri, su juo bendrauja, skiria daug dėmesio. Gamta nemėgsta tuštumos, todėl vaikas turi ir tėtį, ir mamą. Mama bendrauja su vaiku žodžiais, labiau glosto, glaudžia, perduoda savo moteriškas savybes: vaiką moko būti švelnų, atjaučiantį, globojantį, nes tokia yra pati.

Savivertės formavimas

Tačiau negalima labai kategoriškai skirstyti, kas ką duoda vaikui. Vaiko savivartę formuoja ne tik tėtis, bet ir mama, kai yra giriamas. Deja, daugelyje lietuvių šeimų būdinga negirti vaiko, kai ką nors padaro gerai. Tėvams atrodo tai savaime suprantama. O kai nusižengia ar kas nors nepavyksta, iškart pabrėžia: „Oi, koks tu nevėkšla.” Pvz., jei vaikas pats puodelį arbatos nunešė ir padėjo į kriauklę, tėvai nereaguoja.

Galbūt mama ir tėtis kitaip pasiskirstę darbus. Mama daugiau atlieka namų ruošos darbų, todėl jei duktė ar sūnus nuvalo stalą ar ką nors kita padeda, reikia pagirti. Nė vienas jų neturėtų paleisti vadelių, nematyti vaiko ydų, jo nekontroliuoti. Šiais laika labai dažnai vaikas ima valdžią, net trimetis šokdina mamą. Kai ji ko nors paprašo, atkerta nieko nedarysiąs ir veikia ką panorėjęs. Todėl mama dažniausiai padaro už jį. Tai rodo, kad ji nėra autoritetas.

Meilė ir lepinimas

Taip formuojama nuomonė, kad mama myli vaiką, todėl viską jam leidžia. „Kaip barsiu, reikalausiu, juk jį be galo myliu”, - teisinasi. Lygiai taip pat kartais elgiasi tėtis. Mama lyg ir taiko bausmes, bet jis nuolaidžiauja. Kai mama barą vaiką, duoda pastabą, pamoko: „Tu nereikalauk iš vaiko, dar mažiukas. Taip, bet ne fizine bausme, diržu duodant į kailį. Bausmė vaikui - tai privilegijų atėmimas. Tačiau meilė dažnai virsta lepinimu.

Tėvai neturi galvoti, kaip įrodyti savo meilę ir lepinti, leisti vaikui lipti ant galvos. Viena lepinimo priežasčių gali būti tai kad šeima labai ilgai nesusilaukė kūdikio, moteris patyrė persileidimų, dirbtinį apvaisinimą. Ilgai lauktam kūdikiui tėvai viską atiduoda, nes jaučia baimę jį prarasti. Tačiau iš tiesų lepinimas - tai psichologinis vaiko praradimas. Atžalėlė greitai pajaučia, kad gali vadovauti, ir pradeda tai daryti, nes tėvai nėra jam autoritetai. Kiti nesąmoningai jaučia, kad galbūt kažko neduoda vaikui (neskiria pakankamai laiko ar pan.), ir lepindami tai tarsi kompensuoja. Vaikui viską leidžia, kad pagrįstų savo meilę. Kita priežastis - tėtis ar mama turėjo labai griežtus tėvus, kurie auklėjo pagal griežtas taisykles. Todėl savo vaikui leidžia tai, ką jiems drausdavo tėvai.

Taip pat skaitykite: Tradicijos

Priežastis gali būti ir kokia nors nelaimė ar liga. Ligonėliui tėvai stengiasi suteikti viską ir nesuvokia, kad taip trukdo formuotis jo asmenybei. Skyrybos - taip pat nereta lepinimo priežastis, kai tėvai konkuruoja vienas su kitu ir vaikas tampa manipuliacijos auka. Jis dažniausiai gyvena su mama pagal namie nustatytas tam tikras taisykles, turi savo režimą, o tėtis pasiima vaiką ir, tarkim, norėdamas atkeršyti buvusiai sutuoktinei, laužo tas taisykles. Tėvas norėdamas padaryti žalos vaiko mamai nesuvokia, kad žaloja vaiką.

Meilė maištaujančiam paaugliui

Ar sunkiau mylėti maištaujantį paauglį? Įprasta manyti, kad mažas vaikas gali būti visoks, vis tiek mielas, o paauglystėje sukelia rūpesčių. Tačiau iš tiesų tėvai vaiką jai ruošia nuo mažumės, ji neužklumpa staiga, nei iš šio, nei iš to vaikas netampa kitoks. Jei jis visada jautė tėvų paramą, rūpestį ir meilę, paauglystėje neturėtų kelti didelių bėdų. Aišku, fiziologija, hormonų audros ir seksualinė raida turi įtakos paauglio elgesiui, paskatina kai kurias nemalonias reakcijas. Tačiau bendravimas labai nepasikeičia, jei šeimoje visada jautėsi saugus. Paauglystėje mes matome rezultatą to, kaip tėvai elgėsi su savo vaiku. Jis nekaltas.

Tėvų meilės neįmanoma išmatuoti, pačiupinėti. Bet tikrai nėra taip, kad kažkada būna didesnė ar mažesnė. Jie turi skirti vaikui laiko, mažesniam, žinoma, daugiau, bendrauti, žaisti kartu. Vaikui reikia žodžių, jausmų, jį reikia apkabinti, su juo pakalbėti, pabūti kartu, paglostyti, mažesniam kartkarčiais pasakyti: „Aš tave labai myliu, tu man esi labai svarbus.” Vaikui labai svarbu fizinis ir emocinis kontaktas. Kaip tik to taip trūksta lietuvių šeimose, nes yra per šalti. Kai kurie vyrai mano, kad jiems vaiką apkabinanti nevalia, nes tai silpnumo požymis. Tačiau lytėjimas meilei yra svarbus.

Motinos meilė iš pirmo žvilgsnio

Motinos meilė - tai meilė iš pirmo žvilgsnio ar jausmas, kuris auga ir bręsta? Kas yra motinos meilė? Panašu, kad šio jausmo prigimtis yra gaivališka, kai kurios motinos šį jausmą apibūdina kaip įsimylėjimą. „Mane užliejo nenusakoma šiluma“, - dažnai sako motinos. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai mamoms reikia laiko, kad galėtų priimti savo vaiką besąlygiškai, pavyzdžiui, priešlaikinių gimdymų atvejais. Tyrimai rodo, kad tokiais atvejais mamos kartais jaučia prieštaringus jausmus kūdikiui. Įdomu tai, kad motinos požiūris į vaiką akimirksniu keičiasi po pirmo artimo fizinio kontakto. Laimė, daugumoje ligoninių šiandien skiriamas didelis dėmesys tam, kad motinos kaip įmanoma greičiau priglaustų neišnešiotą kūdikį prie savo nuogo kūno.

Po gimdymo išsiskiria oksitocinas - hormonas, kuris atsakingas už laimės pojūtį. Galbūt gamta taip kompensuoja gimdymo sunkumus. Oksitocinas taip pat gaminasi kūdikį žindant, jis optimizuoja kraujotaką krūtyse, išskiria šilumą. Vis dėlto laimės pojūtį lemia ne vien hormonai. Visgi yra moterų, kurios po sunkaus gimdymo iš pradžių visiškai nepajėgia priimti savo vaiko. Žinoma, baimė, neviltis ar kaltės jausmas gali turėti įtakos pirmojo ryšio užsimezgimui. Tačiau žmogus yra būtybė, tuo besiskirianti nuo kitų gyvūnų, kad gali patirti tokių prieštaringų jausmų ir juos įveikti! Daugelis jaunų motinų praėjus kelioms dienoms po gimdymo patenka į jausmų prarają.

Sutinku, kad daug moterų po gimdymo jaučiasi nestabiliai. Vis dėlto aš tai vertinu ne vien kaip neigiamą dalyką. Naujagimių mamos privalo būti labai budrios, turi nuolat stebėti savo kūdikį, kad galėtų optimaliai patenkinti jo poreikius. Gali būti, kad dėl to gamta moteris apdovanoja ypatingu jautrumu, kuris gali pasireikšti ir stipriu pažeidžiamumu. Deja, šis pažeidžiamumas šiuo metu visuomenėje nėra paklausus. Todėl daugelis moterų išgyvena vidinį konfliktą: viena vertus, jos privalo pasirūpinti savimi ir išlikti kaip asmenybės, kita vertus, taip pat turi būti geromis ir rūpestingomis motinomis.

Meilės svarba vaiko sveikatai

Mažylis įveikia net ir pačias sunkiausias ligas jei greta yra mama. Tereikia žinoti stebuklingus žodžius. Jei mažylis jaučia mamos meilę - jis laimingas, normaliai vystosi. Nepakankamai mylimas vaikas blogai elgiasi, tampa nepaklusnus, gali pradėti mikčioti, šlapintis į lovą. O jei jis patyrė traumą, pasigavo infekciją, tuomet sveikimas vyksta lėtai ir sunkiai. Tačiau kaip mažyliui perduoti savo meilę? Visų pirma - žvilgsniu ir prisilietimais.

Gydytojas B.Drapkinas mano, kad mama apskritai negali skirtis su mažyliu tol, kol šiam sukaks dveji metai. Ir dar vaikui - ne tik naujagimiui, bet ir ikimokyklinukui ir netgi pradinukui - labai daug įtakos turi motinos balsas. Vaikas jį pradeda skirti nuo penkto nėštumo mėnesio. Jau gimęs jis balsą atpažįsta, į jį emociškai reaguoja, skiria intonacijas. Jei mama vaikui reiškia daug pretenzijų, skundžiasi, kad jis ne toks, kokio norėtųsi, vaikui tarytum įskiepijama nesėkmių ir ligų programa.

Gydančiuosius žodžius geriausia tarti tuomet, kai kūdikis miega. Jie puikiai prisimins tai, ką mama sako naktį. Darykite tai kiekvieną dieną: mėnesį, du - tai priklauso nuo vaiko būklės. Nei aukšta temperatūra, nei kitos ligos apraiškos nėra tokio gydymo kontraindikacijos.

Pavyzdžiui, galima sakyti: „Aš tave labai labai myliu. Tu esi pats brangiausias ir nuostabiausias dalykas mano gyvenime. Tu mano dalis. Negaliu be tavęs gyventi." Šios frazės - tartum geros fizinės sveikatos programavimas. Taip pat: „Tu stiprus, sveikas, gražus vaikas, mano berniuk (mergaite). Tu gerai valgai, todėl greitai augi ir vystaisi. Tavo tvirta, sveika širdis, krūtinė, pilvukas. Tu lengvai ir gražiai judi." Arba: „Tu ramus berniukas (mergaitė). Tavo sveiki, tvirti nervai. Tu kantrus, geras, linkęs bendrauti. Tu protingas. Tavo galvytė puikiai vystosi. Tu viską gerai supranti ir įsimeni. Tavo nuotaika visuomet gera, tu mėgsti šypsotis. Tu gerai miegi. Tu lengvai ir greitai užmiegi, matai tik gražius, gerus sapnus. Miego metu tu gerai pasiilsi." Ir galiausiai: „Aš atimu ir išmetu tavo ligą ir tavo sunkumus. Aš atimu ir išmetu tavo prastą miegą. Aš atimu ir išmetu tavo baisius sapnus. Aš atimu ir išmetu tavo verksmingumą. Aš atimu ir išmetu tavo nevalgumą."

Dovana mamai

Likusios kelios dienos prieš šventę gali būti proga pagalvoti, koks ji yra žmogus, kas ją pradžiugintų, ko ji norėtų, bet galbūt ir vėl sau neleistų? Kaip sakė psichologė Kristina Vainienė, dovana žmogui neturėtų kelti per didelio streso. Pvz., jeigu dovanojame poilsį kitame mieste, gal galėtume vykti kartu. O gal priešingai - mama norėtų pabūti viena ar su draugėmis, tad reikia labai apgalvoti prieš parenkant dovaną mamai.

Pvz., jeigu ji vyresnio amžiaus, gal galima, atsižvelgiant į jos poreikius ar pomėgius, susiplanuoti periodinius išvažiavimus, pasibuvimus, procedūras ar konsultacijas. Geras maistas, geras miegas, sveikatinimosi procedūros padeda palaikyti fizinę būklę ar ją pagerinti. Kaip sakė psichologė Kristina Vainienė, burbuliatoriai, vonelės, masažai - viskas labai tinka mamoms, nes dovanodamas tai parodai rūpestį, kad tau ne tas pats, kaip mama atrodo ir jaučiasi. „Tik labai svarbu įsiklausyti į konkrečios mamos poreikius. Gal gali vaikai mamą ir pas specialistus užregistruoti, jei reikia, nuvežti, parvežti - neapsiriboti dovanų čekiu“, - sakė psichologė. Jai pačiai geriausia dovana, kai atvažiuoja vaikai ir kažkur visi išeina pasivaikščioti. Dar džiugina paprasti, bet jai svarbūs dalykai - kad ir kartu gerą filmą pasižiūrėti. Tai - laiko leidimas kartu.

Jeigu vaikai užsienyje, per Mamos dieną įprastai paskambina savo mamoms. Pasirūpina į namus užsakyti gėlių, dovanoja sveikatinimo, grožio procedūras, kurių pačios mamos sau negalėtų ar nesugalvotų leisti. Net jei dovanoja brangesnį buities prietaisą, prideda malonią moterišką smulkmenėlę ar palepina mamą.

Artėjant Motinos dienai vertingiausia dovana, kurią galime padovanoti - tai laikas ir nuoširdus dėmesys. Ne vienas esame patyrę, kad vos keletas dienų, skirtų kokybiškam atotrūkui, sveikatinimo procedūroms, suteikia daugiau energijos. Jaučiamės žvalesni, pailsėję, o pasirinkus sveikatą gerinančias procedūras - sustiprėja visas organizmas. Kaskart mintimis mamoms siunčiame sveikatos linkėjimus, daugiau laiko sau ir poilsiui, tad kviečiama imti ir pakviesti mamą SPAtostogų Druskininkuose, Anykščiuose arba kartu pabėgti į neapsakomą ramybės bei poilsio oazę dienos SPA Vilniuje, kur kokybiškam svečių poilsiui, individualiems poreikiams, sveikatinimui skiriamas didžiausias dėmesys.

Jei kartu keliauti į poilsio oazę nėra galimybių, vienas patogiausių būdų nudžiuginti savo mylimą mamą - dovanų kuponas, kuris pavirs į ilgai išliekančią emociją, užpildančia jausmus maloniais prisiminimais. Pasak neskubaus pokalbio, šilti prisiminimai pavers šią dieną ypatinga, o poilsio gidai pasirūpins neužmirštamu laiku su mama.

Skirtingi mamystės etapai

Mažų vaikų mamoms gali norėtis pailsėti, pasilepinti ir be vaikų ar tik poroje. Nors kitoms kaip tik šventė be skubos su visa šeima pabūti. Kaip akcentavo psichologė, dėl to labai svarbu pažinti žmogų, ko konkrečioje jo situacijoje jam reikia. Ir dovanoti, kas pradžiugintų jį, o ne dovanotoją, kaip neretai pasitaiko. Kokių poreikių, kokių svajonių turi mama? Mėgsta staigmenas ar ne? Pradžiugintų smulkmenos, paprasčiausias dėmesio parodymas ar „rimtos“ dovanos, kad „kaimynai užpavydėtų“, o gal - sveikinimai per radiją, socialinius tinklus? Pasak psichologės K.Vainienės, susiorientuoti gali padėti pagalvojimas ir kokia pagrindinė konkrečios mamos meilės kalba: malonūs žodžiai, fiziniai prisilietimai, paslaugos, dovano, laiko leidimas kartu.

Paklauskite savęs ne tik, kas svarbu jūsų mamai, bet ir kas svarbu jums patiems. Labiau vertinate materialius dalykus ar emocinius, dvasinius? Dovana gali būti atvirukas, piešinys, mielas rankų darbelis, apkabinimas, bučkis, telefono skambutis, gėlės, šventiniai pietūs, išvyka į gamtą ar konkrečių kultūrinių objektų, renginių aplankymas, masažas, pasiplaukiojimas baseine, grožio procedūros, pasirūpinant mamos fizine ir emocine sveikata. O gal jūsų mama ekstremalė?

Net ir pagalba sukasant lysvę gali prilygti egzotiškai kelionei, jei jūsų mama prisiekusi sodininkė ar gėlininkė. Kita mama ilgai nepamirš, kaip kartu ėjote į spektaklį ar tiesiog drauge aplankėte jos mamą, pagerbėte šeimos mirusiuosius prieš Mamos dieną padėdami sutvarkyti kapus.

Prisiminkime visus, kurie mus augino

Gaila, tačiau ne visada mamų ir vaikų ryšiai puikūs. Kaip savo praktikoje susiduria 15min pašnekovė, kai kuriems ši diena ne džiugi, o užgauna širdį. „Tada galim daugiau dėmesio skirti savo santykiams su vaikais, pasidžiaugti savo motinyste, kukliau parodžius dėmesio mamai paskambinant, kad ir formaliau, per atstumą įteikiant dovanėlę. Pasitaiko tėvų, kuriems, kad ir kaip stengsiesi, bus negana, ir nieko nepadarysi“, - sakė psichologė.

Dalis vaikų - našlaičiai ar augantys be tėvų, tačiau Mamos dienos proga jie mielai sveikina auklėtojas, kaimynes, kitas moteris, tam tikru metu atstojusias ar atstojančias mamą.

Mes taip pat ne vien savo mamas, bet ir kitus mums svarbius žmones, kurių motinišką šilumą jautėm, galėtume dažniau prisiminti. Aplankyti, pasveikinti, ką nors padovanoti ar palepinti. Būna, kad tėvai toli, o sunkumuose šalia esantis ne giminaitis - kaimynė, kolegė - didžiausia pagalba. Ir net nebūtinai jos pačios turi vaikų. Į motinyste galime žvelgti plačiau. Ne vien savo mamas prisiminti. Be to - ne tik per Mamos dieną, bet ir kaip galėdami dažniau. Nes rūpestis, mielos dovanos, laikas kartu, apsikabinimai, malonūs žodžiai, paslaugos yra tai, kas mus sieja ir stiprina meilės ryšius.

Santykių harmonija

Harmoniją tarp dviejų žmoniųlemia svarbūs santykiai su mama, giminės klausimai, buvusios skaudžios patirtys su kitomis antromis pusėmis. Perimti santykių elgesio modeliai iš šeimos, giminės, sociumo taip pat dažnai diktuoja elgesį su antra puse. Žmogus gyvena, elgiasi pagal šiuos modelius, bet negirdi savo širdies. Neišsprendę savo klausimų ir išsiskyrę su partneriu, kurdami naujus santykius jie nešasi tą patį neišspręstų patirčių bagažą ir pritraukia panašius žmones į savo gyvenimą. Jie vėl įsimyli, o po to - viskas vyksta panašiai kaip anksčiau. Vėl grįžtama prie tų pačių klausimų, nes jie nebuvo išspręsti.Todėl verta kurti harmoningus santykius, ieškoti giluminių savo elgsenos priežasčių tiek savyje, tiek ir santykyje su kitu žmogumi. Svarbu ieškoti traumų, nuoskaudų, priimti savo žmogų besąlygiškai, pamatyti jį su meile. Jeigu poroje su savimi dirba tik vienas žmogus, o kitas jų nesprendžia, atstumas tarp šių žmonių didėja ir skyrybos gali būti neišvengiamos bei tapti antro žmogaus tobulėjimo pradžia.

Kad taip nenutiktų, sąmoningumo treneris siūlo puoselėti jausmus poroje ir pabandyti keletą paprastų pratimų, kaip tobulėti porai.

5 būdai, kaip gerai didinti sąmoningumą poroje:

  1. Patartina kiekvieną dieną žiūrėti vienas kitam į akis bent 10 minučių bei stebėti, kokios emocijos kyla. Šio pratimo metu gali kilti iš kitų gyvenimų anksčiau užstrigusios emocijos, susijusios su meile, su antra puse, ankstesniais partneriais, o galbūt ir su šiuo žmogumi. Leidžiame emocijoms išeiti - dažnai kartu su ašaromis. Pratimą verta baigti, kai emocijos ir jausmai nebekyla.
  2. Būtina sekti, kur prasidėjo nemalonus jausmas poroje. Skirkite keletą minučių ir atsekite, ar jausmas prasidėjo nuo minties, ar pasakyto žodžio, kokia jūsų širdyje kilo reakcija, ar tikrai buvo dėl ko reaguoti?
  3. Jeigu negatyviai reaguojate į savo partnerio elgseną, ieškokite priežasčių savyje. Tam labai praverčia įvairūs mentaliniai pratimai, meditacijos, savęs pažinimas, giluminių priežasčių ieškojimas, šeimos konsteliacijų metodas, Džong Juan čigongo praktika.
  4. Jeigu jums kyla negatyvūs jausmai, jų verta nereikšti negatyviu būdu, bet apie juos pasakyti, būtinai kartu išsikalbėti: „Man nepatiko, kaip tu paėmei arbatos puodelį.“ „Savo daiktus padėjai ne vietoje.“ „Tu manęs nepagyrei.“ „Man nepatiko, kaip tu pasakei žodį mano mamai.“ Verta Išsakyti savo jausmus bei juos paleisti. Galima išsakyti iš pradžių sau, o tada - kitai pusei, kad suprastų jus bei geriau jus pažintų. Taip suartės jūsų širdys. Užgniaužti jausmų nerekomenduotina, mat, užgniaužti jausmai atsiliepia širdžiai ir elgsenai. Tuomet žmogus išlieka suirzęs, kyla aštresnės reakcijos į kitas situacijas.
  5. Šeimoje su vaikais, privalomai atraskite laiko dviem. Svarbu, kad močiutė ar auklė porai valandų prižiūrėtų vaikus, ir jūs, kaip pora, turėtumėte laiko sau bei vienas kitam. Smagu ir vertinga tiesiog prasivaikščioti dviese ar pavakarieniauti, suvalgyti desertą. Mamos dažnai pamiršta antrą pusę. Tai yra didžiausia klaida. Porose partneriai turi išlikti numeris vienas poroj, o tik tuomet - vaikai ir kiti šeimos nariai. Jeigu vaikai nemato meilės tarp tėvų, jie nesijaučia ramūs ir saugūs tėvų meilėje.

tags: #mamos #meiles #receptas #kas #tai

Populiarūs įrašai: