Maltos mėsos gaminiai: rūšys, tradicijos ir šiuolaikinės interpretacijos

Mėsa ir maltos mėsos gaminiai užima svarbią vietą lietuvių virtuvėje. Šiame straipsnyje apžvelgsime maltos mėsos gaminių rūšis, nuo tradicinių iki šiuolaikinių interpretacijų, jų gamybos ypatumus, patiekimo būdus ir naudingus patarimus, kaip teisingai išsirinkti ir apdoroti mėsą.

Įvadas

Šaltuoju metų laiku smulkinta mėsa lietuvių virtuvėje tampa ypač populiari. Tai ne tik nebrangus produktas, bet ir universalus ingredientas, tinkantis įvairiems patiekalams: nuo balandėlių ir cepelinų iki žemaičių blynų, sriubų ir troškinių. Nors vegetarizmas Lietuvoje populiarėja, mėsa vis dar yra dažnas pirkinys. Vasarą dominuoja mėsa, tinkama grilinimui, o žiemą - smulkinta mėsa.

Maltos mėsos populiarumas Lietuvoje

„Lietuviai smulkintai mėsai kelia aukštus reikalavimus. Rinkdamiesi ją žiūri tiek į kainą, tiek į sudėtį, jiems taip pat labai rūpi mėsos kilmė ir šviežumas“, - teigia V. Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Populiariausia smulkinta mėsa - kiauliena, antroje vietoje - kiaulienos faršas, trečioje - smulkinta kiauliena, sumaišyta su jautiena.

Smulkinta mėsa ir faršas: skirtumai

Lietuviai išmoko atskirti smulkintą mėsą nuo faršo. „Smulkinta mėsa - tai šviežia, iškaulinta ir sumalta mėsa, į kurią gali būti pridėta tik iki 1 proc. druskos. Tai - natūralesnis produktas. Tuo tarpu faršas priskiriamas mėsos pusgaminių arba mėsos ruošinių grupei. Tai yra ta pati smulkinta šviežia mėsa, tačiau su priedais. Į faršą gali būti įdėta tokių priedų kaip krakmolas, baltymai, soja, pipirai arba kitos aromatinės medžiagos“, - aiškina Gintaras Bačkovas, prekybos tinklo „Iki“ mėsos ekspertas.

Taip pat skaitykite: Receptai: maltos jautienos kotletai kiekvienam skoniui

Maltos mėsos rūšys ir jų įtaka patiekalo skoniui

Smulkintos mėsos rūšis turi įtakos patiekalo kaloringumui ir prieskoniams. Riebiai mėsai, pavyzdžiui, kiaulienai, verta pridėti aromatinių žolelių, kurios pagerins virškinimą. „Smulkintos mėsos savybės iš esmės tokios pat kaip ir šviežios pjaustytos mėsos. Ji pirmiausia aprūpins mus baltymais - pagrindine mūsų organizmo „statybine“ medžiaga. Be to, ypač jautienoje ir kiaulienoje yra daug geležies, taip pat yra B grupės vitaminų. Besilaikantiems dietoms verta rinktis ir maltą vištieną ar kalakutieną. Jos puikiai tinka mėsos kukuliams ar kotletams gaminti. Tuo tarpu jautiena, kiauliena arba šių mėsų derinys turi daugiau riebalų, tad ir suteikia sodresnį skonį tokiems patiekalams kaip lazanija, makaronų, bulvių apkepai“, - teigia G. Bačkovas.

Smulkintą mėsą ir faršą geriausia valgyti tą pačią dieną, kai ji buvo apdorota, nes šie produktai greitai genda.

Populiarūs patiekalai iš maltos mėsos

Kotletai, balandėliai, cepelinai - sotūs, nebrangūs ir mėgstami patiekalai iš smulkintos mėsos. Italai orkaitėje iš maltos mėsos gamina lazaniją, graikai - musaką su baklažanais.

Receptai iš maltos mėsos

Štai keli receptai, kurie nereikalauja daug rankų darbo:

  • Sluoksniuoti kopūstų kepsniai:

    Taip pat skaitykite: Gardus mėsos apkepas

    • Gaminimo laikas: 60 min. (15 min. paruošti ir 45 min. kepti).
    • Susmulkintą svogūną sumaišyti su malta mėsa, druska, pipirais, Provanso prieskoninėmis žolelėmis, saldžiąja paprika ir išspaustu česnaku.
    • Kopūstą supjaustyti 5-7 mm storio apvaliais griežinėliais ir išdėlioti ant kepimo popieriumi išklotos skardos.
    • Iš smulkintos mėsos formuoti nestorus (4-5 mm) paplotėlius ir dėti ant kopūstų pjausnių.
    • Mėsą aptepti 1-2 valgomaisiais šaukštais tiršto pomidorų padažo.
    • Viską dėti į orkaitę, įkaitintą iki 180 laipsnių.

  • Maltos mėsos vyniotinis:

    • Gaminimo laikas: 110 min. (20 min. paruošti ir 90 min. kepti).
    • Duoną užpilti pienu ir atidėti kelioms minutėms, kad įsigertų.
    • Papriką ir nuluptą morką supjaustyti plonomis juostelėmis.
    • Iš mirkytos duonos riekelės išspausti pieno perteklių ir kartu su visais prieskoniais sudėti į smulkintą mėsą.
    • Paruoštą mėsą sudėti ant kepimo popieriaus lakšto, uždenkite kitu lakštu ir iškočiokite į stačiakampį.
    • Atsargiai nuimkite viršutinį popieriaus sluoksnį ir patepkite mėsos pagrindą garstyčiomis.
    • Ant jo dėkite plonus šoninės griežinėlius ir juostelėmis supjaustytas daržoves.
    • Viską apibarstykite tarkuotu sūriu, tada suvyniokite kaip vyniotinį, sandariai uždengdami kepimo popieriumi.
    • Paruoštą maltos mėsos vyniotinį dėkite ant kepimo skardos ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę.

  • Žiedinių kopūstų apkepas:

    • Gaminimo laikas: 45 min. (15 min. paruošti ir 30 min. kepti).
    • Reikės: 1 žiedinio kopūsto, 250 g šoninės, 200 g smulkintos mėsos, 200 g tarkuoto sūrio, 2 kiaušinių, 2 šaukštų 18 proc. grietinės.
    • Į dubenį įmuškite kiaušinius ir suplakite juos šakute.
    • Supilkite grietinėlę ir pagardinkite druska, pipirais, čiobreliais ir kariu.
    • Keptuvėje įkaitinkite aliejų ir jame apkepkite smulkintą mėsą.
    • Po kurio laiko sudėkite kubeliais supjaustytą šoninę ir kepkite, kol mėsa iškeps.
    • Iškeptą mėsą su šonine sudėkite į kepimo indą.
    • Ant viršaus sudėkite žiedinių kopūstų žiedynus ir užpilkite juos grietinėlės padažu.
    • Viršų apibarstykite tarkuotu sūriu ir šaukite į iki 180 °C įkaitintą orkaitę.

Patarimai renkantis ir apdorojant mėsą

  • Ribokite perdirbtos mėsos vartojimą: Stenkitės kuo mažiau vartoti maltos, rūkytos, marinuotos mėsos, ypač dešrų ir dešrelių. Į šiuos gaminius dedama prastesnės kokybės mėsos, riebalų emulsijų, krakmolo, sojos, manų kruopų, konservantų ir skonio stipriklių.
  • Apžiūrėkite mėsą prieš pirkdami: Jei galite, rinkitės nefasuotą produktą, kad galėtumėte pauostyti. Mėsa turi atrodyti ir kvepėti šviežiai. Venkite sausos, suskilinėjusios arba riebios ir labai šlapios mėsos.
  • Atkreipkite dėmesį į spalvą: Kokybiška kiauliena būna rausvos spalvos, jautiena - tamsiai raudonos, vištienos kokybę sunkiau atpažinti, todėl svarbiausia - galiojimo data. Malta jautiena turi būti raudona, be kitų atspalvių.
  • Laikykite mėsą tinkamai: Žalią mėsą laikykite uždaruose induose arba vakuuminėse pakuotėse šaldytuve ant apatinės lentynos, atokiau nuo pagamintų patiekalų. Nefasuotą mėsą šaldytuve galima laikyti porą dienų, fasuotą - iki nurodytos galiojimo datos.
  • Šaldykite teisingai: Šaldyta mėsa galioja ilgai, bet po mėnesio ima prastėti jos kokybė. Prieš užšaldydami paruoštą mėsą, atvėsinkite ją, suvyniokite į foliją ir dėkite į šaldymo kamerą. Nešaldykite šiltų produktų.
  • Atšildykite tinkamai: Atšildytą mėsą reikia suvartoti per dvi dienas. Neatšildykite jos po karštu vandeniu.
  • Atkreipkite dėmesį į rūšį: Pagal mėsos gaminių kokybę reglamentuojančius standartus, gaminiai skirstomi į aukščiausią, pirmąją ir antrąją rūšis. Aukščiausios rūšies gaminiai gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant augalinės ar gyvūninės kilmės mėsos pakaitalų ar mechaniškai atskirtos mėsos.
  • Naudingi patarimai:
    • Orkaitėje kepama mėsa kietėja. Kad ji būtų minkšta, prieš kepdami, apšlakstykite ją romu ar konjaku.
    • Jei mėsos nesiruošiate gaminti iš karto, jos neplaukite.
    • Sušaldytos mėsos nekiškite po karštu vandeniu.
    • Jeigu persūdėte kumpį, visą parą mirkykite jį šaltame vandenyje, nuolat keisdami vandenį ir įdėdami gabaliuką juodos duonos.
    • Prieš gamindami paukštieną, nuo jos nuimkite odelę.
    • Nepirkite acto marinate paruoštų šašlykų.

Mėsos nauda organizmui

Mėsa yra svarbus maisto produktas, turintis daug maisto medžiagų, reikalingų žmogaus organizmui. Svarbiausias mėsos komponentas yra raumeninis audinys, kurio apie 80 % sudaro baltymai. 100 g mėsos žmogaus organizmui suteikia nuo 30 iki 40 procentų rekomenduojamos baltymų paros normos. Baltymai reikalingi žmogaus organizmui kaip ląstelių statybinė medžiaga. Jų amino rūgščių sudėtis yra biologiškai nepakeičiama, dėl to reikalinga ne tik jauno, bet ir pagyvenusio žmogaus organizmui.

Mėsos baltymai yra pagrindinė raumeninio audinio dalis. Šie baltymai panašūs į žmogaus kūno baltymus, dėl to organizmo lengvai įsisavinami ir vadinami visaverčiais. Jų mėsoje yra nuo 15 iki 20 procentų. Raumenyse taip pat yra mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, geležies, chloro, magnio) bei mikroelementų (vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio). Mėsoje taip pat yra ir vitaminų, ypač B grupės. Nedideliais kiekiais randama vitaminų A, D ir E.

Vanduo žalioje mėsoje sudaro iki 70%. Angliavandenių mėsoje yra labai mažai, dėl to prie mėsos patiekalų reikėtų pateikti daržovių ar miltinių gaminių. Nedidelės angliavandenių atsargos glikogeno pavidalu yra kepenyse.

Taip pat skaitykite: Mėsos kimštos žarnos: receptai

Mėsoje yra ekstraktinių medžiagų, kurios mėsai teikia aromato skonį, skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, stimuliuoja centrinę nervų sistemą ir gerina apetitą. Ekstraktinės medžiagos - tai tam tikra rūšis baltyminių medžiagų, kurių daugiausiai yra jungiamajame audinyje. Tokių medžiagų yra daugiau kiaulienoje, mažiau - avienoje, daugiau jų turi suaugę, mažiau - jauni gyvūnai. Verdant apie 1/3 - 2/3 ekstraktinių medžiagų pereina į sultinį.

Geležis, esanti mėsos produktuose - tai kraujo geležis (iki 7% jos yra mėsoje), kurią organizmas įsisavina daug geriau, nei iš kitų maisto produktų. Geležis mėsoje - biologiškai aktyvi. Geležis - viena svarbiausių organizmo medžiagų. Apie du trečdalius jos įeina į kraujo hemoglobino sudėtį. Hemoglobino geležis lengvai prisijungia ir atpalaiduoja deguonį. Dėl to kraujas lengvai išnešioja deguonį po visą organizmą. Kai trūksta geležies, sutrinka audinių aprūpinimas deguonimi.

Mėsos rūšys ir jų skirtumai

Skirtingų rūšių gyvūnų (gyvulių, paukščių) mėsa skiriasi savo sudėtimi ir skoniu. Pavyzdžiui, kiaulienoje yra daugiau riebalų (27-49 %), mažiau baltymų (11-16 %), jautienoje yra nedidelis riebalų kiekis (7-12 %), daugiau baltymų (19-21 %), avienoje yra nemažai riebalų (9-15 %), tačiau daugiau ir baltymų (16-21 %), nei kiaulienoje.

Paukščių mėsa skiriasi nuo gyvulių mėsos savo chemine sudėtimi, maistingumu, konsistencija. Paukštiena turi palyginti mažai riebalų, daug baltymų, yra nekaloringa ir lengvai virškinama. Vištiena ir kalakutiena - balta švelnaus skonio mėsa, turinti apie 20 proc. baltymų ir apie 15 proc. riebalų. Beje, vištienoje ir kalakutienoje yra kur kas mažiau menkaverčių kolageninių medžiagų nei kitoje mėsoje. Žąsiena ir antiena yra tamsi specifinio skonio mėsa, turinti daugiau riebalų.

Kai kurie žmonės mano, kad balta mėsa - vištiena, veršiena - lengvai virškinama, o tamsesnė mėsa, pavyzdžiui, jautiena - sunkiai virškinama. Kiauliena sunkiai virškinama, nes ji yra riebi (tačiau riebumas priklauso ir kurią kiaulienos dalį valgote: kiaulienos mentė turi mažiausiai riebalų, o kiaulienos šoninė - daugiausiai). Skerdienos dalys, kuriose yra mažai jungiamojo audinio (nugarinė, juosmeninė) virškinamos geriau nei turinčios daug jungiamojo audinio. Senų gyvūnų jungiamasis audinys yra labai atsparus šiluminiam apdorojimui, dėl to tokia mėsa yra sunkiau virškinama, ją reikia ilgiau virti.

Mėsos riebalų įtaka

Mėsos riebalų kiekis priklauso nuo gyvūno rūšies ir įmitimo. Ji svyruoja nuo 2 iki 40 procentų. Riebalų įsisavinimas priklauso nuo jų sudėties. Jautienos ir avienos riebalų lydymosi temperatūra yra aukšta, dėl to jie įsisavinami blogiau nei kiaulienos riebalai, kurių lydymosi temperatūra yra žemesnė.

Mėsos gaminių rūšys pagal kokybę

Lietuvos standartas LST 1919 „Mėsos gaminiai“ nustato mėsos gaminių kokybės rodiklius, priklausomai nuo jų rūšies. Be to, šiuo standartu ribojamas mėsos pakaitalų (pvz., sojos baltymų), krakmolo naudojimas, numatomi papildomi ženklinimo reikalavimai.

  • Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai: jie privalo būti gaminami tik iš mėsos žaliavos. Aukščiausiai rūšiai keliamus reikalavimus turi atitikti mėsos gaminiai, kurių pavadinimuose yra žodžiai „lietuviškas“, „auksinis“, „puikus“, „delikatesinis“, „ekstra“, „prima“ ar „liuks“.
  • I rūšies mėsos gaminiai: gaminant šiuos gaminius neleidžiama naudoti sojos miltų. I rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų ir krakmolo naudojimas yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų.
  • II rūšies mėsos gaminiai: neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo šiuos kiekius nurodyti ženklinimo etiketėse.

Tiesa, kai kurie gaminiai negali būti I ar II rūšies. Tarkim, virtos „Panerio“, pieniška, daktariška dešros, virtos pieniškos dešrelės, virtos rūkytos, karštai ar šaltai rūkytos dešros (servelatas) turi būti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminiai.

VMVT pateikia paprastą pavyzdį: aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų negali būti daugiau kaip 22 proc., drėgmė neturi būti didesnė kaip 69 proc., o mėsos baltymų negali būti mažiau kaip 8 proc. II rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 proc., o mėsos baltymų - tik 5 proc.

Terminis apdorojimas

Mėsos gaminiai taip pat skirstomi į termiškai apdorotus (virtus, sterilizuotus, karštai rūkytus, virtus rūkytus, keptus) arba termiškai neapdorotus (šaltai rūkytus, vytintus, mažai rūkytus, sūdytus, tepamus). Termiškai apdoroti mėsos gaminiai gamybos metu kaitinami karštame ore arba vandenyje, vandens garuose, riebaluose ar kitoje aplinkoje - iki vidinės gaminio temperatūros, ne žemesnės kaip +68 °C.

Termiškai neapdoroti, pvz., šalto rūkymo gaminiai, rūkomi šaltais (35 °C ir žemesnės temperatūros) nevisiško degimo medienos dūmais, o vytinti ar džiovinti mėsos gaminiai laikomi tam tikromis sąlygomis, kol iš jų išgaruoja dalis drėgmės ir jie įgauna specifinį skonį.

Kaip teisingai išsirinkti mėsą?

Maisto produktų pasirinkimą lemia vartotojo asmeninis pomėgis ir tradiciškai įprastas maistas, prieinama maisto kaina, prekių gausumas ir pasirinkimo galimybė, patraukli prekių išvaizda, patogus jų vartojimas.

Pirkdamas maisto produktus, ypač greit gendančius, tokius kaip mėsa ar žuvis, kiekvienas vartotojas turėtų atidžiai perskaityti ženklinimo etiketę, sveriamiems produktams - ženklinimo rekvizitus kainų etiketėje, atkreipti dėmesį į produkto juslines savybes, laikymo sąlygas, laikymo temperatūrą, tinkamumo vartoti terminą. Teisingas ženklinimas yra svarbi informacija, suteikianti vartotojui galimybę pasirinkti pageidaujamą produktą.

Apie mėsos kokybę spręskite iš jos kvapo bei išvaizdos. Šviežia atšaldyta mėsa - stangri, nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, priklauso nuo gyvulio rūšies. Nepirkite mėsos, jei ji turi nemalonų kvapą. Šviežios mėsos raumenys yra standūs, elastingi. Pirkdami mėsą ją galite patestuoti: paspauskite mėsos raumenį pirštu. Atšaldyta mėsa turi būti laikoma ne aukštesnėje kaip +7 °C temperatūroje, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip +4 °C, sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip -18 °C temperatūroje.

Šviežia sušaldyta mėsa yra natūralios spalvos, kietos konsistencijos. Laikoma ne aukštesnėje kaip -18º C. Tokia temperatūra turi būti išlaikoma iki pirkinių krepšelio. Todėl perkant sušaldytą mėsą reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo tinkamą mėsos laikymo temperatūrą.

Šaldant mėsą, joje vyksta tam tikri struktūros pokyčiai. Mėsa dėl drėgmės tampa kieta ir keičia spalvą. Lėtai užšaldyta mėsa įgauna tamsiai raudoną atspalvį. Šaldytos mėsos kokybei labai svarbu ledo kristalų dydis ir pasiskirstymas. Šie procesai priklauso nuo mėsos užšaldymo temperatūros ir trukmės. Greitai užšaldant, mėsoje susiformuoja smulkūs ledo kristalėliai, ir mėsa įgauna šviesų atspalvį.

Pagal naujausias technologijos rekomenduojama kuo žemesnė mėsos užšaldymo temperatūra, siekianti -50 o C. Esmė ta, kad greitas produkto užšaldymas žemoje temperatūroje beveik nepakeičia ir nesuardo mėsos struktūros. Atvirkščiai, ilgas mėsos šaldymas padidina drėgmės išgaravimą ir masės nuostolius. Praradusi daug drėgmės, mėsa tampa sausa ir atšildyta, ji praranda sultingumą.

Netinkamai atšildant šaldytą mėsą, prarandamos vertingosios maistinės savybės. Todėl mėsą geriausiai atšildykite pamažu dideliais gabalais vėsioje virtuvėje ar kitoje patalpoje. Kai atšildymas vyksta lėtai, atšildytos mėsos sultys, susidariusios iš ištirpusių ledo kristalų, vėl įsigers į raumeninį audinį. Taip mėsa išlieka beveik tokia pati, kokia buvo prieš užšaldant.

Atšildytos mėsos nerekomenduojama pakartotinai užšaldyti. Net ir užšaldytų produktų nereikia labai ilgai laikyti, nes kuo ilgiau jie bus laikomi, tuo maistinės vertė bus mažesnė. Nepatartina pirkti produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego (tokiu atveju šaldoma nepakankamai), kai pažeista pakuotė ar joje matosi sniego apnašų. Tokie produktai greičiau genda. Šviežia mėsa nepraras maistinės vertės, jei laikysite ją ne aukštesnėje kaip +7° C temperatūroje, atšaldyta paukštiena - ne aukštesnėje kaip plius +4°C temperatūroje, sušaldyta mėsa - ne aukštesnėje kaip -18°C temperatūroje.

Valstybinė kontrolė

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo mėsos ir jos produktų valstybinę kontrolę, siekia apsaugoti vartotojus nuo klaidinančios informacijos etiketėse. Vykdant planinius patikrinimus rinkoje, daugiausia pažeidimų nustatoma dėl šių produktų tinkamumo vartoti terminų nesilaikymo (~ 48 %), produktų ženklinimo (~ 31 %) ir kokybės (~ 10 %) reikalavimų neatitikimo.

Šiais metais buvo atliktas teminis mėsos gaminių kokybės patikrinimas - iš skirtingų prekybos tinklų parduotuvių buvo paimta septynių Lietuvos įmonių keturiolikos pavadinimų dešrų ir dešrelių mėginiai ir atlikti jų kokybės tyrimai Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Buvo nustatyta, kad 6 pavadinimų (43 %) gaminiai neatitiko kokybės reikalavimų. Daugiausia tai buvo aukščiausios rūšies dešros ir dešrelės, kuriose viršyti didžiausi leistini drėgmės ir mažiausi leistini mėsos baltymų kiekiai.

Pagal informaciją apie nustatytus mėsos gaminių kokybės rodiklių pažeidimus,tam tikrų teritorinių VMVT inspektoriai atliko patikrinimus gamybos įmonėse. Buvo nedelsiant sustabdytas mėsos gaminių, neatitinkančių kokybės reikalavimų, tiekimas į rinką, įmonėms nurodyta pašalinti nustatytus trūkumus, sunaikinti vartotojus klaidinančias ženklinimo etiketes, sugriežtinti mėsos gaminių kokybės rodiklių laboratorinę kontrolę. Atsakingiems asmenims buvo paskirtos atitinkamos nuobaudos.

Kitas teminis patikrinimas šiais metais buvo atliktas mėsos perdirbimo įmonėse, dėl įvežamos mėsos atsekamumo kontrolės ir tinkamos informacijos, apie mėsos kilmę, pateikimo vartotojams. Teritorinių VMVT inspektoriai patikrino 79 mėsos gamybos įmone,s siekiant nustatyti, ar mėsos ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar vartotojams pateikiama neklaidinanti informacija? Patikrinta daugiau kaip 240 tonų mėsos (121 t paukštienos, 71 t kiaulienos ir 49 t jautienos). Iš 79 įmonių, 56 (70 %) naudojo mėsą, įvežtą iš ES šalių (Lenkijos, Danijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos). 18-oje įmonių buvo nustatyti įvairūs smulkūs pažeidimai, tokie kaip - pagamintos smulkintos (maltos) jautienos ženklinime nebuvo nurodyta jos kilmė arba ji nurodyta klaidingai, mėsa buvo laikoma netinkamoje temperatūroje ir kt.

Maisto priedai mėsos gaminiuose

Ant mėsos gaminio pakuotės (pvz., dešros, dešrelių) turi būti nurodytas pavadinimas, terminio apdorojimo būdas, rūšis (pvz., pirmos rūšies karštai rūkytos „Mėgėjų“ dešrelės), gamintojo pavadinimas ir adresas, produkto sudėtis (sudedamąsias dalis išvardijant mažėjančia tvarka), gamybai panaudotos žaliavos ir maisto priedai, laikymo sąlygos, tinkamumo vartoti terminas, gaminio kiekis (g arba kg), vartojimo instrukcija, jei gaminys yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį tinkamai vartoti.

Maisto priedų vartojimas Europos Bendrijoje yra suderintas ir visose valstybėse narėse galioja vienodos taisyklės. Visus maisto priedus leidžiama naudoti tik ištyrus, kad jie nėra žalingi žmonių sveikatai. Maisto priedai atlieka tam tikras technologines funkcijas (fiksuoja ar keičia produkto spalvą į patrauklesnę pirkėjui, padeda sulaikyti produkte drėgmę, stabdo mikrobiologinius procesus, tokiu būdu prailginant tinkamumo vartoti terminą ir kt.).

Maisto priedai paženklinti E raide ir skaičiumi nereiškia, kad produktas kenkia sveikatai. E raidė rodo, kad priedas yra įtrauktas į Lietuvos higienos normos HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ sąrašą, o skaičius - priedo numerį pagal Europos ekonominės bendrijos maisto priedų sąrašą. Daugelis šių priedų yra natūralūs ar identiški natūraliems, nors ir gauti cheminės ar biocheminės sintezės būdu (pvz., augalinės kilmės maisto dažai, natūralios tirštinimo medžiagos, obuolių, citrinos rūgštys).

Mėsos produktų gamyboje dažniausiai vartojami maisto priedai:

  • E250 (natrio nitritas) - konservantas, spalvų fiksatorius
  • E300 - E302 (askorbininė rūgštis ir jos natrio, kalcio druskos) - antioksidantai
  • E621 - aromato ir skonio stipriklis
  • E450 - E452 - fosfatiniai maisto priedai (naudojami suaktyvinti baltymų struktūras mėsos produktuose)

Kai kurių maisto priedų ir didesnės dozės nekenksmingos žmogaus organizmui, todėl jų naudojimo normos nėra nustatytos, (pvz., citrinos rūgštis). Gautos prekės išvaizda gali skirtis nuo esančios nuotraukoje. Prekės, kurias gausite, gali būti kitokios išvaizdos, formos, gali skirtis įpakavimas. Elektroninėje parduotuvėje esančiuose aprašymuose pateikiama bendo pobūdžio informacija apie prekes. Informacija nurodoma ant produkto etiketės ir elektroninės parduotuvės aprašymuose gali skirtis. Informacija, kuri yra ant produkto pakuotės yra išsamesnė ir gali nesutapti su nurodoma informacija elektroninės parduotuvės prekių aprašymuose. Pasirinkite kokios rūšies maltą mėsą norite gauti, ir mes ją sumalsime prieš išvežant užsakymą, todėl maltą mėsą gausite šviežią ir kokybišką. Skirtumas tarp faršo ir smulkintos mėsos yra tas, kad smulkinta mėsa - tai po išpjaustymo sumalta mėsa ir pateikta klientui, o faršas priskiriamas mėsos pusgaminių (mėsos ruošinių) grupei. Taip vadinamas „faršas“ yra šviežia, smulkinta mėsa, į kurią pridėta kitų maisto produktų (pvz.

Mėsos gaminiai šaltam užkandžiui: tradicijos ir šiuolaikinės interpretacijos

Šiame skyriuje apžvelgsime tradicinius lietuviškus mėsos gaminius, kurie puikiai tinka kaip šaltas užkandis. Aptarsime jų istoriją, gamybos ypatumus ir patiekimo būdus. Taip pat pažvelgsime į šiuolaikines interpretacijas ir naujoves, kurios leidžia atrasti naujus skonių derinius.

#

tags: #maltos #mesos #gaminys #rūšys

Populiarūs įrašai: