Makaronai "Optima Linija": Sudėtis, Kokybė ir Vartotojų Pasirinkimai
Šiame straipsnyje nagrinėjama makaronų "Optima linija" sudėtis, kokybė ir tai, kaip vartotojai renkasi šiuos produktus. Straipsnyje remiamasi įvairių ekspertų nuomonėmis ir rinkos tyrimais, siekiant pateikti išsamią analizę apie šiuos populiarius, ekonomiškus makaronus.
GMO ir Maisto Produktų Sudėtis Lietuvoje
Pastaraisiais metais Lietuvoje atliekami maisto produktų patikrinimai rodo teigiamą tendenciją - mažėja atvejų, kai viešojo maitinimo, konditerijos ir kulinarijos įmonių gaminiuose randama genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kurie nenurodyti etiketėse. Šių metų penkių mėnesių patikrinimų metu, ištyrus 2841 gamybos įmonę, nebuvo nustatyta nė vieno tokio pažeidimo.
Be gamybos įmonių tikrinimo, buvo atrinkti įvairūs gaminiai iš rinkos GMO nustatymui. Tirti produktai: vafliniai saldainiai „Džekas“ (importuojami iš Ukrainos), lenkiški pieniški šokoladai („Mio Delizzi“ su aviečių skonio įdaru ir „Milka Milkinis“ iš Alpių pieno su pieniniu įdaru), glaistyti sausainiai „Doma“ (pagaminti Ukrainoje), sojų faršas ir kubeliai „Bona Vita“ (įvežti iš Čekijos) ir kt.
Siekiant užtikrinti, kad vartotojai neįsigytų produktų su GMO, kurie nenurodyti etiketėse, šiemet ištirta beveik 90 mėginių produktų, importuojamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Tirti konditerijos ir bulvių gaminiai, makaronai, sojų ir kukurūzų produktai, maisto papildai, įvežti iš įvairių šalių, įskaitant Turkiją, Čekiją, Rusiją, Baltarusiją, Kiniją, Ukrainą, Vietnamą, Kambodžą, Meksiką, Tailandą, Maroką ir Kanadą.
Nustatytas tik vienas atvejis, kai dėl etiketėse nenurodytų GMO, neleista į Lietuvos rinką tiekti daugiau nei 7 tonų ukrainietiškų saldainių „Dolče vita alpi“. Šių saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 proc. GMO.
Taip pat skaitykite: Makaronų ir mėsos patiekalai
V. Jarošienė pažymi, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 20 pavadinimų GMO produktų, tačiau šis skaičius gali kisti. Naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą.
Maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, etiketėse negalima naudoti trumpinio GMO, informacija privalo būti nurodyta pilnais žodžiais, pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.
"Optima Linija" ir Kiti Pigūs Prekių Ženklai: Kainos ir Kokybės Santykis
Nors prekybos tinklai teigia, kad mažą kainą lemia dideli užsakymų kiekiai, neįmantrios pakuotės ir mažesni rinkodaros kaštai, gamintojai teigia, kad tai nėra visiška tiesa.
Pigiausių privačių prekės ženklų, tokių kaip „Optima linija“ ir „Cento“, kainos yra praktiškai vienodos. Pavyzdžiui, 400 g makaronų tiek „Maxima“, tiek „Iki“ parduotuvėse kainuoja apie 0.23 euro, o už tokį patį kiekį ir to paties gamintojo siūlomus makaronus „Pasaka“ tenka sumokėti beveik dvigubai brangiau - apie 0.59 euro.
Didžiausio makaronų gamintojo Lietuvoje „Amber Pasta“ vadovas Marius Dužinas teigia, kad produktų kaina priklauso nuo žaliavos, gamybos, pakavimo ir rinkodaros. Jo teigimu, gamintojai bet kokiu atveju gamina kokybiškus produktus, tačiau pirkėjas už žemą kainą negali tikėtis, kad jo energetinės savybės ar skonis bus toks pats, kaip ir brangesnio.
Taip pat skaitykite: Gaminame makaronus su lašiša
M. Dužinas teigia, kad negalima gaminti nekokybiško ar prasto produkto. Brangesni produktai tiesiog turi kitas sudedamąsias dalis, o miltas yra kokybiškesnis. Lygiai taip pat maistinės savybės yra geresnės ir prastesnės. Dėl to ir išeina skirtingos kainos. Prekybos tinklų privačios etiketės pačių žemiausių kainų, jiems reikia ir pačių pigiausių produktų. Todėl jie gaminami iš šiek tiek prastesnių medžiagų. Negalima sakyti, kad ta kokybė yra bloga, tiesiog yra kita kokybės linija. Ir vieni, ir kiti, gaminami iš aukščiausios rūšies miltų. Pagal standartus, jie skaitomi aukščiausios kokybės.
Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovas Egidijus Simonis prisiminė atvejį, kai kulinarijos ekspertams buvo padėta kelių rūšių varškė ir grietinė ir jie pasakė, kuri yra pigiausia, o kuri yra brangiausia. Gal kažkokiomis savybėmis ir išlošiamas tas pigumas. Tai mažiau riebus, galbūt drėgnesnis produktas. Jeigu jisai yra drėgnesnis, jame gali būti mažiau riebalų, baltymų, nes jis yra praskiestas. Tik dėl to pigesnis produktas gali būti mažiau maistingas. Tačiau žaliava lygiai tokia pati, perdirbimo procesas lygiai tas pats. Sauga ir kokybė abiejų produktų yra tvarkoje, tik vienas yra skanesnis, kokybiškesnis savo struktūra, o kitas yra pigesnis.
"Girelės paukštyno" generalinis direktorius Kęstutis Vaicekauskas abejojo, kad lietuviški kiaušiniai gali labai skirtis, nors 10 M dydžio „Optima linija“ ir „Cento“ kiaušinių kainuoja apie 0.89 euro, kai už panašų kito gamintojo produktą tenka mokėti vos ne dvigubai daugiau - apie 1.73 euro.
K. Vaicekauskas teigia, kad visi kiaušiniai labai panašūs. Kuo gali kiaušinis skirtis? Višta ką lesa, tą padėjo į kiaušinį. Gali skirtis pašarų sudėtis. Jeigu vištą lesinsi geru, subalansuotu pašaru, tai visos maisto medžiagos patenka į kiaušinį, jei duosi prastą, toksišką lesalą, va dabar daug sudygusių grūdų, papelėjusių, tai ir kiaušinyje turėsi nepilnavertį baltymą, nepilnavertį vitaminų rinkinį, bet ekonomiškai tai yra nenaudinga, nes jei vištai neduosi normaliai palesti, ji blogai dės. Nieks taip nedaro, netikiu, kad konkurentai taip kvailai elgiasi. Visi stengiasi duoti kuo geresnį lesalą, kad dėtų daugiau kiaušinių.
Maisto Saugumas ir VMVT Nuomonė
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) teigia, kad galite nebijoti, jog pirkdami pigiausius maisto produktus nusinuodysite ar susirgsite. Visi produktai gaminami vadovaujantis privalomais savikontrolės principais bei vadovaujantis saugos ir deklaruojamos kokybės reikalavimais, o pirmąjį šių metų pusmetį tirtuose produktuose tarnyba jokių pažeidimų nenustatė.
Taip pat skaitykite: Makaronų patiekalai
VMVT ryšių su visuomene specialistė Vaida Stoškuvienė sako, kad vartotojas, pasirinkdamas atskirų linijų prekes, gali įžvelgti juose skirtumus tik skaitant sudedamąsias dalis, kurios gali skirtis lyginant su įmonėje gaminamais kito asortimento produktais. Pavyzdžiui, pieno produktai gali būti skirtingo riebumo arba naudojamos skirtingos žaliavos ar pakavimo medžiagos.
"Optima Linija" Pozicija ir Rinkodaros Aspektai
„Maxima“ savo internetiniame puslapyje apie „Optima linijos“ produktus rašo, kad šie produktai kokybiški, o mažą šių produktų kainą lemia dideli užsakymo kiekiai ir paprastesnės, neįmantrios pakuotės.
M. Dužino teigimu, tokių produktų reklama tikrai yra pigesnė ir paprastesnė, todėl žemą kainą lemia ne tik prastesnė kokybė. Gamintojas yra suinteresuotas reklamuoti savo prekinį ženklą, jis perka reklamą tiek išorėje, tiek prekybos tinkluose, tas viskas kainuoja. Tai kažkiek atsigula į kainą. Prekybos tinklams lengviau. Jie turi susikūrę visą liniją ir pasakydami vieną ar kitą prekinį ženklą iškart žmogui sudaro vaizdą apie visą produktų gamą, taigi jiems pavyksta lengviau reklamuoti. Taigi rinkodara turi savo dalį.
Vartotojų Prioritetai: Kaina ar Kokybė?
„Nielsen“ prekybos analitikos vadovas Rytų Europai Artūras Urbonavičius sako, kad jų atliekami tyrimai rodo, jog Lietuvos pirkėjų nesuviliosi vien tik labai žema kaina, daug dėmesio jie skiria ir kokybei. Todėl tinklai plėtė privačių prekės ženklų asortimentą ne tik žemiausiame kainų segmente, bet daugiau investavo į vidutinio ir net premium kainų segmento privataus prekės ženklo produktus.
Privatūs prekybos tinklų prekių ženklai šiuo metu Lietuvoje užima apie 9 proc. rinkos, rodo tyrimų bendrovės turimi duomenys. Krizės metais tokių produktų perkamumas buvo išaugęs iki 10 proc., tačiau jau 2013 m. krito iki 7 proc. Dabar yra stebimas stabilus privačių prekės ženklų perkamumo augimas. Šioje vietoje dar atsiliekame nuo vakarų Europos šalių, kur tokios prekės užima mažiausiai penktadalį rinkos, o kai kuriose šalyse net beveik pusę. Gali būti, kad šie skaičiai Lietuvoje pasikeis įsitvirtinus „Lidl“ prekybos tinklui, nes beveik 80 proc. jų asortimento sudaro būtent privatūs prekių ženklai.
Pasak A. Urbonavičiaus, auganti privačių prekės ženklų rinkos dalis rodo, kad pirkėjai pamėgo šiuos produktus ir mielai juos perka. Pirkėjai kokybei kompromisų nedaro ir puikiai skiria žemiausios kategorijos ir aukščiausios kategorijos produktus, todėl pirkdami privačius prekės ženklus jie tikisi už šiek tiek žemesnę kainą gauti panašią kokybę, kokią gautų nusipirkę firminius atitinkamo segmento produktus. Pagrindinė motyvacija pirkti privačių prekės ženklų produktus - kainos ir kokybės kombinacija, tai yra už gerą kainą - gera kokybė.
"Maximos" Kainų Politika ir Palyginimas su Lenkijos Prekybos Tinklais
Nuo šiol mažas kainas prekybos tinklas „Maxima“ medžios ir Lenkijoje. „Maximos“ pasitelkti nepriklausomi kainų rinkėjai pradėjo tikrinti kainas ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“. Pirmosios prekės ypač mažomis kainomis „Maximos“ lentynose pasirodė jau šiandien, dar daugiau prekių pirkėjai galės rasti po Velykų. Kasdienių prekių sąrašą už lenkiškai mažas kainas „Maxima“ papildys naujomis kiekvieną savaitę.
Prieš šventes lietuvių laukia didysis apsipirkimas, todėl norėjome pirmąsias prekes ypač mažomis kainomis suspėti savo pirkėjams pasiūlyti dar prieš Velykas. Dabar Lenkijoje ypač pigiai kainuojančios kasdienės prekės „Maximose“ kainuoja tiek pat, kiek ir kaimyninėje šalyje. Patikrinome ir sumažinome populiarių prekių kainas, nepaisant to, jog Lenkijoje taikomas pridėtinės vertės mokestis (PVM) yra net iki 16 proc.
Prieš pradėdami naują kampanijos „Mažos kainos garantija“ etapą, „Maximos“ pasitelkti specialistai Lenkijoje vykdė rinkos tyrimus bei analizavo, kokių kategorijų prekes Lietuvos pirkėjai perka didžiuosiuose kaimyninės šalies prekybos tinkluose. Minėti specialistai patikrino iš perkamų kategorijų parinktų produktų kainas didžiuosiuose Lenkijos prekybos tinkluose ir palygino jas su identiškų ar analogiškų prekių kainomis „Maximoje“. Kadangi Lietuvoje ir Lenkijoje parduodamų produktų prekiniai ženklai ir gamintojai dažnai skiriasi, todėl atrenkant produktus stengtasi surasti panašius ir lietuviams pažįstamus gaminius, prekinius ženklus bei jų pakuotes.
Tęsiame metų pradžioje duotą pažadą, jog pirkėjams nebereikės medžioti nuolaidų ar mažų kainų skirtingose parduotuvėse. Dabar kainas mažiname, jas lygindami ne tik su Lietuvoje veikiančiais, bet ir didžiaisiais Lenkijos prekybos tinklais. Norime, kad mūsų pirkėjai galėtų apsipirkti „Maximos“ parduotuvėse, žinodami, kad mažesnės atrinktų populiarių prekių kainos neras net Lenkijos prekybos tinkluose. Prekės, kurių kainos lyginamos Lenkijos prekybos tinkluose, „Maximos“ parduotuvėse bus žymimos specialia reklamine medžiaga „Patikrina Lenkijoje.
Kampanijos „Mažos kainos garantija“ yra peržiūrimos „Maxima LT“ strategijos dalis. Atnaujindama strategiją bendrovės vadovybė atsigręžė į tradicines „Maximos“ stiprybes - mažas kainas ir platų asortimentą. Būtent mažos kainos ir platus asortimentas sudaro savotišką „Maximos“ genetinį kodą. Dvidešimt penkerius metus šiemet švenčiančioje bendrovėje tai pavadinta „Maximos DNR“.
Prekes kainų palyginimui parenkame atsižvelgdami į nepriklausomos bendrovės Lenkijoje atlikto rinkos tyrimo rezultatus, kokių kategorijų prekes Lietuvos pirkėjai perka didžiuosiuose kaimyninės šalies prekybos tinkluose. Lyginamos prekės mūsų parduotuvėse žymimos „Mažos kainos garantija. Informaciją apie kainas „Maximoje“ ir Lenkijos prekybos tinkluose surenka nepriklausoma ekspertų komanda. Pirmąkart Lenkijos prekybos tinklų „Biedronka“, „Tesco“, „Lidl“ ir „Kaufland“ kainos patikrintos Suvalkuose, Lenkijoje 2017 m.
tags: #makaronai #optima #linija #sudėtis